Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. (duomenys neskelbtini) savininkas, gimė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini), ir turėjo vardą ir pavardę Š. R.“ Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui pateikė raštą, kuriuo informavo, kad užsienio teismo sprendimą Lietuvoje reikia pripažinti.

4. Pareiškėjas O. N. yra Izraelio pilietis, kurio senelis Š. R. gimė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Tai liudija Š. R. Lietuvoje išduotas karinės tarnybos atsargos liudymas, kuriame nurodyta, kada jis pašauktas į tarnybą, kada paleistas į kariuomenės rezervus, nurodyta jo tautybė ir religija „žydų, izraelitų“.

5. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, tiesiogiai įrodantys protėvio iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, ir šios dalies 3 punkte nurodyti dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Remiantis šia Pilietybės įstatymo nuostata, pareiškėjo senelis Š. R. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Senelio turėta Lietuvos pilietybė įrašyta ir į jo Imigranto į Palestiną liudijimą, išduotame Izraelio šalies biure Kaune. Pareiškėjo senelis, dar gyvendamas Lietuvoje, nusprendė išvykti į Izraelio šalį – Palestiną. 1932 m. Izraelio šalies biure Kaune jam išduotas Imigranto į Palestiną liudijimas, kuriame įrašyta, kad Š. R., Lietuvos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, turėdamas 40 dolerių, (duomenys neskelbtini). laivu „(duomenys neskelbtini)“ išvyksta į Yaffo uostą Izraelio šalyje. Atvykęs į ją jis nuo pat atvykimo momento ėmė vadintis E. G.. Tai liudija Britanijos mandato jam išduotas asmens pažymėjimas, kur senelio vardas ir pavardė įrašyti E. G..

6. Kaip žinoma pačiam pareiškėjui O. N., taip pat ir jo tėvui U. N., ir kaip jie nurodė notariniame liudijime, jų atitinkamai tėvas ir senelis norėjo emigruoti į tuo metu Britanijos mandatu anglų valdomą Palestiną, tačiau „tada anglai neduodavo leidimo teisėtai emigruoti, todėl mano senelis atvyko į Jaffą ir buvo įrašytas kaip turistas. Kad pasilikti Izraelio šalyje, mano senelis pakeitė pavardę ir vardą į G. E..“ Tiek U. N., tiek O. N. notariniuose liudijimuose paaiškino, jog susikūrus Izraelio valstybei jų atitinkamai tėvas ir senelis panoro savo pavardę išversti į ivritą. U. N. notariniame liudijime paliudyta, kad: „nutarė pasirinkti pavardę N., surištą su velionio mano senelio, mirusio Lietuvoje, vardu. Mano senelio vardas ir pavardė buvo N. R..“ Pareiškėjas O. N. paliudijo tas pačias jam žinomas aplinkybes: „todėl nutarė pasirinkti pavardę N., surištą su velionio prosenelio, mirusio Lietuvoje, vardu. Prosenelio vardas ir pavardė N. R..“ Pareiškėjo senelis tai atliko oficialiai – tai liudija 1962 m. išduotas Izraelio Vidaus reikalų ministerijos patvirtinimas: „Tuo patvirtinu, kad pavardė, pažymėta kitame puslapyje, buvo pakeista iš G. į N. liudijimo nuo datos (duomenys neskelbtini) apie vardo pakeitimą pagrindu, ir tai buvo paskelbta leidinių rinkinyje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo datos (duomenys neskelbtini)“.

7. Tai taipogi liudija ir Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos 1988 m. išduotas asmens pažymėjimas, kuriame nurodytas asmens pažymėjimo savininkas, vardu E., pavarde N., tėvo vardas N., gimęs Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. Visos šios aplinkybės visiškai atitinka Lietuvoje Š. R. vadinto pareiškėjo senelio duomenis – kaip nurodyta ir dar Lietuvoje jam išduotame atsargos liudyme, gimęs jis buvo (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje, tėvo vardas N. Todėl čia įvardyti ir pateikiami įrodymai nuosekliai įrodo, kad pareiškėjo senelis, gimęs (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje kaip Š. R. savo gyvenimo metu buvo vadinamas ir E. G., ir E. N..

