Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Autodraivas“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus – atsakovui priklausiančio automobilio remontą.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. spalio mėn. pradžioje į ieškovę kreipėsi atsakovas ir nurodė, kad sugedo jo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo nr. (duomenys neskelbtini). Šalys pripažįsta, kad atsakovas į ieškovę kreipėsi todėl, kad švietė lemputė, informuojanti apie variklio gedimą, ir buvo girdimas gaudesys variklyje. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kaip vartojimo ir, atsakovui ginčijant atliktų remonto darbų faktą, jų pagrįstumą, ryšį su jo nurodyto gedimo šalinimu ir pan., netyrė ir nenustatinėjo pradinės žodinės rangos sutarties sąlygų, nenustatė momento, kada ir kokiomis sąlygomis rangovas į žodinę sutartį įtraukė papildomas sąlygas – sulūžusių vožtuvų bei vožtuvų stūmiklių, vožtuvų gumyčių ir kitų ieškinyje išvardintų detalių keitimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Vartojimo rangai taikytinos ne tik rangos santykių bendrosios nuostatos (CK XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis), bet ir vartojimo sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Tačiau nesant nagrinėjamu atveju taikytinos įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kuri būtų pagrindas konstatuoti prievolės, kilusios iš vartojimo rangos sutarties, netinkamą įvykdymą, dėl šios aplinkybės turi būti sprendžiama pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje: kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne, šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o kita šalis (užsakovas) įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 644 str. 1 d.). Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. CK nenumato specialių reikalavimų sudaromos rangos sandorio formai, todėl šalys sutartį gali sudaryta bet kokia forma, raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais.

14. Kaip jau buvo minėta, šalys nurodė, kad atsakovas pristatė automobilį ieškovei todėl, kad jį eksploatuojant buvo girdimas gaudimas. Nors ieškovė teigia, kad priimant automobilį buvo užpildyta paraiška, bet aplinkybė, jog ji nebuvo pasirašyta atsakovo, leidžia daryti priešingą išvadą. Tačiau įvertinus, kad šalys turėjo teisę sudaryti žodinę rangos sutartį, atsakovas pripažįsta siekęs, kad automobilio gedimas būtų pašalintas, tuo tikslu ir kreipėsi į ieškovę, rodo, kad šalys susitarė dėl automobilio remonto: ieškovė įsipareigojo nustatyti automobilio gedimo priežastis ir atlikti automobilio remonto darbus, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti. Šalys nagrinėjamu atveju sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį (CK 6.672 str. 1 d.).

15. Atsakovas teigia, kad teismas, pripažinęs, kad tarp šalių sudaryta vartojimo rangos sutartis, turėjo ginti jo, kaip silpnesnės šalies – vartotojo, teises ir interesus. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atsakovo argumentais, tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad vartotojams įstatymo suteikta papildoma apsauga nereiškia, kad vartotojai gali nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Įstatyme įtvirtintas vartotojo teisių garantijų taikymas skirtinas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis.

16. Atsakovas teigia, kad ieškovė, atlikdama jo automobilio remonto darbus, su juo nederino nei atliekamų darbų, nei jų kainos. Kadangi tarp šalių sudaryta rangos sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 str. 1 d.), todėl sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje numatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, – kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusių duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 str. 2 d.). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (CPK 178 str.).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui pristačius automobilį ieškovei, rašytinė sutartis nebuvo sudaryta ir autodetalių, darbų sąrašas, jų kaina nebuvo nurodyti. Nėra ginčo, kad pristačius automobilį remontui jo gedimo priežastis nebuvo nustatyta, todėl, sudarydamos žodinę rangos sutartį, šalys dėl sutarties sąlygų – darbų, detalių bei jų kainos – susitarti negalėjo. Tačiau atsakovas neginčija, kad jo ketinimas sudarant sutartį su ieškove buvo pašalinti automobilio gedimą, jog jis telefonu buvo informuotas apie būtinybę keisti purkštukus bei vožtuvą ir davė sutikimą šiems darbams atlikti, pripažino, kad ieškovės darbuotojai jam skambino dėl automobilio remonto ir jis pats aktyviai domėjosi remontu bei detalių kainomis. Apklaustas liudytoju A. P. nurodė, kad atsakovas buvo davęs leidimą daryti viską, kad defektas būtų pašalintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie siūlomus, būtinus atlikti darbus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo tikėti, jog šalys nesitarė dėl automobilio remonto darbų, kurie buvo atlikti siekiant pašalinti gedimą, apimties.

