Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-18 · Administracinė byla Nr. I-367-289/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-18
Bylos Nr.
I-367-289/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas, Marytė Švažienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Joniškio rajono savivaldybės
Administracinės bylos Nr. I-367-289/2012
Teisminio proceso numeris:3-64-3-00024-2012-7Procesinio sprendimo kategorija:38.; 74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 18 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija,pirmininkaujant teisėjui Virginijui Stankevičiui,dalyvaujant kolegijos nariams teisėjams Marytei Švažienei ir Žanui Kubeckui,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui A. V.,dalyvaujant atsakovės Joniškio rajono savivaldybės atstovei A. P.,dalyvaujant atsakovės Joniškio rajono savivaldybės atstovui A. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Joniškio rajono savivaldybei dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr.T-191 panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi su skundu ir patikslintu skundu dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr.T-191 „Dėl nekilnojamojo daikto nurašymo, išardymo ir likvidavimo“ panaikinimo, Joniškio rajono savivaldybės įpareigojimo įtraukti pastatą – katilinę (unikalus Nr.4798-4015-6039), esančią Taikos g.12, Kalnelio kaime, Joniškio rajono savivaldybėje į privatizavimo objektų sąrašą ir parduoti pareiškėjui A. V. (a.k.37905290045) pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog Joniškio rajono savivaldybėje, Kalnelio kaime, Taikos g. 12 nuosavybės teise valdo vaikų lopšelio - darželio pastatų grupę ir norėtų įsigyti šiai statinių grupei priklausantį pagalbinio ūkio paskirties pastatą – katilinę, kuri buvo naudojama šilumos gamybai ir tiekimui į vaikų lopšelio - darželio pastatą. 2011 m. birželio mėn. 27 d. lankėsi pas Joniškio rajono savivaldybės vyriausią architektę D. B. dėl pastato rekonstrukcijos darbų. Buvo prieita išvada, kad pradėti rekonstrukcijos darbus būtų tikslinga žinant, ar bus galimybė įsigyti ir renovuoti buvusį šilumos šaltinį – katilinę, todėl tą pačią dieną savivaldybės administracijos direktoriui buvo pateiktas prašymas įsigyti katilinės pastatą. Pirmas prašymas buvo pateiktas Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2011 m. birželio 27 d., o pakartotinai buvo kreiptasi 2011 m. rugpjūčio 18 d. Atsakymai buvo neigiami ir neargumentuoti. Tuo metu nei savivaldybės tarybos komitetuose, tarybos posėdyje ir komisijose nebuvo plačiau apsvarstyti ir išanalizuoti su šio objekto privatizavimu susiję klausimai. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorius atsiliepime apie šiuos 2 aukščiau paminėtus prašymus nutyli ir teigia, kad jokio kreipimosi nebuvo. Be to, buvo kreiptasi elektroniniu paštu ir paaiškintos aplinkybės ir jokio atsakymo nesulaukta. Atsiliepimo 3 psl. rašoma, kad „Dėl nekilnojamojo daikto nurašymo, išardymo ir likvidavimo" projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad katilinės pastato nugriovimas nekainuotų nė lito. Su šiuo teiginiu nesutinka, nes: 1) Joniškio rajono savivaldybės darbuotojų sąraše nurodoma, kad savivaldybė turi tik vieną darbininką ūkio darbams atlikti, kurio pareigybės aprašyme funkcija atlikti statybos darbus nenumatyta (pagal Statybos įstatymo 95 p. griovimas yra statybos rūšis). Taigi, savo jėgomis, kaip rašoma atsiliepime, savivaldybė to atlikti negalėtų, reikėtų samdyti statybos darbus atliekančius žmones, įmonę, o tai, žinoma, kainuotų. 2) Norint nurašyti nekilnojamą turtą, savivaldybė turėtų Registrų centrui pateikti Statybos inspekcijos pažymą apie įvykdytą nugriovimą. Buvo konsultuotasi su Valstybine statybos inspekcija. Norint gauti pažymą vienas iš dokumentų yra nugriovimo aprašas. Iš savivaldybės atsiųstų dokumentų (b. l. 77 ) yra pateiktas „Rašytinis pritarimas statinio projektui", kur teigiama, kad griovimo aprašą parengė projektuotojas A. P., tai pat minima, kad jis ir bus projekto vadovas. Sis žmogus nedirba Joniškio rajono savivaldybėje. Jis turėjo atlikti šį darbą ir už jį turėjo būti sumokėta. Pats aprašas teismui taip pat nebuvo pateiktas. Pasidomėjus, ar jis buvo daromas, gavo neigiamą atsakymą. Rašytiniame pritarime statinio projektui neduotas griovimo aprašo numeris, nėra vyriausiosios architektės parašo (nors rašoma „Pritariame“). 