Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Čekanausko ir Janinos Vitunskienės,

dalyvaujant pareiškėjai A. A., jos atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakyti grąžinti žemę natūra pagrindas yra tik tuomet, jei atitinkama žemė laikytina valstybės išperkama ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Pareiškėja teigia, kad yra visos galimybės atkurti jai nuosavybės teises į žemę natūra. 2011 m. rugsėjo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjo rašte Nr. 7SD-2026 buvo nurodyta, jog nenustatyta, kad greta ginčo žemės sklypų (5280/0012:233 ir 5280/0012:552) būtų laisvos ir galimos natūra grąžinti žemės. Šalia rašte minimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame apie 0,30 ha dydžio žemės sklype, Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus duomenimis, yra senų kapinių liekanų todėl šis žemės sklypas, rengiant Šlienavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, priskirtinas valstybės išperkamai ir neprivatizuotinai žemei. Vis dėlto, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys 2011 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2K-1902 informavo, kad ginčo objektas nepatenka į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas ir apsaugos zonas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę natūra, kas patvirtina teiginius, kad natūrinės žemės yra. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Metodika) (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) 44 punktą, pareiškėja turėjo teisę atsisakyti žemės sklypo ženklinimo arba pageidauti pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas ar vietą jau po žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Šia teise pareiškėja pasinaudojo, atsisakydama nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiais ginčo sklypais, todėl ginčijamas sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.

Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 02-05-6317 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtintame Šlienavos kadastro vietovės projekto papildyme pareiškėjai buvo suprojektuotos ir patvirtintos žemės sklypų Nr. 317; Nr. 317-1; Nr. 317-2 ribos ir plotas. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 7SK-2315-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr.317, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų Nr. 317-1, Nr. 317-2, esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ suformavo žemės sklypus Nr. 317, Nr. 317-1, Nr. 317-2 ir patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis.

Atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d. nurodoma, kad žemė piliečiams grąžinama natūra turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.

Apie tai, jog buvusios žemės savininkės E. V. turėta žemė priskiriama valstybės išperkamai, pareiškėja buvo ne kartą informuota Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. liepos 25 d. raštu Nr. S6-2066, 2008 m. liepos 29 d. raštu Nr. S6-2058, 2008 m. rugsėjo 4 d. raštais Nr. S6-2358 ir Nr. S6-2358, 2009 m. vasario 5 d. raštu Nr. S6-280 ir kt. Pagal 1982 m. sausio 26 d. Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto parengtą planą M 1:2000, kuris patvirtintas Kauno rajono LDT vykdomojo komiteto 1983 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 143, prie žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 5280/0012:533, Samylų kaimo neveikiančios kapinės. Tai patvirtino ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Samylų seniūnas 2011-10-04 raštu Nr. S1-468.

Metodikos 37 punkte (redakcija galiojusi projekto rengimo metu) nustatyta, kad kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu į žemę. Pretendentų sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įforminamas parašu šios Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje.

Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje Samylų seniūnijoje 2007 m. spalio 2 d. „Asmenų, pageidaujančių gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką Šlienavos kadastro vietovėje“ susirinkimo protokole Nr. 2 nutarta „Pretendentei A. A. projektuoti pasirinktą lygiavertį žemės sklypą Nr. 317 laisvo valstybinio fondo žemės sklype Nr. 37, Samylų kaime, pasirinktą žemės sklypą Nr. 37-1 laisvo valstybinio fondo žemės sklype Nr. 66, pasirinktą lygiavertį žemės sklypą Nr. 317-2 laisvo valstybinio fondo žemės sklypo Nr. 67 dalyje Dubravų kaime. Privažiavimui į sklypą suprojektuoti 5 metrų kelią.“ A. A. dalyvavimą susirinkime ir sklypų pasirinkimą patvirtina protokolo priede Nr. 1 esantis pareiškėjos parašas. Pareiškėja taip pat pasirašė Metodikos 5 priede taip išreikšdama savo sutikimą su žemės sklypo išdėstymu ir jo ribomis, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus teisės aktų reikalavimus, pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai neleidžia jai atsisakyti 2008 m. gegužės 22 d. žemės reformos žemėtvarkos projekte nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypų. Pareiškėja parašu Metodikos 5 priede ne tik išreiškė savo sutikimą su žemės sklypo išdėstymu ir jo ribomis, bet ir su nuosavybės teisių atkūrimo būdu.