8. Pažymi, kad juridinis faktas apie to paties asmens daugiavardiškumą buvo nustatytas Izraelio 2019 m. rugsėjo 16 d. Izraelio Lodo – Centro apygardos teismo sprendime.

9. Nepaisant to, kad nėra oficialaus vardo keitimo dokumento, liudijančio pareiškėjo senelio vardo keitimą iš Š. R. į E. G., labiau tikėtina laikyti, kad pagal visus kitus pateiktus dokumentus ir liudytojų parodymus pareiškėjo senelio vardas skirtingais gyvenimo periodais skirtingose šalyse skyrėsi, tačiau tai būta vieno ir to paties asmens.

10. Pareiškėjas neturi galimybės gauti jo senelio pavardės keitimą kitoje šalyje patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas dėl to jau kreipėsi į atitinkamas institucijas Izraelyje (tačiau archyvuose reikiami dokumentai neišlikę), Izraelio Lodo – Centro teismą, kuris patvirtinto šį daugiavardiškumo faktą (2020 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė šį užsienio teismo sprendimą pripažinti motyvuodamas tuo, kad tai yra Lietuvos teismų jurisdikcija), o Migracijos departamentas prašo papildomų dokumentų, kurių pareiškėjas savo dispozicijoje neturi ir jokiais kitais būdais gauti negali. Nustačius juridinį faktą, jog pareiškėjo senelis Lietuvoje buvo Š. R., Palestinoje E. G., Izraelyje E. N., tai pareiškėjui, kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuoniui, išvykusiam iš Lietuvos į Palestiną, leis atkurti jam Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, o pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punktą leis pasilikti ir pareiškėjo šiuo metu turimą Izraelio pilietybę.

12. Pareiškėjas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis E. N., Š. R. ir E. G. buvo tas pats asmuo įrodinėja remdamasis iš esmės tik netiesioginiais įrodymais – asmenų liudijimais, kurie prieštarauja tiesioginiams įrodymams – oficialiems Lietuvos ir užsienio valstybinių institucijų išduotiems dokumentams. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie Š. R. gimimą (asmens bylos 53 lapas) nurodyta, kad Š. R. tėvo vardas – N., motinos vardas – Š., o pareiškėjo teismui pateiktame E. N. Izraelio valstybės išduotame pažymėjime nurodyta, kad jo tėvo vardas – N., motinos vardas – R.. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo senelis E. N. ir Š. R. nebuvo tas pats asmuo. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo teismui pateiktame Izraelio vidaus reikalų ministerijos patvirtinime nurodyta, kad pavardė G. buvo keista į N., tačiau minėtame patvirtinime nėra nurodyta asmens vardo, kurio pavardė buvo pakeista, taip pat pareiškėjo senelio pavardė yra N., o ne N., todėl pareiškėjo senelis E. N. ir E. G. nebuvo tas pats asmuo.