3) Nesutinka, nes pastato perdangos yra gelžbetonio konstrukcijos ir stogas sutapdintas, būtų reikalinga speciali technika stogui išrinkti. Savivaldybė turėtų samdyti įmonę arba spec. techniką nuomotis, už tai taip pat turėtų būti sumokėta. Savivaldybės puslapyje turimų automobilių sąraše jokia sunkiasvorė technika, naudojama statybų darbams, nenurodoma. Savivaldybė darbų nevykdo, ji administruoja statybos darbus. 4) Statybinio laužo išvežimas ir pridavimas taip pat kainuotų ir reikėtų sudarinėti sutartis su laužą tvarkančiomis įmonėmis.5) Nugriovius pastatą, jo išregistravimas Nekilnojamo turto registre taip pat kainuoja. Į šiuos dalykus nebuvo atsižvelgta išvadose. Atsiliepimo 4 psl. teigiama, kad „Administracija neturi jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų,dėl kokių priežasčių tuo metu (apie 2002 - 2003 m.) nebuvo į privatizuojamų objektų sąrašą įtrauktas pastatas - katilinė, esantis netoli Pareiškėjo šiuo metu valdomų nekilnojamų daiktų grupėje...". Sprendime „Dėl Joniškio rajono savivaldybės 2001 metų privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo" (2000-11-16 Nr. 63) privatizuojamų objektų sąrašo patvirtintame priede „Joniškio rajono savivaldybės 2001 metų privatizavimo objektų sąrašas" ( kuris pateiktas atsiliepimo priede Nr. 3 ) nurodoma, kad katilinės pastatas buvo įtrauktas į objektų, privatizuojamų viešo aukciono būdu, sąrašą iki 2006 m. kovo 16 d. Tai nurodoma (b. l. 75) dokumente „Dėl savivaldybės turto išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo". Todėl galima teigti, kad dalis dokumentų turėjo būti sutvarkyta. Žemės sklypo suformavimas galėjo būti atliktas, tik neįregistruotas, nes prie atsiliepimo jų pateiktoje orto-foto nuotraukoje nubraižytos sklypo ribos, besijungiančios su man priklausančiu sklypu, sutampa su skunde pateiktu „raudonųjų linijų planu" priede Nr. 13). Bendraujant su vyriausiąja Joniškio architekte D. B., ji minėjo, kad buvo formuojami du sklypai, tik negalėjo pasakyti, kodėl tik vienas jų buvo įregistruotas. Turto fondas taip pat prisimena tą atvejį ir teigia, kad katilinė nebuvo jiems įtraukta į pardavimų sąrašą, todėl nebuvo viešai parduodama, o dėl kokių priežasčių, niekas nepasako. Atsiliepimo 2 priede „Dėl nekilnojamojo daikto nurašymo, išardymo ir likvidavimo" projekto Nr.TSP - 230 aiškinamajame rašte (2 lape) teigiama, kad norint įtraukti pastatą į privatizuojamų objektų sąrašą, reikėtų „atlikti apie 1000 litų iš savivaldybės biudžeto". Toliau aiškinamajame rašte konstatuojama, „ ...kad laukiamos įplaukos privatizavus katilinės pastatą būtų mažesnės už privatizavimo išlaidas". Atsiliepime į skundą (2 psl.) taip pat ir projekte „Dėl nekilnojamojo daikto nurašymo, išardymo ir likvidavimo" Nr. TSP - 230 1 lape teigiama, kad katilinės pastato likutinė vertė 2011m. lapkričio 17 d. -1906,00 Lt. Kitas katilinės pastato vertinimas atliktas nebuvo ir jokia kita pastato vertė nenurodoma, todėl lieka neaišku, kaip buvo paskaičiuotos laukiamos įplaukos pardavus katilinės pastatą, o aiškinamajame rašte planuojamos įplaukos nenurodomos. Suprantama taip, kad minusavus jų teigiamas išlaidas, jie bet kokiu atveju uždirbų. Atsiliepimo 4 psl. teigiama, kad savininkas vaikų lopšelio - darželio pastato neprižiūri ir nurodoma, kad pridedama tai patvirtinanti Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, kurį pateikė tik dabar. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 24 nurodoma, kad statinio techninė priežiūra vykdoma kaip to reikalauja statybos techninis reglamentas STR 1. 12.07:2004, todėl teiginiai, kad pastatas yra neprižiūrimas, visiškai nepagrįsti. Jokių nusiskundimų nėra gavęs, jokių įrodymų nėra. Atsiliepimo 3 psl. teigiama, kad katilinės pastatas yra avarinės būklės. Trumpalaikio ir ilgalaikio materialaus turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu naudoti akte Nr. 18 (Atsiliepimo į skundą priede Nr. 5 ) komisijos išvadose yra teigiama, kad: „ Šis statinys yra funkciškai ir fiziškai nusidėvėjęs ir jo atnaujinti (rekonstruoti) ekonomiškai netikslinga. Taip pat šis statinys nereikalingas savivaldybės funkcijoms įgyvendinti ir nelieka kur jo pritaikyti. Komisija siūlo: katilinės pastatą Taikos g. 12 Kalnelio k. nurašyti, išardyti ir likviduoti. Akte nenurodyta, kad pastatas yra avarinės būklės. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarką, turėjo būti sudaryta speciali komisija, kurį šį faktą patvirtintų Statinio būklės įvertinimo akte (VI. Statinio įvertinimo aktas). Kadangi pastatas nėra pripažintas avariniu, be to, angos yra užsandarintos (matosi iš jų pateiktų nuotraukų 10 priede), todėl skubinimas jį nugriauti bei neparduoti yra visiškai nelogiškas ir nesuprantamas. Dėl rekonstravimo buvo kalbėta ir su Pakruojo architektu Šukiu ir kitais žmonėmis, ir nė vienas negalėjo suprasti, kodėl savivaldybei naudingiau šį pastatą nugriauti, o ne parduoti ir gauti iš to įplaukas. Sklype, kurio unikalus Nr. 4740-0007-0158 ir kurio plotas 0,3540 ha, yra visi pastatai, o katilinės pastatas – ne tame pačiame sklype. Pareiškėjo žiniomis, tai yra atskiras sklypas, kuris yra suformuotas, bet neįregistruotas. Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos skyriuje buvo ruošiamas planas, kuriame yra nurodyti sklypo taškai. Mano, kad jei būtų skelbiamas konkursas, galėtų dalyvauti jame visi norintys ir kaimynai ir ta kaina galėtų išaugti. Visiškai nesuprantama, kodėl jie neparduoda, o nori nugriauti. Jiems tai būtų nemažos išlaidos, o šiuo atveju jie netgi galėtų uždirbti. Jie turėtų sutvarkyti aplinką, nors jie teigia, kad ji nesutvarkyta. Turto fondas turi specialistus turtui vertinti, jiems tai nieko nekainuoja. Jie tik pateikia dokumentus, Turto fondas įvertina, pasiima 10 procentų pardavimo vertės ir savivaldybė gauna įplaukas. Jie mini, kad pastatas neprižiūrimas. Pareiškėjas nurodė, jog jo pastatas visada prižiūrimas, šienaujama, su kaimynais jokių problemų nėra. Jų paskutiniame akte pasakyta: „...statinio techninė priežiūra vykdoma, angos užsandarintos...“. Jų pateiktos nuotraukos neatitinka tikrovės, nes neaišku, kada darytos. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 str . 1 d. 5 p., ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p., ABTĮ 88 str. 2 p. prašo panaikinti Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. T-191 „Dėl nekilnojamo daikto nurašymo, išardymo ir likvidavimo“, įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės tarybą įtraukti pastatą – katilinę, esančią Taikos g. 12, Joniškio r. sav., į privatizuojamų objektų sąrašą ir parduoti viešo aukciono būdu, kaip numatyta pagal Viešo privatizavimo įstatymą, kad galėtų visi įsigyti.

Atsiliepimas

Atsakovės Joniškio rajono savivaldybės atstovė A. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčas vyksta dėl 2011 m. gruodžio 15 d. Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T191 „Dėl nekilnojamo daikto nurašymo, ardymo ar likvidavimo“. Principinė nuostata yra ta, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 str. 2 d. savivaldybės turto savininko teises ir pareigas teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina kolegiali savivaldybės institucija – taryba. Šiuo atveju, priimdama sprendimą, taryba įgyvendino šias savo teises ir, remdamasi savivaldybės administracijos pateiktais vertinimais, išvadomis priėmė sprendimą, kad vis dėlto Joniškio rajono savivaldybės bendruomenei būtų racionaliau šį pastatą-vaiduoklį, kurio savininkas yra savivaldybė, nugriauti tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas. Atsiliepime minėjo, kad nenaudojami pastatai pastaruoju metu yra tapę vaikų mėgstama žaidimų, susibūrimo vieta. Pastatai, kurie neeksploatuojami pagal paskirtį, kelia realią grėsmę vaikų sveikatai ir gyvybei. Mano, kad pareiškėjas, neturi jokių teisių į šį ginčo pastatą, neturi suinteresuotumo dėl žemės, dėl pastatų buvimo vietos. Teismas įsitikino, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomi nekilnojami daiktai yra suformuotame žemės sklype, yra jo disponavimo objektas, o ginčo pastatas net nepatenka į pareiškėjo sklypą, todėl mano, kad teisiškai nereikšminga to savivaldybės pastato – katilinės buvimo vietos faktas. Atsiliepime pažymėjo, kad savivaldybė mano, jog atliko visus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 str. 1 d. numatytus turto panaudojimo būdus. Komisijos aktu pripažino, jog turtą ekonomiškai netikslinga