Atsakovas pažymėjo, kad būtent Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. 02-05-6317 dėl Šlienavos kadastro vietovės projekto papildymo patvirtinimo pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes. Būtent šiuo įsakymu buvo patvirtinti projektuojami žemės sklypai, kurie netenkino pareiškėjos. Taigi pareiškėja, nesutikdama su projektuojamais sklypais, turėjo teisę skųsti minėtą įsakymą. Pareiškėja tokia teise nepasinaudojo. Esant nenuginčytam 2008 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymui Nr. 02-05-6317 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra nepagrįstas ir neteisėtas pareiškėjos ginčijamas sprendimas, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės. Be to, pagal Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės A. T. 2016 m. rugpjūčio 5 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, žemės sklypo Nr. 317 žemė yra ariama, žemės sklypo Nr. 317-1 ir Nr. 317-2 nusausinta žemė. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 metų spalio 25 d. sprendimą Nr. Nr. 7S-303 (14.7.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. A.“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2005 m. birželio 28 d. sprendimu nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjos A. A. senelė E. V. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 15,32 ha žemės sklypą su trobesiais (duomenys neskelbtini). Pagal 2001 m. spalio 10 d. pateiktą prašymą Kauno apskrities viršininkas 2005 m. gruodžio 19 d. parengė išvadą Nr. S-331-4415 dėl 3,62 ha žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai (toliau-išvada), kurioje nurodyta, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į dalį 3,62 ha žemės (1132 EUR) buvusios žemės savininkės E. V. (duomenys neskelbtini), Kauno rajone iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 15,32 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamam vandens telkiniui.

Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 02-05-6317 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtintame Šlienavos kadastro vietovės projekto papildyme pareiškėjai buvo suprojektuotos ir patvirtintos žemės sklypų Nr. 317; Nr. 317-1; Nr. 317-2 ribos ir plotas. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 7SK-2315-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr.317, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., ir žemės sklypų Nr. 317-1, Nr. 317-2, esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ suformavo žemės sklypus Nr. 317, Nr. 317-1, Nr. 317-2 ir patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis.

Pareiškėja 2011 m. birželio 28 d. prašymu ir 2011 m. rugpjūčio 24 d. pakartotinu prašymu atsisakė, kad nuosavybės teisės jai būtų atkuriamos suteikiant minėtus žemės sklypus, kadangi parinkti sklypai yra pelkėtoje vietoje, todėl beverčiai bei nurodė, kad pretenduoja į tą žemės sklypo dalį, kurią iki nacionalizacijos valdė jos seneliai E. V. ir M. V.. Pareiškėjai nebuvo paaiškinta, kad toks atsisakymas būtų netinkamas, ar kad ji turėtų ginčyti 2008 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 02-05-6317 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“.

Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 7S-303-(14.7.3) atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises į jai tenkančią 1,13 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn turėtajam 0,0375 ha, 0,2468 ha ir 0,5083 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus, nurodant, kad 2,49 ha žemės bus atkurta vėliau.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4 straipsnio 4 dalimi ir 16 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 1997, Nr. 90-2256; 1999, Nr. 97-2807), 24 bei 30 punktų nuostatomis, piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtiesiems, žemės sklypai formuojami iš laisvos žemės fondo laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Šie projektai rengiami vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (toliau - Metodika), patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2006, Nr. 45-1638).

1998-04-23 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 28 punkte nurodyta, jog projekto autorius, išnagrinėjęs iš žemėtvarkos skyriaus gautus prašymus atkurti nuosavybės teises, suteikti nuosavybėn neatlygintinai arba pirkti ar nuomoti žemę ir prie prašymų pridėtus dokumentus, per 10 dienų nuo šios metodikos 22.6 punkte nurodyto termino pabaigos parengia pretendentų sąrašą, sugrupuodamas gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą. Į šį sąrašą taip pat įtraukiami pretendentai, kurie atsisakė jiems suprojektuotų žemės sklypų arba kurių prašymai nebuvo tenkinami rengiant anksčiau patvirtintą žemėtvarkos projektą, jei jie pageidauja, kad jų prašymas vėl būtų nagrinėjamas, rengiant žemėtvarkos projekto papildymą.

Lygiaverčiai sklypai suteikiami pretendentams to pageidaujant. Pretendentams siūloma laisva valstybinio fondo žemė, tačiau jie atsisako suprojektuotų žemės sklypų, jeigu siūlomi plotai netenkina jų norų.

Metodikos 37 nurodyta, kad kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, o prireikus vykstama į vietą; pretendentų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas parašu žiniaraštyje; pretendentui nesutikus, projekto autorius surašo aktą, nurodydamas nesutikimo priežastis bei pateikdamas savo išvadas; aktas įforminamas Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių nustatyta tvarka; su šiuo aktu, kuris yra neatskiriama pretendentų susirinkimo protokolo dalis, pasirašytinai supažindinamas pretendentas.

