Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį ieškovo ir atsakovės atstovai neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą ieškovui ir atsakovui pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio pradžios gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant, nurodė, kad savo procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius ir reikalavimus palaiko. Atsakovės atstovas apie savo neatvykimo priežastis nepranešė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta ieškovo ir atsakovės atstovams nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Atsakovė ieškinio reikalavimą dėl 2 4376, 67 Eur nuostolių atlyginimo pripažįsta, ką patvirtina atsakovės pateiktas atsiliepimas. Todėl sprendime dėl šio reikalavimo surašomi sutrumpinti motyvai (Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016-10-28 Kaune, (duomenys neskelbtini). dėl atsakovės pagal išperkamosios nuomos sutartį naudojamos transporto priemonės SKODA PRAKTIK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo (atsakovės darbuotojo) L. B. kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė SKODA PRAKTIK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialas Lietuvoje, veikdamas ieškovo vardu, atlygino nukentėjusiajam žalą, išmokėdamas 2 437,67 Eur draudimo išmoką, kurią kompensavo ieškovas.

Ieškovo pateikta medžiaga – eismo įvykio deklaracija (b.l. 5), informacija apie transporto priemonę (b.l. 6), automobilio išperkamosios nuomos sutartis ir jos priedas (b.l. 7-11), pranešimas apie eismo įvykį – pretenzija (b.l. 12-14), prašymas išmokėti išmoką (b.l. 15), paslaugų teikimo sutartis Nr. 6 ir jos priedas (b.l. 16-20), transporto priemonės techninės apžiūros protokolas (b.l. 21-22), fotonuotraukų kopijos (b.l. 23-35), remonto sąmatos (b.l. 36-41), service invoice (b.l. 42-43), žalos skaičiavimo išvada (b.l. 44), mokėjimo nurodymai (b.l. 45-46), pretenzija (b.l. 47) patvirtina reikalavimo pagrindą ir dalyką.

Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalis). Pareiga drausti įregistruotas transporto priemones numatyta transporto priemonių savininkams (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas, ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, bei atsakovei nepateikus duomenų, kad ji su ieškovu yra pilnai atsiskaičiusi, iš atsakovės priteistina 2 437,67 Eur nuostoliai (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų dydis nustatytas Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų tikslas yra apsaugoti kreditoriaus turtinius interesus, skatinant skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę ieškant būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Pagrindas priteisti minėtas palūkanas yra tai, kad skolininkas kreditoriui prievolės neįvykdė geruoju, kreditorius buvo priverstas dėl to kreiptis į teismą, per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus. Todėl privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamas visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (LAT 2005-06-29 konsultacija Nr. A3-130, LAT 2008-03-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-4/2008, 2008-11-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką bei atsakovei praleidus terminą įvykdyti prievolę atlyginti padarytus nuostolius, iš atsakovės ieškovui priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, t.y. pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį – proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais ir pan. Iš CPK normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šiuo atveju priklauso nuo šalių elgesio procese. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Nagrinėjamu atveju atsakovei nereaguojant į ieškovo raginimą atlyginti nuostolius, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ir interesų gynimo, kreipdamasis į teismą, ieškovas privalėjo mokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai bei patenkinus ieškinį pilnai, iš atsakovės ieškovui priteistino jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 73 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė 5,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, įvertinus tai, kad ieškinys tenkintas pilnai, priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl skolos išdėstymo dalimis.

Atsakovė susidariusį įsiskolinimą ieškovui prašo leisti grąžinti dalimis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera, ji negauna pelno, dirba nuostolingai, nurodė, kad galėtų prašomus priteisti nuostolius ieškovui atlyginti per 12 mėnesių. Į bylą pateikė įmonės balansą (b.l. 55, 56).

Ieškovas su atsakovės prašymu nesutiko (b.l. 60-62).

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą, prireikus turi teise atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą. Ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, nes CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas išimtinį teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo pobūdį, nurodė, kad galima atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir ieškovo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka.

Teismas, nagrinėdamas sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus. Iš pateiktų dokumentų - atsakovės balanso negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie realią atsakovės turtinę padėti, taip pat negalima konstatuoti, kad atsakovės turtinė padėtis yra ypač bloga, taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog materialinė padėtis ateityje pagerės. Atsakovė nepateikė nei įmonės balanso paaiškinamojo rašto, nei pelno nuostolio ataskaitos bent už kelis praėjusius metus, nei pinigų srautų ataskaitos. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė yra veikianti įmonė, kurios apyvarta 2016 metais viršijo 100 000 Eur (b.l. 63). Šie duomenys prieštarauja atsakovės teiginiams apie sunkią įmonės finansinę būklę. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų ir papildomų įrodymų apie įmonės materialinę padėtį teismui nepateikė, nors apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo, apdairumo, protingumo standartai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas - būtina nustatyti, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai. Tokių duomenų nenustatyta. Taip pat, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, svarbus yra teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas. Ieškovas nesutiko su nuostolių atlyginimo išdėstymu bei pateikė motyvuotus argumentus. Teismas įvertino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad nors pretenzija atsakovei buvo pateikta dar 2017-09-13, tačiau atsakovė, nors ir sutikdama su pretenzija, neginčydama nei nuostolių atsiradimo fakto, nei jų dydžio, ieškovui net dalinai nieko nesumokėjo iki šiol. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, bei atsižvelgiant į byloje pateiktus dokumentus, atsakovės prašymas išdėstyti nuostolių atlyginimą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, naudai – 2 437,67 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų trisdešimt septynių eurų 67 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2018-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas 73 Eur (septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 5,86 Eur (penkis eurus 86 ct) už procesinių dokumentų įteikimą byloje. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.