Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Cirulienės ir Birutės Bobrel,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo antstolio M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. P2-27738-364/2010 pagal antstolio M. P. pareiškimą dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys UAB „Saurida“, B. I. ir I. I..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

antstolio M. P. kontoroje buvo priimtas vykdymui 2009 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 2-938-194/09 dėl 244 712,35 Lt skolos ir 15,51 proc. metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkų UAB „Arolsenas“, B. I. ir I. I. išieškotojo UAB „Saurida“ naudai. Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą ir neįvykus 2-osioms turto varžytinėms, antstolis M. P., esant išieškotojo UAB „Saurida“ sutikimui, 2010 m. lapkričio 30 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr.0123/09/02094 nutarė perduoti išieškotojui UAB „Saurida“ skolininkės I. I. turtą: 395/746 dalis 0,0746 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 1901-0135-0101), esančio Šviesos g. 29, Kaune; 29,61 kv.m. ploto 1 kamb. butą (unikalus Nr. 1992-6018-9019:0002) su bendro naudojimo patalpomis a-1 (1/2 nuo 5,57 kv.m.) ir a-2 (1/2 nuo 2,04 kv.m.), esantį Šviesos g. 29-3, Kaune; 259/1000 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. 1992-6018-9030), esančio Šviesos g. 29, Kaune (b.l. 3) ir kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

CPK 702 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinamas šio Kodekso 725 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 725 straipsnio 4 dalį teisėjas atsisako tvirtinti varžytynių aktą (turto perdavimo išieškotojui aktą), jeigu nustato esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtą iš varžytynių ar jį perduodant išieškotojui.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netvirtino skolininkės turto perdavimo išieškotojui akto, kadangi esminiu pažeidimu pripažino faktą, jog turtas, kurį antstolis ketina perduoti išieškotojui, VĮ „Registrų centras“ registruotas ne I. I., bet B. I. vardu.

Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, todėl asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 str.)). Kaip teisingai nurodo apeliantas, pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalį šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, <...>.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 30 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr.0123/09/02094 norimas perduoti UAB „Saurida“ skolininkės I. I. turtas priklauso jai nuosavybės teise Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo pagrindu, į kurį daiktinės teisės skolininkės vardu viešame registre neįregistruotos. Tiek I. I., tiek Br.Ivanauskas, kurio vardu šiuo metu registruotas skolininkei priklausantis turtas, yra solidarūs UAB „Saurida“ skolninkai. Taigi tiek skolininkams esant santuokoje, tiek po jos nutraukimo solidari jų prievolė gali būti vykdoma tiek iš bendro sutuoktinių turto, tiek iš asmeninio turto, priklausančio jiems nuosavybės teise (CK 3.109 str. 1 d. 6 p., 4.90 str. 3 d.). Minėta, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją. Todėl daiktinių teisių neįregistravimas arba vengimas tai padaryti yra susijęs su tokios teisės turėtojo galimybe laisvai įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teisę (CK 4.27 str. 2 d.), tačiau tokia situacija neįtakoja kreditoriaus teisių, kiek tai susiję su jo reikalavimų patenkinimu vykdymo procese, kadangi teismo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, reiškiantis daikto savininko pasikeitimą, nors daikto savininko teisės ir nebuvo įregistruotos viešame registre (CPK 700 str., 702 str. 3 d., 725 str. 8 d.). Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reguliuojančias teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kas sudaro pagrindą nutarčiai panaikinti (CPK 330 str.).

Pagal CPK 702 straipsnio 3 dalį turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinamas CPK 725 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis CPK 725 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, jeigu dėl varžytynių teisėtumo teisėjui kyla abejonių, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje, apie jo laiką ir vietą pranešus antstoliui, išieškotojui, skolininkui, turtą varžytynėse nusipirkusiam asmeniui ir skundus padavusiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, kilus jam abejonių dėl akto teisėtumo, neskyrė šio klausimo nagrinėti teismo posėdyje, išnagrinėjo bylą neįtraukus į ją paminėtų asmenų ir tinkamai nepranešus jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nors teismo sprendimas turi esminę reikšmę jų teisėms ir pareigoms (CPK 329 str. 2 d. 2 .). Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl kitų klausimų, susijusių su turto perdavimo išieškotojui akto teisėtumu, kurie gali būti apeliacijos dalyku byloje, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas procesinės teisės normas ir netinkamai taikydamas ir aiškindamas ginčo santykį reguliuojančias teisės normas, kas sudaro pagrindą nutarčiai panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 329 str. 2 d. 2 p., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį ir perduoti 2010 m. lapkričio 30 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr.0123/09/02094 tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.