Metodikos 39 punkte nustatyta, kad užbaigus žemės sklypų projektavimą vienai pretendentų grupei parengiamas žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktas pagal šios metodikos 6 priedą; akte nurodomi pretendentai, kurie: (39.1 p.) pritarė suprojektuotiems žemės sklypams (skaičius ir sklypų bendras plotas); (39.2 p.) nedalyvavo projektuojant natūra grąžinamus žemės sklypus (pretendentų vardai, pavardės ir suprojektuotų sklypų plotai); (39.3 p.) neatvyko žemėtvarkos projekto rengimo metu, išskyrus 39.2 punkte nurodytus asmenis (pretendentų pavardės arba juridinių asmenų pavadinimai); (39.4 p.) nepasirinko žemės sklypo ploto ar vietos (pretendentų pavardės arba juridinių asmenų pavadinimai); (39.5 p.) kiti pretendentai, kuriems laisvos valstybinės žemės neliko (pavardės, juridinių asmenų pavadinimai).

Metodikos 42 punkte nurodyta, kad apskrities viršininkas parengto akto pagrindu, tvirtindamas žemėtvarkos projektą, priima sprendimą išbraukti iš patvirtintų pretendentų gauti žemę pagal rengiamą žemėtvarkos projektą sąrašų asmenis, nurodytus šios metodikos 39.3-39.5 punktuose, pavesdamas žemėtvarkos skyriui apie tai informuoti pretendentą ir nurodyti jam galimybę gauti žemę rengiant žemėtvarkos projekto papildymą arba kitoje kadastro vietovėje.

Sisteminiu teisės aiškinimo būdu aiškinant išvardintas Metodikos nuostatas, konstatuotina, kad Metodikos 42 punkte kalbama apie Metodikos 39 punkte numatytą žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktą, o Metodikos 39.4 punkte nurodyti pretendentai, kurie nepasirinko žemės sklypo ploto ar vietos, prilyginami 39 punkto nurodyto 6 priedo numatytai atsisakiusių skirtos žemės vietos pretendentų kategorijai. Pastaroji išvada leidžia teigti, kad Metodikos 37 punkte nurodytos nuostatos dėl pretendentų nesutikimo su parengtu projektu (atsisakymo gauti suprojektuotą žemės sklypą) adresuotos Metodikos 39.4 nurodytų pretendentų kategorijai.

Pareiškėja tvirtina, kad ji atsisakė jai parengtų žemės sklypų faktiškai iš karto, kai juos apžiūrėjo, nes jos netenkino šie žemės sklypai, kadangi buvo pelkėtoje vietovėje. Apie jos atsisakymą projekto autorius žinojo, nes ji iš karto pranešė apie savo nesutikimą dėl jai paruoštų žemės sklypų. Pareiškėjai nebuvo paaiškinta, kad toks atsisakymas būtų netinkamas.

Atsižvelgdama į nurodytą Metodikos 37, 39 ir 42 punktų aiškinimą, kolegija konstatuoja, kad toks atsisakymas (jeigu jis pareiškėjos būtų išreikštas) privalėtų būti įformintas laikantis Metodikos 37 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. turėtų būti įformintas atitinkamu projekto autoriaus surašytu aktu. Vertindama pastarojo akto reikšmę, kolegija pažymi, kad tai yra teisės akto specialiai nustatytas, o tuo pačiu leistinas minėto atsisakymo įrodymas, ABTĮ taikymo požiūriu – būtinas žemėtvarkos projekto sudarymo ir tvirtinimo procedūros elementas, turėjęs užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei administracinio sprendimo pagrįstumą.

Vėliau savo nesutikimą su jai parengtais sklypais pareiškėja išreiškė raštu pateikdama 2011 m. birželio 28 d. prašymą ir 2011 m. rugpjūčio 24 d. pakartotinį prašymą dėl atsisakymo jai parengtų žemės sklypų.

