Telšių apylinkės teismo įsakymas

2024-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-290-1139/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-05-29
Bylos Nr.
e1-290-1139/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10543-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Rimkuvienė
Kaltinamasis
Ž. A.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-290-1139/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10543-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.2.2; 1.1.10.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 29 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. A., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti pagal individualią veiklą, gyvenanti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. A. smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo mažamečiui šeimos nariui, o būtent: 2024 m. kovo 18 d. apie 14.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, diržu sudavė ne mažiau 3 kartus savo mažamečiui sūnui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis bei dešinę koją, po ko mažamečiui ne mažiau 2 val. liepė klūpėti ant kelių kampe, taip padarydama mažamečiui sūnui A. A. sužalojimus - poodinę kraujosruvą dešinės šlaunies, dešinės blauzdos ir kairio kelio sąnario srityse. Šioje padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymiai.

2. Ž. A., apklausta įtariamąja, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad A. A. yra jos sūnus, jam 11 metų. A. gyvena pilnoje šeimoje, t. y. su ja, tėčiu M., broliu M. 7 m., ir sese E. 5 m. Galima sakyti, kad ji viena auklėja A., tėtis visiškai nesikiša į sūnaus auklėjimą. A. yra labai probleminis vaikas, su juo turi labai daug problemų nuo darželio laikų. Kiekvieną dieną iš mokyklos gauna nusiskundimų dėl blogo A. elgesio, kad skriaudžia klasiokus, seksualiai priekabiauja, tyčiojasi iš jų. Buvo keli posėdžiai, kur buvo svarstomas A. netinkamas elgesys. Ji su vaiku visada kalbėdavo apie jo netinkamą elgesį. Aiškinosi dėl ko jis taip elgiasi, bet jis nieko nesakydavo, tylėdavo. 2023 m. A. auklėtojos J. P. pagalba kreipėsi į PPT. Buvo tiriamas vaiko elgesys. A. elgesys po vizitų nesikeitė. Po to kreipėsi į Naujosios Akmenės ligoninės sveikatos centrą pas psichologę, o po jos pas psichiatrę. Su ja buvo vienas vizitas, po kurio ji pasakė, kad A. išduos siuntimą į Šiaulių psichiatrinę ligoninę, tolimesniems ištyrimams ir kad A. reikės skirti vaistų gydymui. 2024 m. kovo 18 d., apie 13:30 val., į namus iš mokyklos grįžo sūnus A. Vaikas nuėjo valgyti, kai valgė, ji jam pasakė, kad pavalgius eitų padaryti namų darbus. A. jai atsakė, kad namų darbų nėra jam užduota. Ramiu tonu jo vėl paprašė, kad jis pasitikrintų ,,Tamo dienyną“, ,,Eduka klasė“, kuriose būna nurodyti namų darbai. Iš viso jo prašė keturis kartus. Po ketvirto karto jis paėmė savo telefoną, prisijungė prie ,,Tamo dienynas“. Ji stovėjo netoli jo, todėl matė, kad tikrai jis yra prisijungęs. Jis vis tiek sakė, kad namų darbų jam nėra. Dėl to ji iš jo rankų paėmė jo telefoną. Pradėjusi tikrinti Tamo dienyną, pamatė, kad yra užduota namų darbų, pamatė jo neigiamus pažymius ir neigiamas pastabas. Ji dėl to labai susinervino. A. jai atsakė, kad jis nematė, kad yra užduota namų darbų. A. visada meluoja, kad jam nėra užduota namų darbų, bet patikrinus dienyną, pamato, kad kiekvieną dieną yra užduoti namų darbai. Dėl to, kad A. melavo, ji jį nubaudė, pastatė jį į kampą buto koridoriuje. Kai A. kampe stovėjo, ji su juo kalbėjo, klausė, kodėl jis jai meluoja. Jis jai pakeltu tonu pradėjo reikšti, kad neturi teisės tikrinti jo telefono, kad negali jo bausti. Dėl jo tokių pasakytų žodžių ji labai susinervino, todėl nieko nesakiusi, nuėjo nuo jo į kambarį, iš komodos stalčiaus pasiėmė vyro diržą, perlenkė diržą per pusę ir nuėjo pas A., kuris stovėjo kampe ir, nieko nesakiusi, tris kartus trenkė per sėdmenis. Daugiau smūgių nesudavė, jis ant žemės nugriuvęs nebuvo. Nuo jos suduotų smūgių A. pradėjo verkti. Jis nesitikėjo, kad ji taip pasielgs, nes tai buvo pirmas kartas, bet jai trūko kantrybė, dėl tokio savo elgesio nesijaučia ir ji gerai, ir suvokia, kad čia nebuvo problemos sprendimas, bet viskas susidėjo į vieną dėl kiekvieną dieną gaunamų nusiskundimų dėl A. blogo elgesio ir dėl to, kad jis su ja kalba pakeltu tonu. Po to A. iškart pasiprašė eiti daryti namų darbus. Jis nuėjo daryti namų darbus, o ji nuėjo į virtuvę, kur verkė ir galvojo, kaip reikia spręsti situacijas, susijusias su A. Konfliktas su A. įvykio apie 14 val., tą pačią dieną, vakare, apie 22 val., ji su A. pradėjo kalbėti, nes jautėsi labai blogai dėl tokio savo elgesio. Ji A. atsiprašė. Ji matė, kad jis buvo supykęs, įsižeidęs. Jis jai sakė, kad apie įvykį pasakys mokyklos direktorei. Priekaištavo, kad ji jį bara, muša, nors tai buvo pirmas kartas, kai ji jį mušė. Jis dar sakė, kad ji jį nori padaryti psichiniu ligoniu, vesdama jį pas psichologus. Kitą dieną A. išėjo į mokyklą. Jam grįžus iš mokyklos, netrukus pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai ir vaikų teisių specialistai. Policijos pareigūnai paaiškino atvykimo priežastį, ji jiems prisipažino, kad toks įvykis buvo. Iš pradžių galvojo, kad policija atvyko dėl A., dėl to, kad jis rašinėja savo klasiokei negražias žinutes. Įvykio dieną kitų vaikų namuose nebuvo, jie įvykio nematė, A. tėvas buvo kambaryje, jis įvykio taip pat nematė, tik galėjo girdėti, kaip ji pykstasi su A., bet jis į jų konfliktą nesikišo, net nebuvo atėjęs. Labai gailisi, kad savo mažamečiui sūnui, kilusio žodinio konflikto metu, diržu sudavė ne mažiau 3 kartus per sėdmenis bei dešinę koją. A. koridoriuje liepė klūpėti kampe, tik tiksliai nepamena kiek laiko. Labai dėl to gailisi, vaiko atsiprašė, jis sakė, kad jai atleido.

