Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei, gynėjui advokatui Nikolajui Kuznecovui, ekspertei Jolantai Didžiokienei, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L. L. ir I. A., šeimos nariui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. G., g. (duomenys neskelbtini, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. 2014-11-17 apie 16.30 val., viešoje vietoje - visuomeninio transporto sustojimo stotelėje (duomenys neskelbtini) maršrutiniame autobuse Nr. 43, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, t. y. sukėlęs konfliktą, kurio metu tris kartus bandė kumščiu suduoti M. N. į veidą, bet pastarajam išsisukus, jis nepataikė, tuo tarpu L. L. bandant jį nuraminti bei sugriebus jį už drabužių, paguldžius tarp sėdynių ant grindų, kartu su I. A. jį laikant, jis išsitraukė dujų balionėlį, kuriuo papurškė L. L. ir I. A. į veidą, tuo padarydamas L. L. ir I. A. abiejų akių pirmo laipsnio cheminius nudegimus, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

Apklausta teisme nukentėjusioji L. L. parodė, kad su drauge į lipo į 43 maršruto autobusą. Stovejo autobuse ties viduriu. Žmonės pradėjo klykti, kad gale muštynės. Ji pamatė, kaip T. G. smūgiuoja kumščiu kito jaunuolio atžvilgiu. Vairuotojas atidarė duris, pusę žmonių išlipo. Ji pasakė T. G., kad iškvies policiją. Vairuotojas uždarė duris. T. G. toliau kabinėjosi prie jaunuolio. Po to T. G. prašė vairuotojo atidaryti duris, tačiau šis neatidarė. Tuomet T. G. pribėgo prie jaunuoliu, rankomis įsikibo į turėklus, o jaunuolį spardė kojomis. Priėjusios prie T. G. šį sugriebė, paguldė tarp sėdynių ir ramino. T. G. išsitraukęs papurškė dujas. Dujos buvo purškiamos joms į akis, dėl ko vėliau buvo nustatyti akių nudegimai. Atvykusi policija T. G. sulaikė.

Apklausta teisme nukentėjusioji I. A. parodė, kad Justiniškių sustojime įlipo į 43 maršruto autobusą. Ties Taikos sustojimu žmonės klykė ir bėgo į autobuso priekį. Ji pamatė muštynes, į kuria buvo neįmanom nesikišti. Iškvietė policiją. Matė, kaip sėdintį nukentėjusįjį T. G. daužė kumščiais. Jos T. G. paguldė ant žemės, kol atvyks policija. Paguldžius T. G. papurškė dujas į akis. Dujos stipriai nudegino akis. Paleidus T. G. šis pribėgęs prie vaikinuko spardė nukentėjusįjį kojomis.

Apklaustas teisme liudytojas S. N. parodė, kad vairavo 43 maršruto autobusą. Taikos stotelėje keleiviai rėkė, kad kažkas kažką muša. Moteriškės rėkė iškviesti policiją, uždaryti duris. Po to rėkė, kad jis atidarytų duris. Tai padarius pusę žmonių išlipo. Gale mušėsi jaunesnis ir vyresnis vaikinai. Po to vyresnis vaikinas susistumdė su moteriškėmis. Po 15 minučių atvyko policija, užsirašė jo duomenis. Žmonės sakė, kad jaunuolis purškė dujas.

Apklaustas teisme liudytoju A. G. parodė, kad apie įvykį sužinojo vėliau, visų aplinkybių neišsiaiškino. Tą dieną sūnus su mama, jo žmona, buvo mieste tvarkyti reikalų, kurių nepavyko sutvarkyti. Sūnui dėl to buvo sugadinta nuotaika. Kiek jam žinoma, sūnus vienas įlipo į autobusą, buvo susinervinęs. Žmona norėjo pasivaikščioti, todėl nevažiavo kartu. Autobuse įvyko konfliktas. Jam nežinoma, ar sūnus vartoja vaistus, santykiai su sūnumi - problematiški.

Iš 2014-11-17 protokolo-pareiškimo matyti, kad M. N. pareiškė, kad 2014-11-17 apie 16.35 val. nepažįstamas vyriškis prie visų kabinėjosi, padarius pastabą, šis supyko ir jį sumušė, o vėliau purškė dujų balionėliu (b. l. 1).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos ekspertas dr. R. R. apžiūrėjęs ambulatorinio gydymo ligos istoriją iš Vilniaus universitetinės ligoninės pateikė išvada, kad L. L. buvo nustatyta abiejų akių pirmo laipsnio cheminis nudegimas, sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu, t. y. 2014-11-17 papurškus į akis dujomis ir pagal turimus duomenis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 28).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos ekspertas dr. R. R. apžiūrėjęs ambulatorinio gydymo ligos istoriją iš Vilniaus universitetinės ligoninės pateikė išvada, kad I. A. buvo buvo nustatyta abiejų akių pirmo laipsnio cheminis nudegimas, sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu, t. y. 2014-11-17 papurškus į akis dujomis ir pagal turimus duomenis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas paimtas dujų balionėlis „Pfeffer“, kuris įvertintas kaip dujinis aerozolinis įtaisas (b. l. 59-61).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje matyti, kad T. G. diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas (paranoidinė šifozrenija), dėl ko jam tyrimo metui buvo būtina skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 100).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad T. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2014-11-17, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija – negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. T. G. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. T. G. dėl psichikos būsenos negali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime. Jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, būti apklausiamam, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę ir dėl ryškių mąstymo emocijų, valios sutrikimų jis nebus pilnavertės teismo proceso dalyvis. T. G. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje) (b. l. 133-140).