atnaujinti, rekonstruoti, jis nėra reikalingas savivaldybės funkcijoms atlikti. Po pareiškėjo prašymo pateikimo tarybai dėl turto pardavimo buvo pateikta analizė, kad privatizavus turtą, patirtos išlaidos, organizuojant privatizavimo procedūrą, būtų mažesnės nei gautos įplaukos. Mano, kad negalima remtis pareiškėjo įrašu nekilnojamo turto išraše apie turto vertę, nes tai yra buhalterinėje apskaitoje apskaityti duomenys. Tam, kad būtų galima atlikti privatizavimo procedūras, reiktų privalomai atlikti turto vertinimą pagal įstatymą. Šiai dienai negalėtų pasakyti nei paties vertinimo išlaidų, nei paties vertinimo rezultatų, t.y. kokia verte būtų įvertintas šis turtas. Remtis tuo, kad įraše nurodyta turto likutinė vertė 1000 Lt, ir ja remtis kaip atskaitos tašku, skaičiuojant galimas išlaidas, tikrai negalima. Savivaldybėje nėra sudaryta privatizavimo komisija, todėl, pagal įstatymą, privatizavimo procedūrą vykdo VĮ Valstybės turto fondas. Toks teismo sprendimas pagal pareiškėjo išdėstytus reikalavimus būtų realiai neįgyvendinamas ir pažeistų byloje nesančios šalies Valstybės turto fondo teises, nes sprendimas turėtų įtakos trečiojo asmens teisėms ir interesams. Mano, kad savivaldybės taryba išimtinai įgyvendindama savo, kaip turto savininko teises ir pareigas, priėmė tokį sprendimą, kuris jai atrodė racionaliausias, nes atitinka visuomenės naudos principus. Kad prasidėtų privatizavimo procedūra, turi būti tarybos sprendimas įtraukti konkretų objektą į savivaldybės privatizuojamų objektų sąrašą. Tai yra išimtinė tarybos kompetencija. Pagal dabartinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti parduoti konkrečiam pareiškėjui konkretų objektą, toks sprendimas realiai neįgyvendinamas. Po tarybos sprendimo priėmimo, kol buvo gauta teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo, t.y. įpareigojimo stabdyti sprendimo draudimą, buvo atlikta griovimo darbų, kuriuos gali apibūdinti vietinio ūkio Turto skyriaus specialistas A. Ž., kuris detaliau žino tas procedūras. tai yra valstybinė žemė, nesuformuotas žemės sklypas, už kurio priežiūrą atsako seniūnija kaip už visuomeninės paskirties teritoriją, nes tai – vieša teritorija. Seniūnija ten šienauja. Žemės sklypas nėra suformuotas, naudojamasi bendrais pagrindais. Teisės aktas – įformintas subjekto sprendimas, kuris sukelia tam tikras teises ir pareigas. Nemato galimybių kaip apspręsti tai, kaip atlygins išlaidas konkretus fizinis asmuo, nes tai yra tik procedūros pradžia ir netgi taryba nėra įpareigota atlikus visas procedūras priimti teigiamą sprendimą įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Praktiškai yra atliekamos turto vertinimo procedūros būsto privatizavimo klausimais ir taryba gali priimti sprendimą neleisti privatizuoti. Tarybos nariai žodžiu kalbėjo, bet tai buvo ne protokoliniame sprendime. Savivaldybei nebereikia tų pastatų- vaiduoklių. Šalia stovi pareiškėjo vaikų darželis, kuris dabar po techninio akto surašymo ir kuriame užfiksuota, kad net nebuvo užkalti langai, durys, neužtikrinta apsauga. Tai fiksuota techninės apžiūros akte. Pareiškėjas jau turi tokį pastatą-vaiduoklį šalia, kuris nepuošia kraštovaizdžio. Tik po apžiūros langai užkalti. Jau kiek metų tas pastatas stovi ir nenusimato jokia reali investicija, kad jis artimiausiu metu bus naudojamas pagal paskirtį. Savivaldybė priėmė sprendimą, kad atsakovei geriau nugriauti tuos pastatus, todėl ir visuomenė bus patenkinta, ir užtikrintas vaikų saugumas, nes vienu objektu bus mažiau, į kurį vaikai galės lįsti, jame žaisti. Nugriovus bus didesnė nauda visuomenei, o tos medžiagos, kurios buvo įvardintos laužu, bus panaudotos ne kaip laužas, o seniūnijos poreikiams. Įžvelgia, kad visuomenei nauda bus didesnė, jeigu savivaldybė tą pastatą nugriaus, o ne tenkins kažkieno privačius interesus. Nugriovimo aprašą atliko seniūnija savo lėšomis. Su valstybės turto fondu turi sudarę sutartį. Pagal įstatymą vertinant ekonomiškai nenaudinga pastatą atnaujinti.. Pardavimo vertinimą atliko ne pinigais, o taip, kad pardavus bus gauta nauda plačiąja prasme, o ekonominė nauda bus mažesnė. pagal vertinimo ataskaitą, įrašoma kaina į sprendimo projektą. Administracinių išlaidų, patirtų iki vertinimo atlikimo, neįtraukė. Turėtų apklausti ne