13. Pareiškėjo atstovė advokatė teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai pažymėjo: dokumentus dėl to, kad pareiškėjo senelis buvo Lietuvos Respublikos pilietis, turime, todėl prašome nustatyti tik faktą, kad jis buvo vienas ir tas pats žmogus skirtingomis pavardėmis. Pareiškėjas kreipėsi į Izraelio teismą, dokumentai šioje byloje buvo pateikti tie patys kaip ir Izraelio teismui. 2019 m. sprendimu nustatė, kad Š. R. ir E. N. buvo vienas ir tas pats asmuo, nustatytas juridinis faktas. Senelis gimė (duomenys neskelbtini) m., ši data atsikartoja per visus dokumentus. 1932 m. emigravo į Palestiną, ėmė vadintis E. G.. Taip padarė dėl to, kad buvo kliūčių imigruoti. Vėliau iš G. į N. pasikeitė pavardę, pasiėmė tėvavardį. Dėl pareiškėjo prosenelės vardų: pagal žydų tradiciją mergaitės vadinamos keliais vardais. Jokių dokumentų, kad yra tas pats asmuo, nėra. Dėl vertimų skiriasi nežymiai pavardės: G., G. ir pan. Atkreipė dėmesį, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija dviejuose pareiškėjo atstovei pateiktuose raštuose pažymėjo, pirma, apie galimybę, kad tam pačiam asmeniui galėjo būti suteikti du vardai (R. ir Š.), antra, jog pasitaiko, kad Rytų Europos kilmės pavardžių transkribavimas įvairuoja (iš lotyniškus rašmenis vartojančių kalbų jas perrašant hebrajiškais rašmenimis), todėl dar kartą perrašant pavardę iš hebrajų kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis gali atsirasti tos pačios pavardės netikslių grafinių variantų (G. ir G.). Prašė byloje pateiktus įrodymus vertinti pagal tikimybių pusiausvyros principą – labiau tikėtina, jog tai buvo vienas ir tas pats žmogus.

14. Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Dėl senelio vardų papildomai pažymėjo: jis buvo Š. R., imigravo į Izraelį 1932 m., tuo metu Izraelis dar nebuvo valstybė. Prieš išvykdami iš Lietuvos, jie ketino Izraelyje ar Palestinoje ūkininkauti, todėl Lietuvoje pradėjo mokytis šio amato. Jie į Palestiną atvyko kaip turistai, jie pakeitė savo vardus, kad jų neišsiųstų atgal. Š. R. pasikeitė į E. G.. Kai 1948 m. įsikūrė Izraelio valstybė, tuometinis premjeras pasiprašė pasikeisti vardus į labiau Izraelyje įprastus vardus. N.– senelio vardas, į ją mano senelis ir pasikeitė. Mano prosenelis mirė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. Mano prosenelės (senelio mama) vardas buvo Š. R., nes buvo tradicija duoti vardus iš abiejų giminės pusių. R – biblinis vardas. Bet pas mus labiau įprasta duoti tik vieną, todėl vadino R. Š. – gražuolė. Mums pasisekė, kad mano prosenelio antkapis išliko, nes daug antkapių neišliko. Antkapis yra M. kapinėse, nuotrauką padarė mano giminės, kai lankėsi kapinėse. Senelis negrįžo į Lietuvą, antkapis yra pareiškėjo prosenelio. (duomenys neskelbtini) m. mirė mano senelis. Pasikeisti pavardę buvo įprasta praktika, kai imigruodavo į Palestiną. Taip, kreipiausi į Izraelio institucijas, norėdamas gauti archyvo duomenis, bet duomenų yra labai mažai, nes visi veiksmai vyko iki tol, kol buvo įsteigta Izraelio valstybė.

15. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai pažymėjo: Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš įrodymų yra asmens liudijimai, jie turi būti išduoti, valstybės išduotas dokumentas, todėl paties asmens paliudijimas nėra reikšmingas dokumentas. Pareiškėjo senelio tėvų vardai nesutampa. Izraelio teismas nustatė vieną pavardę, Lietuvoje buvo žinomas kita pavarde, be jokių įrodymų negalime vertinti, kad tai yra to paties vardo variantai. Nėra jokių išrašų iš kalbos duomenų bazių.

16. Suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas į 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Prieš teismo posėdį buvo susisiekta su suinteresuoto asmens atstovu, kuris paaiškino, kad teismo posėdyje nedalyvaus, kadangi visą savo poziciją išdėstė procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

17. Nagrinėjama byla užvesta pagal pareiškėjo pareiškimą, prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis trimis skirtingomis pavardėmis buvo vienas ir tas pats asmuo.

18. Remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

19. Remiantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

20. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas O. N. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui yra pateikęs 2019 m. vasario 4 d. prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (1 failas, b. l. 87).

21. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad sėkmingam jo Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procesui užbaigti būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelio, gimusio (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje, vardas ir pavardė Lietuvoje buvo Š. R., Palestinoje senelio vardas buvo E. G., o Izraelyje – E. N.. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 22S111212 (1 failas, b. l. 179–181), kuriame buvo konstatuota, jog pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad Š. R., gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., tačiau nėra pateikti įrodymai, įrodantys, kad Š. R. ir E. N. bei E. G. yra tas pats asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo turimi dokumentai nepatvirtina šių senelio pavardžių pakeitimą, pareiškėjas kreipiasi į teismą, siekdamas nustatyti tokį juridinį faktą.

22. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė patikslino, jog šioje byloje nėra prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nes tą, pareiškėjo vertinimu, pagrindžia turimi rašytiniai dokumentai. Todėl šioje byloje bus sprendžiamas tik klausimas, ar pareiškėjo senelis Š. R. Palestinoje pakeitė pavardę į E. G., o susikūrus Izraelio valstybei, į – E. N..

23. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjo senelis gimė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), čia jis buvo Š. R., imigravo į Izraelį 1932 m., tuo metu Izraelis dar nebuvo valstybė. Palestinoje senelis pakeitė savo vardą ir pavardę į E. G., kad jo neišsiųstų atgal. Kai 1948 m. įsikūrė Izraelio valstybė, tuometinis premjeras pasiprašė pasikeisti vardus į labiau Izraelyje įprastus vardus. N.– prosenelio vardas, į jį pareiškėjo senelis ir pasikeitė, ir tapo E. N..

24. Pažymėtina, kad pareiškėjo paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, buvo nuoseklūs, neprieštaringi. Be to, jie atitinka pareiškėjo paaiškinimus, duotus vykstant teismo procesui Izraelyje (1 failas, b. l. 26–27), kuriame pareiškėjas paaiškino, jog jo velionis senelis E. N. gimė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), ir jo vardas ir pavardė buvo Š. R.. Senelis išvyko į Palestiną. Tada anglai neduodavo leidimo teisėtai imigruoti, todėl jo senelis buvo įrašytas kaip turistas. Kad galėtų pasilikti šalyje, senelis pakeitė vardą ir pavardę į E. G.. Po valstybės įkūrimo pareiškėjo velionis senelis norėjo išversti savo pavardę į ivritą ir todėl nutarė pasirinkti pavardę N., susietą su velionio prosenelio, mirusio Lietuvoje, vardu (N. R., kaip nurodoma kapo nuotraukoje).

25. Analogiškus kaip pareiškėjas paaiškinimus davė ir pareiškėjo tėvas U. N., vykstant teismo procesui Izraelyje (1 failas, b. l. 35–36).

26. Pareiškėjo gimimo liudijimas patvirtina, kad jo tėvas – U. N. (1 failas, b. l. 101). Pareiškėjo tėvo gimimo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad U. N. tėvas (pareiškėjo senelis) – E. G., (duomenys neskelbtini) m. (1 failas, b. l. 105). Izraelio valstybės (duomenys neskelbtini) d. išduotas asmens pažymėjimas E. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), tėvo vardas – N., motinos vardas – R., gimimo vieta – Lietuva (1 failas, b. l. 109). Imigranto į Palestiną liudijimas Kaune (duomenys neskelbtini) d. išduotas Š. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) m. (1 failas, b. l. 113–117). Izraelio valstybės Lodo-Centro apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą (1 failas, b. l. 128–129), kad ieškovas O. N. yra anūkas velionio E. N., kuris buvo ID Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, gimė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) d. ir turėjo vardą ir pavardę Š. R.. Izraelio Vidaus reikalų ministerijos Haifoje 1962 m. liepos 3 d. išduotas patvirtinimas, kad pavardė G. buvo pakeista į N. nuo (duomenys neskelbtini) d. (1 failas, b. l. 13). Pareiškėjo senelio asmens tapatybės kortelėje nurodomas vardas ir pavardė E. G., yra nuotrauka, data neįskaitoma (2 failas, b. l. 48–49).

27. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šioje byloje su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu iš esmės nesutiko dėl šių aplinkybių: pirma, pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jis neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą ir jog negali kitokia tvarka gauti šių dokumentų, t. y. pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatų, antra, pareiškėjas pareiškimą grindžia vien netiesioginiais įrodymais, pareiškėjo teismui pateiktuose skirtinguose dokumentuose nurodoma skirtingas pareiškėjo senelio motinos vardas – Š. ir R., skirtinguose dokumentuose nurodoma skirtinga pareiškėjo senelio pavardė – N. ir N.

28. Pirmiausia pažymėtina, jog, priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis kreipėsi į valstybės institucijas, siekdamas gauti prašomą nustatyti faktą patvirtinančius dokumentus, tačiau jie nebuvo gauti.

29. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. sausio 31 d. rašte (1 failas, b. l. 122) nurodoma, kad daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad Š. R., gimęs (duomenys neskelbtini) m., gyveno Lietuvoje, dokumentų apie jam išduotus vidaus ar užsienio pasus, pačių pasų bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) faktą, archyve saugomuose fonduose nėra. Izraelio valstybės Lodo-Centro apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendime kaip atsakovės įgaliotinio paaiškinimai nurodomi, kad nebuvo rasta jokios dokumentacijos pavardei ir vardui Š. R. (1 failas, b. l. 129). Migracijos departamento kreipimusi, Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2020 m. kovo 24 d. išdavė pažymą apie gimimą, kurioje nurodoma, jog gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) kaime gimė N. ir Š. R. sūnus, vardu Š. (1 failas, b. l. 135). Migracijos departamento kreipimusi, Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2021 m. kovo 31 d. rašte nurodė, kad archyve saugomuose fonduose nerasta dokumentų, patvirtinančių, kad E. G. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės (1 failas, b. l. 160). Izraelio valstybinio archyvo 2021 m. liepos 27 d. rašte patvirtinama, kad nepavyko surasti jokios dokumentacijos, susijusios su Š. R., gimusio Lietuvoje (duomenys neskelbtini) d., ir atvykusio į Palestiną (duomenys neskelbtini), Palestinos pilietybės gavimu ar negavimu, Izraelio ID Nr. (duomenys neskelbtini) (1 failas, b. l. 167).

30. Taigi, įvertinus aptartus archyvų duomenis, pareiškėjo veiksmus, kreipiantis dėl juridinio fakto nustatymo Izraelyje, teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjas negalėjo kitokia tvarka gauti prašomą nustatyti faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ir jog šiuo atveju yra visos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti (CPK 445 straipsnis).

31. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009). Todėl suinteresuoto asmens argumentas, kad pareiškėjas pareiškimą grindžia vien netiesioginiais įrodymais, negali būti pripažįstamas teisiškai reikšmingu. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, jog svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė.

32. Nagrinėjamu atveju teismas iš byloje esančių įrodymų visumos galėjo įsitikinti, kad prielaida, jog pareiškėjo senelis turėjo tris skirtingas pavardes, yra didesnė nei priešinga prielaida.

33. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs tai, jog visuose pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, susijusiuose su jo seneliu E. N., sutampa pagrindiniai duomenys, susiję su šiuo asmeniu: gimimo vieta, gimimo metai, dokumentų išdavimo datos atitinka pareiškėjo nurodytas jo senelio persikėlimo į Palestiną aplinkybes ir laiką. Be to, pareiškėjas savo paaiškinimams pagrįsti pateikė ne vieną jo senelio ir šeimos nuotrauką, kurias teismo posėdžio metu galėjo nuosekliai pakomentuoti. Nors Izraelio teismo sprendimas nebuvo pripažintas Lietuvoje, tačiau jis kaip rašytinis įrodymas taip pat patvirtina, kad E. N. Lietuvoje buvo vadintas Š. R.