3. Kaltinamosios kaltė be jos paties prisipažinimo padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

3.1. 2024 m. kovo 19 d. ROIK 0124000161066 užfiksuota, kad 2024 m. kovo 19 d. Naujosios Akmenės „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 5a klasės mokinys A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buvo iškviestas pas socialinę pedagogę pokalbiui ir pokalbio metu berniukas prasitarė, kad vakar (kovo 18 d.) ji mama mušė diržu dėl to, kad nenorėjo atlikti namų darbų ir jis dabar turi mėlynių ant kojų ir sėdmenų. A. sakė, kad mama visada ji muša už atsikalbinėjimą.

3.2. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), koridorius. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas diržas, 2024 m. gegužės 3 d. priimtas nutarimas diržą perduoti saugojimui.

3.3. Mažametis nukentėjusysis A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad kovo 18 dieną jį mama mušė su diržu. Tai buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Jis buvo pamelavęs mamai, kad nėra namų darbų ir už tai jį mama mušė diržu daug kartų. Trenkė per dešinę koją. Kliuvo per dešinę blauzdą ir užpakalį. Į blauzdą pataikė vieną kartą, per šlaunį vieną kartą, per užpakalį daug kartų sudavė. Daug tai yra 5-6 kartai. Į blauzdą labai skaudėjo, nuo 1 iki 10 balų, būtų 8 arba 9 balai. Per šlaunį skaudėjo 10 balų stiprumo. Per užpakalį irgi 10 balų skausmą pajuto. Skaudėjo tas vietas visą vakarą. Niekas nematė, kas vyko, tik mama ir jis. Mušamas verkė, nes jam skaudėjo. Kai nebemušė, liepė stovėti kampe ant kelių. Jis taip ir darė. Kampe prabuvo dvi valandas. Laiką nustatė mama. Kampe stovėjo prie mamos kambario. Kokios ten yra grindys, neatsimena. Patiesta ten nieko nėra. Jis vilkėjo „maikę“ ir šortus. Jautėsi blogai. Keliuose juto skausmą. Skausmą įvertina 6 balais stiprumo iš 10 balų. Mama tuo metu buvo prie jo, stebėjo, kad jis neatsisėstų. Ji šalia buvo valandą. Po valandos mama išėjo į virtuvę, jis toliau klūpėjo. Dar klūpėjo valandą. Kai mama jį paleido, liepė eiti daryti namų darbų. Kad klūpėjo, matė tėtis, praeidamas pro šalį, ir daugiau niekas. Tėtis nesakė nieko, nes mama jam neleidžia kištis. Kai mama pasakė keltis ir eiti daryti namų darbų, tai jis ir ėjo daryti namų darbų. Namų darbus darė ilgai iki nakties, nes iš kampo jį mama paleido vėlai. Tai buvo devynios arba puse devynių vakaro. Kai paruošė namų darbus, ėjo miegoti. Daugiau tą vakarą nieko nenutiko, tik skaudėjo visą dešinę koją. Koją skaudėjo nuo mušimo su diržu. Apie šitą įvykį jis papasakojo S. iš Vaikų teisių. Papasakojo jai kovo 19 d., kitą dieną po įvykio. S. atvažiavo į namus, tada jai ir papasakojo. Socialinei darbuotojai jis buvo papasakojęs, nes mama buvo parašiusi socialinei, kad A. gavo rykščių ir socialinė jį pasikvietė, tada jai ir papasakojo. Tai buvo kovo 19 d. mokykloje. Socialinė darbuotoja yra J. Apie šitą įvykį su mama jis nesikalbėjo, nes kovo 19 d. jį išvežė pas globėją. Su mama telefonu kalbėjo praėjusį penktadienį. Apie tą įvykį su mama nekalbėjo, bet ji jo atsiprašė, kada neatsimena. Atsiprašymą priėmė ir mamai atleido. Mušdama jį mama pavadino „brudu“. Mama buvo pikta taip sakydama. Diržas, kuriuo jį mama mušė, buvo odinis, juodos spalvos. Jis yra tėčio. Diržą mama pasiėmė iš tėčio stalčiaus, kuris yra komodoje. Kai jį mama mušė diržu, kiek buvo valandų, nežino. Tai buvo diena. Jau buvo grįžęs iš mokyklos. Kai buvo grįžęs iš mokyklos, jau buvo praėję kokios 4 valandos. Tą dieną buvo septynios pamokos. Mama prieš tai ant jo