tik pareiškėją, o 10-20 žmonių, kad įsitikintų, ką gautų. Reiškiamas Kalnelio kaimo bendruomenės pasipiktinimas savivaldybei, kodėl niekas nedaroma, kada kas pajudės. Pareiškėjo atžvilgiu yra surašytas aktas (dėl nesirūpinimo), buvo pareikštas žodinis įspėjimas susitvarkyti. Jokios realios sankcijos netaikytos. Mano, kad seniūnės liudijimai patvirtintų apie jos kasdieninius pokalbius su bendruomene. Pareiškėjas, ginčydamas savo privataus asmens teises ir interesus, turėtų remtis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ str. įtvirtintais savivaldybės turto valdymo ir disponavimo juo pagrindiniais principais. Savivaldybė mano, kad priimdama ginčo sprendimą, užtikrino minėtame įstatyme išdėstytų principų įgyvendinimą, t.y. buvo įgyvendinti visi principai. Teismas, priimdamas sprendimą, turėtų vertinti ne pareiškėjo privačius interesus, t.y. prašymą leisti privatizuoti ginčo objektą – savivaldybės nuosavybės teise valdomą katilinę, bet ar savivaldybės priimtas sprendimas jį išardyti, likviduoti ir nugriauti atitinka įstatymo 8¹str. įtvirtintus principus. Mano, kad plačiai vertinant, šiuo sprendimu yra užtikrinamas tiek visuomenės naudos principas, tiek racionalumas, tiek ekonomiškumas ir viešosios teisės principas, nes toks sprendimas, kurį priėmė savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 15 d. yra numatytas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ str. bei jį lydinčiuose teisės aktuose. Nemano, kad pareiškėjo suformuoti reikalavimai gali būti tenkinami pilnai, kaip išdėstyti, nes priėmus teismo sprendimą pagal pareiškėjo reikalavimus, jis realiai gali būti neįgyvendinamas. Prašo atsižvelgti į savivaldybės, kaip į visuomenės interesus ginančios institucijos, argumentus, išdėstytus atsiliepime ir prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės Joniškio rajono savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Registrų centre buvo padaryti pakeitimai, todėl įrašai negalioja. Yra nesuformuotas žemės sklypas. 2005 ar 2006 m. jis buvo pradėtas formuoti, bet nebaigta. Dabar reikėtų viską daryti iš naujo. Už kadastrinius matavimus konkursą laimėjusiai įmonei turėtų būti sumokėta iš savivaldybės lėšų. Negali tiksliai pasakyti, koks bus to žemės sklypo plotas. Priklausys, kiek bus riboženklių ir su tuo bus susijusios išlaidos. Tai – perkama paslauga. Prieš skelbdama konkursą atsakovė turės atlikti turto vertinimą ir tą kainą skaičiuos į balansinę – buhalterinę vertę. Nežino, kaip įvertins turto vertintojas. Negali įvertinti logiškai, nes ten aplinkui daug statinių ir jų niekas neperka, jie stovėjo daug metų. Negali paskaičiuoti medžiagų vertės, kadangi nei krosnių, nieko nėra, ten viskas seniai išlaužyta ir yra likusios tik sienos. Langų ir durų nėra. Seniūnijos reikmėms panaudojus tas plytas turėtų naudą. Perdengimo plokštės taip pat yra naudingos atsakovei. Kadangi seniūnija yra įsikūrusi tokiame pastate, jai reikalingos tos medžiagos. Nugriovimas nekainuos, nes seniūnija savo jėgomis tai padarys. Kadangi yra nepriklausomas turto vertintojas, jis įvertins turtą taip, kaip jam atrodys. Teikiant privatizavimui, turi būti suformuota atskira byla, kadangi yra atskiras pastatas ir yra savivaldybės nuosavybė, turės daryti kadastrinius žemės matavimus. Nėra atskiros bylos, yra viena byla su pagrindiniu pastatu. Darželis yra pareiškėjo nuosavybė. Nuo darželio iki katilinės žemės ribos yra apie 50 metrų. Šalia katilinės yra privati žmogaus valda, šalia namas. Tie žmonės nepasitenkinimus reiškia seniūnei žodžiu, ne raštu. Turto fondas negali atlikti, kadangi savivaldybė pateikė nustatytą kainą pagal turto vertintojus ir savivaldybė pateikia Turto fondui ir jis nuo tos sumos pasiims 10 procentų už darbą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. T-191 (b.l.26), kuriuo buvo nuspręsta nurašyti, išardyti, likviduoti dėl fizinio nusidėvėjimo pripažintą nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti Joniškio rajono savivaldybės nuosavybės teise turimą nekilnotąjį turtą – katilinės pastatą (inventoriaus Nr.1818136792, unikalus Nr.4798-4015-6039, žymėjimas plane 2H1p, statybos metai 1984, užstatytas plotas 61,00 kv.m, likutinė vertė 2011 m. lapkričio 17 d.-1906,00 Lt) Taikos g.12, Kalnelio k., Joniškio r.sav.

LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 str. 1 d. 8 p. numatoma, jog nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jis nereikalingas valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendint ir (ar) nelieka kur jį pritaikyti. To paties įstatymo 22 str. 2 d. numatyta, kad nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu naudoti, kai jo atnaujinti ekonomiškai netikslinga, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 p.

Tokios pačios nuostatos numatytos ir LR Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimo Nr.1250 “Dėl pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8.3 p., kuriame numatoma, jog pripažinti nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti valstybės ir savivaldybių nekilnojamieji daiktai nurašomi, kai jie: neparduoti arba neparduotini pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą nelikus kur juos pritaikyti arba dėl fizinio ir funkcinio (technologinio) nusidėvėjimo.

Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. T-191 yra vienkartis teisės taikymo aktas, t.y. individualus administracinis aktas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), todėl skundžiamo sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006).

Skundžiamame akte nurodoma, jog jį priimant buvo atsižvelgta į Trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti komisijos 2011 m. lapkričio 17 d. akto Nr. 18 išvadas. Minėtame akte (b.l.72) nurodoma, jog Komisija, sudaryta Administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr.A-459 (su pakeitimu, padarytu 2011 m. spalio 20 d. įsakymu Nr.A-991) pripažino nereikalingu, netinkamu naudoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – katilinės pastatą (inventoriaus Nr.1818136792, unikalus Nr.4798-4015-6039, žymėjimas plane 2H1p, statybos metai 1984, užstatytas plotas 61,00 kv.m, likutinė vertė 2011 m. lapkričio 17 d. – 1906,00 Lt) Taikos g.12, Kalnelio k., Joniškio r.sav. Taip pat 2011 m. lapkričio 17 d. Trumpalaikio ir ilgalaikio materialaus turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti akte Nr.18 (b.l.72) konstatuojama, jog statinys yra funkciškai ir fiziškai nusidėvėjęs ir jo atnaujinti (rekonstruoti) ekonomiškai netikslinga. Taip pat šis statinys nereikalingas savivaldybės funkcijoms įgyvendinti ir nelieka kur jo pritaikyti.

Atkreiptinas dėmesys į minėtame akte vartojamų sąvokų reikšmes netinkamu naudoti ir nelieka kur pritaikyti. Lietuvių kalbos žodyne sąvoka pritaikyti aiškinama žodžiu panaudoti, sąvoka panaudoti - gauti naudos, pelnyti, laimėti. Šiuo atveju darytina išvada, jog priimant skundžiamą aktą buvo remtasi Trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti komisijos 2011 m. lapkričio 17 d. akto Nr. 18 išvadomis, jog iš ginčo statinio negalima gauti naudos, pelnyti.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog 2011 m. birželio 27 d. pareiškėjas A. V. pateikė prašymą Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui (b.l.20) parduoti katilinės pastatą, unikalus Nr.4798-4015-6039, Kalnelio km., Taikos g.12. Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 14 d. raštu Nr.(11.7)R-203 (b.l.21) nurodoma, jog Joniškio rajono savivaldybės administracija išnagrinėjusi A. V. prašymą ir atsižvelgusi į Joniškio seniūnijos poreikius, nesutinka parduoti katilinės pastato Taikos g.12, Kalnelyje. 2011 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjo prašyme (b.l.22) prašoma detaliai parašyti kokiems poreikiams bus naudojamas katilinės pastatas, esantis Taikos g.12, Kalnelyje. Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr.(117)R-254 “Dėl Kalnelio katilinės pastato“ (b.l.23) nurodoma, jog Kalnelio katilinės pastatas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo juo įstatymo 23 straipsnio 2 ir 6 dalimis, Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 10 d. sprendimu Nr.T-135 (su pakeitimu, padarytu 2009 m. spalio 8 d. Nr.T-231) patvirtinto Joniškio rajono savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo XIV skyriumi, bus nurašomas ir išardomas, o liekamosios medžiagos bus panaudotos Joniškio seniūnijos poreikiams. 2011 m. lapkričio 14 d. prašymu (b.l.24) pareiškėjas nurodė, jog Joniškio r.sav. Kalnelio km. Taikos g.12 esantis katilinės pastatas (unikalus Nr.4798-4015-6039) priklauso vaikų lopšelio – darželio pastatų grupei. Taip pat minėtame pareiškėjo prašyme buvo pažymėta, jog vaikų lopšelio-darželio statiniai buvo privatizuoti, išskyrus katilinės pastatą (pagalbinio ūkio paskirtis); pastatai yra susieti bendrais inžineriniais tinklais, Joniškio r.sav. tarybai priklausantis katilinės pastatas yra pareiškėjo privačios valdos adresu (atskiras adresas pastatui nebuvo suteiktas). Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 14 d. prašymu prašė katilinės pastatą įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą arba sudaryti sąlygas įsigyti įstatymų numatyta tvarka.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančio raudonųjų linijų plano (b.l.37), esančio Joniškio Kalnelio valstybinio vaikų lopšelio-darželio namų valdos techninės apskaitos byloje, matyti, jog plano eksplikacijoje skaičiumi 2 pažymėta katilinė yra vienas iš pastatų, esančių vaikų lopšeliui – darželiui 3670,8 m2 priklausančiame sklype. 