Teisme apklausta ekspertė J. D. parodė, kad tvirtina tyrimo metu pateiktas išvadas, kurios nesikeičia. T. G. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas, abejotinas asmens pasveikimas, galima tik remisija. T. G. rekomenduojamas stacionarus, o ne ambulatorinis stebėjimas, nes asmuo nėra kritiškas savo būsenai, veikos metu buvo agresyvus, interpretacijos liguistos. T. G. privalomas medicininių preparatų vartojimas, taip pat kitoks gydymas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad T. G. viešoje vietoje konflikto metu įžūliu elgesiu, t. y. smūgiuodamas kumščiu, vėliau spirdamas koja smūgiavo M. N., o T. G. siekiančioms nuraminti L. L. ir I. A. purškė dujų balionėliu, dėl ko šioms buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl akių pirmo laipsnio cheminio nudegimo.

Teismo nustatytą tiesą patvirtina byloje surinkti ir posėdžio metu ištirti įrodymai, t. y. minėti nukentėjusiųjų L. L. ir I. A., liudytojo S. N. parodymai, tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenis apie rastą paimtą dujų balionėlį, specialisto išvada nukentėjusiosioms padarytą sužalojimą. Dėl T. G. veiksmų nukentėjusiosios buvo priverstos keisti numatyto elgesio ir laiko praleidimo būdą, privalėjo kreiptis į gydymo įstaigą, į įvykio vietą buvo priverstinai iškviesti policijos pareigūnai – kas atitinka viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo požymius. Šie duomenys atitinka tarpusavyje ir patvirtina tai, kad A. L. padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamą pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, taip pat teisme gautus ekspertės paaiškinimus nustatė, kad T. G. draudžiamos įstatymu veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Dėl šios ligos ir tuometinės psichikos būklės T. G. įvykio metu negalėjo suvokti savo pavojingos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. Tokiu būdu teismas priverstas pripažinti, kad T. G. padarė minėtą įstatymo uždraustą veiką nepakaltinamumo būsenoje, dėl ko jis negali būti baudžiamosios atsakomybės subjektu.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 2 dalimi asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam vadovaujantis baudžiamojo kodekso 98 str. gali būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Ekspertų komisijos išvadose, taip pat ekspertės paaiškinimais teisme T. G. rekomenduojama skirti stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismas įvertinęs T. G. šeimos nario, tėvo A. G. parodymus apie sūnaus neigiamą psichikos sutrikimą, specialistų nustatytas aplinkybes, jog T. G. nėra kritiškas savo būsenai, fizinio smurto turinį veikos padarymo metu, T. G. pavojingumą - pripažįsta, kad specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė yra būtina ir šiuo metu tinkamiausia. Tokiu būdu teismas mato pagrindą prokuroro pareiškimą tenkinti, ir T. G. paskirti medicinos specialistų rekomenduojamą priverstinį gydymą.

Nukentėjusiosios L. L. ir I. A. pareiškė byloje civilinius ieškinius dėl 350 eurų neturtinės žalos atlyginimo kiekvienai (b. l. 23, 33). Juridinis asmuo Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 22,26 eurų turtinės žalos atlyginimo už gydymo išlaidas (b. l. 48-50). Spręsdamas šiuos civilinius ieškinius teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Nėra duomenų, kad T. G. būtų pripažintas neveiksniu, todėl preziumuojamas jo civilinis veiksnumas. Šiame procese nustačius, kad T. G. padarė žalą veiksmais, kurių nesuprato ir negalėjo valdyti dėl psichikos sutrikimo, teismas negali patenkinti pareikštų civilinių ieškinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo, todėl juos atmeta. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios ar minėtas juridinis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka T. G. tėvams ir įrodinėti, kad šie asmenys žinojo apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad toks asmuo būtų pripažintas neveiksniu (civilinio kodekso 6.268 str. 4 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (dujų balionėlis b. l. 62, 63), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. konfiskuotinas kaip padarytos draudžiamos veikos priemonė ir sunaikintinas dėl menkavertiškumo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 str., baudžiamojo kodekso 98 str.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. G. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Panaikinti T. G. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

L. L. ir I. A. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus dujų balionėlį vadovaujantis baudžiamojo kodekso 72 str. konfiskuoti ir baudžiamojo kodekso 94 str. 1 d. 4 p. sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.