Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas V. B. 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu paskyrė 300 Eur baudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 177 straipsnio 1 dalyje. Nustatė, kad V. B. 2016 m. vasario 18 d., apie 16 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), jam priklausančioje teritorijoje prie gyvenamojo namo, įvairiose vietose neteisėtai laikė 6420 cm³ naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 47,7–52,3 procentų ir kuri buvo supilta į du stiklinius ir tris plastikinius įvairių talpų butelius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nors apeliantas skundu prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su priimta nutartimi, mano, kad ji yra visiškai nepagrįsta. Todėl darytina išvada, kad apeliantas prašo ne pakeisti skundžiamą nutartį, o ją panaikinti ir klausimą dėl skundo išspręsti iš esmės.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog Institucija surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymo faktą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti.

Tinkamas veikos kvalifikavimas pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį galimas tada, kai nustatytas pažeidėjo veiką kvalifikuojantis požymis – neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimas, įgijimas, laikymas ar gabenimas, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenimis patvirtinta, kad adresu (duomenys neskeltini), iš R. B. paimtos talpos su skysčiu yra naminė degtinė, kurio tūrio etilo alkoholio koncentracija yra 47,7–52,3 proc. ir jos rastas kiekis užtraukia administracinę atsakomybę.

Apeliantas nesutinka, kad rasta naminė degtinė priklauso būtent jam ir tvirtina, kad ji rasta ne jam priklausančiose patalpose, be to, pažymėjo, kad į šias patalpas gali patekti bet kuris asmuo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismu, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog naminė degtinė buvo rasta pažeidėjui priklausančiose patalpose (šiltnamiuose ir prie malkų, esančių pažeidėjo namo pusėje) ir, kad ji priklauso jam.

Pažeidėjas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad malkos ir 2 šiltnamiai, kur ir buvo rasta naminė degtinė, priklauso jam ir yra jo namo pusėje. Policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad vietos, kuriose rasta naminė degtinė, yra šalia V. B. buto įėjimo. Pažymėtina ir tai, kad apžiūrint patalpas, pažeidėjo sutuoktinė R. B. pareigūnams netvirtino, kad patalpos jiems nepriklauso, tik teigė, jog naminė degtinė yra ne jos ir nežino kas ten ją padėjo ir laikė. Taigi, kad patalpos priklauso pažeidėjui, yra įrodyta bylos medžiaga. Apelianto iškelta versija, kad į šias patalpas naminę degtinę galėjo pasidėti bet kas, nes tai visiems prieinama vieta, vertintina kaip gynybinė versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai faktą, kad prie pažeidėjui priklausančių patalpų buvo pririštas agresyvus šuo, įvertino kaip aplinkybę, paneigiančią pažeidėjo nurodytą versiją.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir rėmėsi tik pareigūnų nurodytomis prielaidomis. Pažymėtina, kad teismas rėmėsi ne tik pareigūnų parodymais, rašytiniais byloje pateiktais įrodymais, bet ir paties pažeidėjo parodymais, kur patvirtino, kad teritorija ir vietos, kuriose rasta naminė degtinė, priklauso jam. Kaip matyti, apylinkės teismas rėmėsi byloje esančių duomenų visuma, todėl teigti, kad paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, nėra pagrindo. Nors apeliantas teigia, kad teismas buvo šališkas, tačiau nenurodo nė vieno motyvo, kuriuo remiantis būtų galima daryti tokią prielaidą. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgė teismo šališkumo nagrinėjant bylą ir priimant nutartį. Faktas, kad teismas priėmė nepalankią nutartį pažeidėjui, nesudaro pagrindo abejoti teismo šališkumu.

Apelianto teigimu, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės policijos komisariatas nutarimą priėmė pažeisdamas jo teises. Nors jis į bylos nagrinėjimą buvo atvykęs nurodytu laiku, tačiau nutarimas priimtas kitu laiku ir jam nedalyvaujant. Taip buvo atimta teisė duoti paaiškinimus ir pasinaudoti gynyba.

Nustatyta, kad pažeidėjui administraciniame nurodyme nurodyta, kad bylos nagrinėjimas vyks 2016 m. gegužės 18 d. 10.00 val. (b. l. 6). Iš 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo matyti, kad jis priimtas 15.00 val., pažeidėjui nedalyvaujant (b. l. 4). Sutiktina su pažeidėju, jog iš bylos duomenų nėra aišku, kokiu pagrindu nutarimas buvo priimtas kitu laiku, kita vertus nėra aišku ir ar pažeidėjas tikrai buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą. Svarstant klausimą, ar buvo pažeistos procesinės pažeidėjo teisės, atsižvelgiama ne tik į pradinį bylos nagrinėjimą Institucijoje, bet ir į tolesnę administracinio teisės pažeidimo eigą. Kaip matyti, pažeidėjas savo poziciją dėl jam inkriminuoto pažeidimo išsakė apylinkės teismui pateiktame skunde dėl Institucijos priimto nutarimo, taip pat buvo išklausytas teismo posėdžio metu. Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, pateikė skundą ir apygardos teismui, kuriame taip pat aiškiai išdėstė savo poziciją dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo teisėtumo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. teisė būti išklausytam ir ginti savo interesus buvo įgyvendinta pateikiant skundus pirmosios ir apeliacinė instancijos teismams, kur turėjo visas galimybes išreikšti savo poziciją dėl jam inkriminuojamo pažeidimo ir pasinaudoti tinkama gynyba. Esant nurodytiems argumentams, konstatuotina, kad pažeidėjo teisės būti išklausytam ir pasinaudoti gynyba iš esmės nebuvo pažeistos.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos nepažeistos, todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmestinas, nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.