rėkė, sakė, kad jis blogas. Buvo pamelavęs dėl namų darbų. Pamelavęs jai buvo kovo 18 dieną. Kai grįžo iš mokyklos ir pamelavo, kad nėra namų darbų. Kad yra užduota, mama sužinojo, pažiūrėjusi į elektroninį dienyną. Jis jai sakė, kad nėra namų darbų užduota. Kai sužinojo, kad yra namų darbų, mama ant jo supyko, liepė eiti į kambarį ir tada davė diržo. Ir anksčiau taip yra buvę, kad mama su juo taip elgtųsi. Kada tai buvo, neatsimena. Kodėl mama rašė socialinei, kad jis gavo rykščių, nežino. Dar yra jį mama mušusi su virvute. Tai buvo seniai, kada, neatsimena. Dabar yra penktokas, kai mušė virvute buvo trečiokas. Kaip ten kas vyko, kai jį mama mušė su virvute, neatsimena. Mamai jis pameluoja kiekvieną savaitę. Kodėl meluoja, nežino, bet jam reikia kažką nuslėpti. Turi nuslėpti savo negerą elgesį. Jo blogas elgesys yra melavimas. Dar būna, kad mušasi su broliu, kas irgi yra blogas elgesys. Taip elgiasi kiekvieną savaitę. Tai yra, kokie du kartai per savaitę. Mokytis jam sekasi gerai. Su namų darbais pagalbos reikia. Prašo, bet jam nepadeda. Prašo mamos arba tėčio, kuris kartais padeda, mama ne. Su mama sutaria blogai. Mama su juo dėl jo blogo elgesio nesikalba. Su tėčiu kalbasi apie žvejybą. Apie mokyklą ir mokslus su tėčiu pasikalba. Su tėčiu kartu eina žvejoti. Namuose taisyklės yra. Jis turi nesimušti, nemeluoti, nesikeikti, pasikloti lovą, valytis dantis. Daugiau pareigų neprisimena. Kiekvieną dieną turi po mokyklos daryti namų darbus. Jei tų taisyklių nesilaiko, turi stovėti kampe ir dar gaus diržo. Turi brolį ir sesę. Jiems 7 ir 5 metai. Tos taisyklės galioja tik broliui. Ar sesei galioja, nežino. Brolis tų taisyklių nesilaiko. Mama brolį pabara už tai. Kitaip jo nebaudžia. Ką galvoja apie mamą už tai, kad jį mušė, nežino. Jaučia liūdesį dėl to, kad mama jį mušė. Ant mamos nepyksta, nes jai jau atleido. Su tėvais gyvendamas jausdavosi blogai. Tas jausmas yra nejauku. Tokį jausmą sukelia mama. Kas yra saugu, žino. Tai yra, kada niekas negali muštis, nieko pavogti, nors nežino. Saugumą namuose įvertina 0 balų iš 10. Dabar gyvena pas globėją Sablauskiuose. Dabar saugumo jausmą įvertina 10 balų. Kalbasi ir bendrauja su globėja. Kalbasi apie mamą su globėja, apie jo elgesį, kad turi būti geras. Daugiau apie kažką nesikalba. Namų darbus turi daryti kiekvieną dieną parėjęs iš mokyklos ir jis juos padaro. Pagalbos reikia su namų darbais ir jam padeda globėja. Ir toliau norėtų gyventi su globėja. Tose vietose, kur mama mušė diržu, liko mėlynės. Mėlynė buvo ant dešinės blauzdos, ant šlaunies dvi mėlynės, ant užpakalio, nežiūrėjo. Tas mėlynes dar matė „greitoji“. Dar mama bausdavo, kai atimdavo telefoną. Kitų bausmių neskirdavo. Telefoną atimdavo mėnesiui laiko. Kampe tekdavo stovėti beveik kiekvieną dieną už tai, kad prasikalsdavo. Kampe stovėdavo. Grindis liesdavo pėdomis. Supykusi mama jį vadindavo „brudu“. Tada, kai mama jį mušė diržu, tėtis buvo savo kambaryje. Mama uždarė kambario duris, kad tėtis negirdėtų. Kai turi laisvo laiko, jis žaidžia telefonu, o mama arba virdavo, arba su vaikais išeidavo pasivaikščioti. Jis su jais kartu neidavo, nes mama neleisdavo. Neleisdavo, nes mama bloga. Tada nieko blogo nebūdavo nutikę. Jis būtų norėjęs eiti su jais kartu. Kai mama jį mušė diržu, jis tiesiog verkė. Verkė garsiai. Nesakė nieko ir nerėkė. Apie tą įvykį su tėčiu kalbėjo. Ką sakė tėtis, neatsimena. Kad čia reikės atvažiuoti, jam pasakė vaikų teisės. Sakė, kad reikės papasakoti apie įvykį. Su globėja apie atvažiavimą čia nekalbėjo.