2006 m. gegužės 29 d. (b.l.11-14) pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjas nuosavybėn įgijo 0,3540 (trijų šimtų penkiasdešimt keturių tūkstantųjų) ha žemės sklypą, bei šiame sklype esančius pastatus: vaikų lopšelį – darželį (unikalus Nr.4798-4015-6017), pavėsinę (unikalus Nr.4798-4015-6048), kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, unikalus Nr.4798-4015-6028). Minėta 2006 m. gegužės 29 d. sutartimi pareiškėjas nuosavybės teisėn neįgijo ginčo statinio t.y. katilinės (unikalus Nr.4798-4015-6039), nors minėtas nekilnojamojo turto objektas įregistruotas su kitais, pareiškėjo įsigytais statiniais esančiais Taikos g.12, Kalnelio k. Joniškio r. (b.l.15-17).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą pareiškėjo atsakovei pateiktų pareiškėjo prašymų visetą bei byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog Trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti komisijos 2011 m. lapkričio 17 d. akto Nr. 18 akte, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas aktas, buvo nepagrįstai konstatuota, jog šio statinio nelieka kur pritaikyti, ko pasėkoje nepagrįstai skundžiamu aktu buvo nuspręsta nurašyti, išardyti, likviduoti dėl fizinio nusidėvėjimo pripažintą nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti Joniškio rajono savivaldybės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą – katilinės pastatą (inventoriaus Nr.1818136792, unikalus Nr.4798-4015-6039, žymėjimas plane 2H1p, statybos metai 1984, užstatytas plotas 61,00 kv.m, likutinė vertė 2011 m. lapkričio 17 d.-1906,00 Lt) Taikos g.12, Kalnelio k., Joniškio r.sav

Joniškio rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio ir turto skyriaus 2011 m. lapkričio 22 d. Joniškio rajono savivaldybės tarnybos sprendimo „Dėl nekilnojamojo daikto nurašymo, išardymo ir likvidavimo“ projekto aiškinamajame rašte (b.l.71) nurodoma, jog vadovaujantis Privatizavimo įstatymu, norint, kad pastatas būtų įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą, reikia suformuoti prie pastato žemės sklypą (jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre) ir atlikti pastato kadastrinius matavimus ir turto vertinimą. Taip pat nurodoma, jog visiems šiems atlikti reikėtų apie 1000 litų iš savivaldybės biudžeto. Savivaldybės administracija išnagrinėjusi piliečio prašymą ir atsižvelgdama į numatomas išlaidas, konstatuoja, kad laukiamos įplaukos privatizavus katilinės pastatą būtų mažesnės už privatizavimo organizavimo išlaidas. Tie patys motyvai buvo išsakyti atsakovės atstovų teismo posėdžio metu.

Pažymėtina, jog LR Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr.1023 (redakcija aktuali nuo 2011 m. kovo 27 d.) 2.5. punktu detaliai reglamentuojama lėšų, gautų už parduotus privatizavimo objektams priskirtus sklypus, paskirstymo tvarka: 2.5.1. 50 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą; 2.5.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas procentas (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnis) už nekilnojamojo turto pardavimą – į Turto fondo sąskaitą; 2.5.3. likusi dalis – į savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžetą, į atskirą sąskaitą, atidarytą lėšoms, gautoms už parduotus valstybinės žemės sklypus, kaupti. Šios lėšos naudojamos grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų detaliesiems planams, žemės sklypų planams rengti, savivaldybių patikėjimo teise valdomų išnuomojamų valstybinės žemės sklypų individualiam vertinimui apmokėti, valstybinės žemės sklypams įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; 2.5.4. parduoto ar išnuomoto privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat žemės sklypo plano parengimo išlaidos (kainos dalis) iki valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo sumokamos į Turto fondo nurodytą sąskaitą. Jeigu žemės sklypo detalusis planas ar žemės valdos projektas, ar žemės sklypo planas, prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat žemės sklypo planas parengtas savivaldybės administracijos direktoriaus lėšomis, šios išlaidos sumokamos į savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą sąskaitą.

Taip pat pažymėtina, jog LR Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr.1023 (redakcija aktuali nuo 2011 m. kovo 27 d.) patvirtintų Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklių 16 p. numatyta, jog parduodant privatizavimo objektą ir jam priskirtą žemės sklypą, nustatyta šio žemės sklypo pradinė pardavimo kaina įtraukiama į privatizavimo objekto pradinę pardavimo kainą. Objekto privatizavimo programoje nurodoma privatizavimo objekto pradinė pardavimo kaina, ar privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas parduodamas ar išnuomojamas, žemės sklypo pradinė pardavimo kaina, pradinis įnašas (skaičiuojamas tik nuo privatizavimo objekto pradinės pardavimo kainos), privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat žemės sklypo plano parengimo išlaidos, kurias aukciono laimėtojas privalo apmokėti iki valstybinės žemės sklypo nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, žemės sklypo nuomos mokesčio tarifas (nurodoma, kad jis gali būti keičiamas savivaldybės tarybos sprendimu).