34. Nors pareiškėjo pateiktuose įrodymuose jo senelio pavardės lotyniškais rašmenimis šiek tiek skiriasi (vienuose dokumentuose nurodoma G., kituose – ir G., G., N. ir N.), tačiau teismas, remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma, sprendžia, jog labiausiai tikėtina to priežastis – dėl transkribavimo (perrašymo) iš hebrajiškų rašmenų į lotyniškus rašmenis (ir atvirkščiai) atsiradę netikslumai.

35. Šią išvadą, be kitų įrodymų, patvirtina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2023 m. kovo 28 d. atsakymas į pareiškėjo atstovės paklausimą dėl pavardžių G.ir G. (2 failas, b. l. 76), kuriame nurodoma, kad hebrajų kalbos raštas yra priebalsinis. Taip pat pažymėta, jog pasitaiko, kad Rytų Europos kilmės pavardžių transkribavimas įvairuoja (iš lotyniškus rašmenis vartojančių kalbų jas perrašant hebrajiškais rašmenimis), todėl dar kartą perrašant pavardę iš hebrajų kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis gali atsirasti tos pačios pavardės netikslių grafinių variantų.

36. Advokatas Z. L. (kaip nurodė pareiškėjo atstovė, Izraelio vertėjas, vertęs dokumentus pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo byloje) 2023 m. kovo 6 d. rašte (2 failas, b. l. 58) pažymėjo, kad išvertus iš hebrajų kalbos, lietuviškais rašmenimis pavardė gali figūruoti tiek „G.“, tiek „G.“, todėl daro išvadą, kad šios abi pavardės priklauso vienam ir tam pačiam asmeniui.

37. Suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutiko ir tuo pagrindu, kad pareiškėjo teismui pateiktuose skirtinguose dokumentuose nurodoma skirtingas pareiškėjo senelio motinos vardas – Š. ir R. Tačiau šį prieštaravimą pašalino nuoseklūs pareiškėjo teismui duoti paaiškinimai apie tai, kad pareiškėjo prosenelei buvo suteikti du vardai: Š. ir R. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2023 m. sausio 31 d. rašte Nr. S1-31 (1.7) pažymėta apie galimybę, kad tam pačiam asmeniui galėjo būti suteikti du vardai (R. ir Š.) (2 failas, b. l. 53).

38. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių pareiškimo pagrįstumą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis atkuriant Lietuvos Respublikos pilietybę.

39. Pažymėtina, kad teismas negali nustatyti abstrakčiai suformuluoto prašymo nustatyti faktą, kad asmuo skirtingomis pavardėmis buvo vienas ir tas pats asmuo. Toks faktas pareiškėjui nesukeltų juridinių padarinių. Todėl teismas, nekeisdamas pareiškėjo reikalavimo esmės ir atsižvelgdamas į aktyvų teismo vaidmenį ypatingosios teisenos bylose, nustato juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo O. N., gimusio (duomenys neskelbtini) d., senelis, gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d., Lietuvoje vadintas Š. R. (Š. R.), 1932 m. emigravęs į Palestiną, pakeitė vardą ir pavardę į E. G. (G., G.), o (duomenys neskelbtini) d. – į E. N. (N., N.), Izraelio ID Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam priklauso Izraelio valstybės (duomenys neskelbtini) d. E. N. išduotas asmens pažymėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 577-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo O. N., gimusio (duomenys neskelbtini) d., senelis, gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d., Lietuvoje vadintas Š. R. (Š. R.), 1932 m. emigravęs į Palestiną, pakeitė vardą ir pavardę į E. G. (G., G.), o (duomenys neskelbtini) d. – į E. N. (N., N.), Izraelio ID Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam priklauso Izraelio valstybės (duomenys neskelbtini) d. E. N. išduotas asmens pažymėjimas.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, nes jis yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis atkuriant Lietuvos Respublikos pilietybę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.