3.4. Liudytojas M. A. parodė, kad A. A. yra jo sūnus, jam 11 metų. A. gyvena pilnoje šeimoje, t. y. su juo, mama Ž., broliu M. 7 m. ir sese E. 5 m. A. yra labai nepaklusnus vaikas, daug meluoja, fantazuoja. Buvo toks atvejis, kad jis vieną kartą grįžo į namus suplyšusiais rūbais, veide buvo žaizdelė. A. jiems pasakojo, kad jį sumušė pažįstamas berniukas stadione. Dėl to iškvietė policiją. A. tą patį pasakojo ir policijos pareigūnams. Laikėsi savo versijos iki pat galo, kol policija neatsuko vaizdo įrašo, kur buvo filmuojamas stadionas ir visi pamatė, kad A. pats lipo per tvorą, taip susiplėšė rūbus ir susižalojo veidą. A. tai pamatęs nieko nebeturėjo pasakyti. A. daugiausia auklėja žmona, nes jis negali nervintis, nes turi problemų su širdimi. Žmona niekada nėra buvusi A. mušusi, nes jie smurto netoleruoja. Ji visada su juo kalbėdavo, būdavo, kad pakeltu balsu kalbėdavo, nes A. atsikalbinėdavo. Dažnai žmona, kai A. nubausdavo, jį pastatydavo į kampą koridoriuje ir su juo kalbėdavo. Tai galima sakyti būdavo aiškinimosi kalbėjimo vieta. Kiekvieną dieną žmona iš mokyklos gauna nusiskundimų dėl blogo A. elgesio, kad skriaudžia klasiokus, tyčiojasi iš jų. A. išėjus į kiemą, dažnai ateidavo kaimynai aiškintis pas juos į namus, nes A. kieme skriausdavo kaimynų vaikus. Būdavo, kad dėl tokio elgesio žmona A. į kiemą nebeišleisdavo. A. nuo 2023 m. lankosi pas psichologą, psichiatrą, buvo PPT tarnyboje, bet jo elgesys nesikeičia. 2024 m. kovo 18 d. jis vienas pats išvažiavo į parduotuvę, iš parduotuvės apie 14:00 val. grįžo į namus. Grįžęs į namus ir užėjęs į butą, pamatė, kad A. yra pastatytas į kampą ir kad su juo kalba žmona. Nepamena, ar A. tada verkė. Suprato, kad A. eilinį kartą kažką prisidirbo. Jis į jų pokalbį nesikišo, nuėjo nuo jų į kambarį. Jis labai stebėdavosi, kiek žmona randa A. argumentų dėl jo blogo elgesio, kiek ji turėdavo kantrybės su juo kalbėti. Namuose ilgai neužtruko, nes su kitu sūnumi M. išvažiavo į Žagarę, į Žagarės regioninį parką. Žmona su A. liko namuose, toliau aiškinosi. Po kiek laiko grįžo į namus, tiksliai negali pasakyti, kiek laiko užtruko. Namuose rado žmoną verkiančią, o A. maudėsi vonioje. Žmona pradėjo pasakoti, kad nesusivaldė ir A. diržu sudavė per sėdmenis. Ji labai gailėjosi, kad šitaip pasielgė. Ji sakė, kad A. melavo, kad jam nėra užduota namų darbų, kad nenorėjo daryti namų darbų. Pasak žmonos, po suduotų smūgių A. diržu, šis iš karto pasiprašė eiti daryti namų darbus, paliko geras. Su A. tą vakarą apie įvykusį įvykį nekalbėjo, visi nuėjo miegoti. Kitą dieną A. išėjo į mokyklą. Vėl žmona iš mokyklos auklėtojos gavo žinutę, kad A. piešia lytinius organus, priekabiauja prie mergaitės. Grįžus sūnui iš mokyklos, žmona vėl kalbėjo su A. apie jo tokį elgesį, kai netrukus pas juos atvyko policija ir vaikų teisių darbuotojai. Jie atvyko dėl to, nes A. pranešė, kad prieš jį smurtavo mama.