Šiuo atveju, atsakovės išsakyta pozicija, jog laukiamos įplaukos privatizavus katilinės pastatą būtų mažesnės už privatizavimo organizavimo išlaidas laikytinos hipotetinėmis ir nepagrįstomis rašytiniais įrodymais.

Pažymėtina, jog savivaldybės atliekamiems turto disponavimo veiksmams yra taikomas viešosios teisės principas, įtvirtintas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 4 punkte, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Nors šioje įstatymo nuostatoje yra minimi tik sandoriai, tačiau ji neabejotinai yra taikytina ir administraciniams aktams, sukeliantiems atitinkamas teisines pasekmes. Ši nuostata (principas) neleidžia savivaldybei visiškai laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu ir reikalauja disponavimo savivaldybės turtu veiksmus atlikinėti tik taip, kaip tai numato disponavimą savivaldybės turtu reglamentuojantys teisės aktai. Taip pat pažymėtina, jog to paties įstatymo 8¹ straipsnio 3 p. siekė įtvirtinti nuostatą, garantuojančią, jog savivaldybių turtas bus tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog mano, kad savivaldybės taryba išimtinai įgyvendindama savo, kaip turto savininko teises ir pareigas, priėmė tokį sprendimą, kuris jai atrodė racionaliausias, nes atitinka visuomenės naudos principus. Taip pat pažymėjo, jog savivaldybė priėmė sprendimą, kad atsakovei geriau nugriauti tuos pastatus, todėl ir visuomenė bus patenkinta, ir užtikrintas vaikų saugumas. Šiuo atveju atsakovė nurodo, jog buvo vadovautasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ str. įtvirtintu visuomeninės naudos principu, kuris reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą. Atsakovė savo sprendimą grindžia taip pat tuo, jog pareiškėjas, siekiantis privatizuoti katilinės pastatą, nevykdo savo privačia nuosavybe valdomų statinių, esančių Taikos g.12, Kalnelyje (lopšelio-darželio, pavėsinės, kitų statinių) priežiūros. Vis dėlto pažymėtina, jog Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 23 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr.24 konstatuota, jog statinio techninė priežiūra vykdoma (b.l.133). Šiuo atveju darytina išvada, jog šiuo atveju sprendimas nurašyti, išardyti ir likviduoti katilinės pastatą vadovaujantis visuomenės naudos principu yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ įtvirtintiems principams. Savivaldybė disponuodama jai priklausančiu turtu neturi vadovautis hipotetinėmis, nepagrįstomis prielaidomis.

Pabrėžtina, kad Konstitucijoje įtvirtintos vertybės sudaro darnią sistemą, tarp jų yra pusiausvyra. Konstitucijos saugomų vertybių sandūroje būtina rasti sprendimus, užtikrinančius, kad nė viena iš tokių vertybių nebus paneigta ar nepagrįstai apribota. Kitaip būtų pažeista Konstitucijos saugomų vertybių pusiausvyra, konstitucinis atviros, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas). Teisinės valstybės negalima siekti pripažįstant tik vienos grupės ar vieno asmens interesus ir kartu paneigiant kitų interesus.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. T-191 nėra nurodyta individualaus teisės akto apskundimo tvarka. Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės priimtas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr.T-191 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėtas iš esmės ir todėl naikintinas ir atsakovė įpareigotina svarstyti klausimą dėl katilinės (unikalus Nr.4798-4015-6039), esančios Taikos g.12, Kalnelio kaime, Joniškio rajono savivaldybėje, perdavimo kitų subjektų nuosavybėn privatizuojant pagal įstatymus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 3 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą ir patikslintą dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr.T-191 „Dėl nekilnojamojo daikto nurašymo, išardymo ir likvidavimo“ panaikinimo, Joniškio rajono savivaldybės įpareigojimo įtraukti pastatą – katilinę (unikalus Nr.4798-4015-6039), esančią Taikos g.12, Kalnelio kaime, Joniškio rajono savivaldybėje į privatizavimo objektų sąrašą ir parduoti pareiškėjui A. V. (a.k.37905290045) pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr.T-191 „Dėl nekilnojamojo daikto nurašymo, išardymo ir likvidavimo“.

Įpareigoti atsakovę Joniškio rajono savivaldybę svarstyti klausimą dėl katilinės (unikalus Nr.4798-4015-6039), esančios Taikos g.12, Kalnelio kaime, Joniškio rajono savivaldybėje, perdavimo kitų subjektų nuosavybėn privatizuojant pagal įstatymus.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Virginijus StankevičiusŽanas KubeckasMarytė Švažienė