18.Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė atlyginimą už atliktus automobilio remonto darbus, nes ieškovė nepašalino automobilis liko nesuremontuotas – atsiėmus automobilį girdimas gaudesys išliko, todėl remontas buvo atliktas nepagrįstai, o remonto kaina nurodyta per didelė ir nesuderinta su juo. CK 6.673 str. numatyta užsakovo garantija bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant nustatytos kainos dalį, proporcingą atliktam darbui. Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 str. 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas teigia nutraukęs rangos sutartį su ieškove pasiimdamas automobilį ir atsisakydamas sumokėti už jo remontą. Tačiau pažymėtina, kad atsakovui atsiimant automobilį visi remonto darbai jau buvo atlikti – ieškovė jau buvo įvykdžiusi savo prievolę pagal žodinę rangos sutartį. Užsakovo teisė bet kada nutraukti sutartį (CK 6.673 straipsnio 2 dalis) galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis). CK 6.674 straipsnio 2 dalis suteikia užsakovui nutraukti sutartį neapmokant už darbą tik tada, kai dėl informacijos nepakankamumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje.

19. Vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigų perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Nors šiuo atveju nėra surašyto atliktų darbų perdavimo akto, atsakovas pasiėmė automobilį dalyvaujant policijos pareigūnams ir jokių dokumentų nepasirašė, įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz. jei dėl nustatytų trūkumų darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas negali pašalinti, kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę ir kt. Todėl aplinkybė, kad atsiimant automobilį atsakovas nepasirašė jokių dokumentų, nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ieškovė automobilio gedimo priežasties nepašalino, tačiau iš bylos aplinkybių galima daryti priešingą išvadą. Pats atsakovas nurodė, kad atsiimant automobilį jo skydelyje informacijos apie gedimus nebuvo. Savo pretenzijoje ieškovei bei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai adresuotame skunde atsakovas nenurodė, kad automobilio gedimas nebuvo pašalintas. Aplinkybė, kad atsakovas maždaug po mėnesio remontavo automobilį kitoje įmonėje, kur buvo pakeistas automobilio guolis, nepaneigia ieškovės atliktų darbų ir defekto pašalinimo fakto. Atsakovas, atsiėmęs automobilį, jo būklės jokiais būdais neužfiksavo. Todėl nėra pagrindo daryti išvadų, jog atsakovas iš ieškovės pasiėmė nesuremontuotą automobilį. Ieškovei įrodžius, kad pagal sutartį savo pareigas įvykdė – pašalino automobilio gedimą, o atsakovas pasiėmė automobilį ir pradėjo juo naudotis pagal paskirtį, atsakovui atsirado pareiga sumokėti už atliktą darbą. Nors šalys ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo šios pareigos.

20. Kaip jau buvo minėta, atsakovas nesutiko apmokėti ieškovei už atliktus darbus ir todėl, kad su juo nebuvo suderinta darbų bei detalių kaina, o ieškovė paskaičiavo ją didesnę, nei nurodyta jos viešai skelbiamoje informacijoje. Tačiau pažymėtina, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl darbų kainos nesuteikia atsakovui teisės sumokėti už atliktus darbus apskritai. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys, sudarydamos žodinę rangos sutartį, kainos nenumatė, nes to negalėjo padaryti – buvo neaiški darbų apimtis. Atsakovas nurodė, kad ieškovė galutinę kainą nurodė didesnę, nei buvo tartasi automobilio remonto metu, tačiau tokių aplinkybių neįrodė. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutarties šalys, nenumatydamos sutartyje kainos ar jos nustatymo kriterijų, omenyje turėjo įprastą kainą, o jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Ieškovė pateikė remonto darbų ir detalių kainą atlikusi automobilio remontą. Atsakovas teigia, kad ieškovė nurodė kainas didesnes, nei skelbia viešoje erdvėje, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad internetiniame puslapyje ieškovė nurodė kainas ,,nuo‘‘, t.y. nurodė minimalias kainas, fiksuoti įkainiai nėra nurodyti. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų jo įrodinėjamą poziciją, kad ieškovės kaina neatitiktų protingumo kriterijų ir būtų nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą už rangos darbus, pagrįstai vadovavosi ieškovės nurodyta darbų bei detalių kaina.

21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmę bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos. Ieškovė prašo priteisti 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė apie patirtas išlaidas įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Autodraivas“ (į/k 304080833) iš atsakovo A. N. 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.