Sutinkamai su Žemės ir miškų ūkio ministro (1996-1998) 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2000, Nr. 31-873; 2002, Nr. 96-4221; 2006, Nr. 45-1638; 2008, Nr. 93-3690; 2011, Nr. 165-7881) (Akto redakcija, galiojusi nuo 2006-04-26 iki 2008-08-15.) 44 p. kuriame nurodoma, jog „Jeigu po žemėtvarkos projekto patvirtinimo pretendentai atsisako žemės sklypo ženklinimo arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, žemėtvarkos skyrius ir žemėtvarkos projekto autorius surašo aktą dėl žemėtvarkos projekto pakeitimo. Šio akto pagrindu apskrities viršininkas keičia įsakymo dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo tą dalį, kurioje buvo akte nurodytiems pretendentams suformuoti žemės sklypai, ir išbraukia pretendentus iš šiuo įsakymu patvirtintų sąrašų.“ , ir 45 p. kuriame nurodoma, kad „Jeigu, patvirtinus žemėtvarkos projektą, ženklinant vietovėje suprojektuotą žemės sklypą nustatoma, kad jo ribas būtina patikslinti ir jeigu nėra keičiama žemės sklypo vieta, o tik jo konfigūracija ir ribos, tuomet paženklinus teritorijoje, apribotoje vietovės situacijos kontūrais (keliais, upėmis, grioviais, miškais ir kt.) ar kitoje projekto autoriaus pasirinktoje ir su žemėtvarkos skyriumi suderintoje teritorijoje esančius žemės sklypus, patvirtinto žemėtvarkos projekto arba jo dalies kopijoje raudonu tušu išbraižomos patikslintos ir su pretendentais suderintos keičiamų žemės sklypų ribos ir šis žemėtvarkos projekto dalies patikslinimas teikiamas tvirtinti apskrities viršininkui. Prie teikiamo apskrities viršininkui įsakymo projekto būtina pridėti projekto autoriaus raštišką paaiškinimą, nurodant objektyvias žemės sklypų ribų ar ploto patikslinimo priežastis. Apskrities viršininko įsakyme arba įsakymu patvirtintame priede turi būti nurodomas sąrašas pretendentų, kuriems paženklinimo metu buvo patikslintos žemės sklypų ribos bei šių sklypų numeris, plotas. Patvirtinto žemėtvarkos projekto ar jo dalies kopijos ir apskrities viršininko įsakymai dėl patikslinimo yra saugomi kadastro vietovės žemėtvarkos projekto byloje. Tokia pačia tvarka tikslinamas patvirtintas žemėtvarkos projektas, kai asmenų, kuriems asmeniniam ūkiui skirtoje ir naudojamoje teritorijoje suprojektuoti žemės sklypai asmeniniam ūkiui, pageidavimu pakeičiamos šių žemės sklypų ribos ir vieta, atsižvelgiant į faktišką naudojimą.“ To paties akto – Metodikos (Akto redakcija, galiojusi nuo 2008-08-15 iki 2012-01-01) 43p. nurodyta, kad „Jeigu po žemėtvarkos projekto patvirtinimo pretendentas atsisako žemės sklypo ženklinimo arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, žemėtvarkos skyrius ir žemėtvarkos projekto autorius surašo aktą dėl žemėtvarkos projekto pakeitimo. Šio akto pagrindu apskrities viršininkas keičia įsakymo dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo tą dalį, kuria buvo patvirtinti akte nurodytiems pretendentams suprojektuoti žemės sklypai, ir išbraukia pretendentą iš šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo.“.

Sisteminiu teisės aiškinimo būdu aiškinant išvardintas Metodikos nuostatas, konstatuotina, kad Metodikos 44 p. ir vėlesnės redakcijos 43 punkte kalbama apie tai, ir po žemėtvarkos projekto patvirtinimo pretendentas gali atsisakyti jam paskirtų žemės sklypų ženklinimo, taip pat gali iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą. Tokiu būdu pareiškėjai nesutikus su jai paskirtų žemės sklypų vieta ir ribomis, atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą, iš esmės pažeidė aukščiau nurodytas ir išanalizuotas teisės aktų normų reikalavimus, todėl toks sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2011 m. birželio 28 d. prašymu ir 2011-08-24 prašymu pareiškėjai atsisakius, nuo jai suprojektuotų žemės sklypų ji pagrįstai buvo įsitikinusi, kad toks jos atsisakymas yra priimtas, kadangi iki 2016 metų spalio 25 d. jai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės suteikiant suprojektuotus lygiaverčius sklypus, taip pat jai nebuvo paaiškinta, kad jos pateiktas atsisakymas būtų netinkamas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 punktu, tiek išvada dėl valstybės išperkamos žemės, tiek ir lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami esant piliečio sutikimui. Iš ko seka, kad 2011 metais pareiškėjai pareiškus nesutikimą su suprojektuotais sklypais nebuvo pagrindo 2016 metais atkurti nuosavybės teises į juos. Toks atsakovo elgesys pažeidžia gero administravimo principą, kuris inter alia apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. Taip pat atsakovas pažeidė teisėtų lūkesčių principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

Sutinkamai su išdėstytu pareiškėjos skundas tenkintinas ir ginčijamas įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjos A. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 metų spalio 25 d. sprendimą Nr. Nr. 7S-303 (14.7.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. A.“.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.