3.5. Liudytoja J. D. parodė, kad dirba Naujosios Akmenės ,,(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje socialine pedagoge. A. A. pažįsta, nes jis lanko šią progimnaziją, jis yra 5A klasės mokinys. Dažnai iš A. klasės auklėtojos gauna nusiskundimų dėl A. blogo elgesio pertraukų metu, dėl blogo elgesio su klasės draugais ‒ baksnoja su pieštuku, trenkia per užpakalį. A. A. pas ją į kabinetą, būna susigūžęs, nekalbus, pasako po vieną kitą žodį. 2024 m. kovo 19 d. ryte, laiko tiksliai nepasakys, pas ją į kabinetą atėjo A. klasės auklėtoja J. P., kuri ją informavo, kad vienos klasės mergaitės mama ją informavo, kad A. rašinėjo jos dukrai negražias žinutes, kokio turinio žinutės, dabar nepasakys, kiek pamena susiję su seksualiniu turiniu. Apie tai klasės auklėtoja informavo ir A. mamą. Dėl to tą pačią dieną ji pasikvietė A. pas save į kabinetą. A. A., jis buvo labai kalbus, pirmą kartą tiek kalbėjo. A. paaiškino dėl ko jį pasikvietė. Jo paklausė, dėl ko jis rašo negražias žinutes klasės mergaitei. Dėl ko jis negražiai rašė, A. neatsakė, tik pasakė, kad jam klasės mergaitė patinka. Po to A. pradėjo pasakoti, kad vakar susipyko su mama. Jo paklausė dėl ko, jis atsakė dėl to, kad nedarė namų darbų. Jo paklausė, ar mama šaukė, jis atsakė, kad mama mušė, kad yra mėlynių. Paklausė, kur yra mėlynės, jis jai pasakė, kad ant kojų, sėdmenų. A. pakėlė kairės kojos kelnes iki kelių, parodė mėlynes. Mėlynės buvo kelios, tiksliai negali pasakyti kiek, mėlynės buvo žemiau kelio, keliose vietose. Daugiau berniuko nieko neklausė, apie įvykį pranešė policijai.

3.6. 2024 m. kovo 20 d. specialisto išvadoje Nr. G331/204 (04) nurodyta, kad A. A. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies, dešinės blauzdos ir kairio kelio sąnario srityse. Poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies ir dešinės blauzdos srityse padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinė kraujosruva kairio kelio sąnario srityje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. Poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies ir dešinės blauzdos srityse galėjo būti padarytos tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Poodinė kraujosruva kairio kelio sąnario srityje galėjo būti padaryta tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir/ar paviršių. A. A. nustatytų sužalojimų padarymo galimybės klausimas konkrečios griuviminės traumos/atsitrenkimo metu, spręstinas pateikus konkrečius griuviminės/atsitrenkimo aplinkybes. A. A. nustatyti sužalojimai padaryti 4 trauminiais poveikiais. A. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į GMP medikus 2024 m. kovo 19 d. Diržas pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamas kietiems bukiems daiktams, todėl A. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. A. A. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

4. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad kaltinamoji Ž. A. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, kadangi ji smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo mažamečiui šeimos nariui, o būtent: 2024 m. kovo 18 d. apie 14.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, diržu sudavė ne mažiau 3 kartus savo mažamečiui sūnui A. A., gim. 2012 m., per sėdmenis bei dešinę koją, po ko mažamečiui ne mažiau 2 val. liepė klūpėti ant kelių kampe, taip padarydama mažamečiui sūnui A. A. sužalojimus - poodinę kraujosruvą dešinės šlaunies, dešinės blauzdos ir kairio kelio sąnario srityse.

5. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos duoti parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, specialisto išvada ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamosios kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54 straipsniai).

7. Kaltinamoji Ž. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamoji Ž. A. dirba individualios veiklos pagrindu, neteista, administracine tvarka nebausta, į asmenų, reikalingų psichiatrinio ar priklausomybių ligų gydymo, sąrašus neįtraukta. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7.1. Pažymėtina, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau tiek iš kaltinamosios parodymų, tiek kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl veikos padarymo, sūnaus atsiprašė bei supranta savo veiksmų neigiamas pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti ir vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

8. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajai Ž. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį, su kuria sutinka ir pati kaltinamoji – areštą, jos dydį nustatant artimą straipsnyje nustatytam bausmės minimumui, t. y. 24 (dvidešimt keturioms) paroms. Įvertinus tai, jog kaltinamoji nors ir yra dirbanti, tačiau auginanti tris mažamečius vaikus, kuriems būtinas išlaikymas, skirti baudą nėra tikslinga.

9. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir Ž. A. paskirtina galutinė bausmė - 16 (šešiolika) parų arešto.

10. Kadangi kaltinamoji neteista ir jai arešto bausmė skiriama pirmą kartą, todėl įvertinus jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, yra pagrindas vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, Ž. A. paskirtos bausmės vykdymą atidėti minimaliam laikotarpiui - 3 (trims) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, ir, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį – sūnų, yra pagrindas kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 75 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

11. Ž. A. 2024 m. kovo 20 d. prokurorės nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

12. Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, t. y. diržas, 2024 m. gegužės 3 d. perduotas saugojimui Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriui, sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹ ir 75 bei 140 straipsnio 3 dalimis,

nusprendžia:

Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, bei paskirti jai 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. A. paskirti galutinę 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi Ž. A. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti Ž. A. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą įvykdyti per 2 (du) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ž. A. 2024 m. kovo 20 d. prokurorės nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, t. y. diržą, 2024 m. gegužės 3 d. perduotą saugojimui Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriui, sunaikinti.

Išaiškinti Ž. A., jog nuteistoji privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Išaiškinti Ž. A., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ilona Rimkuvienė