Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-138-1107/2025 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui V. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi tvarkos bendrosios nuosavybės turtu ir servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės Kauno rūmuose buvo gautas ieškovės R. A. (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovui V. M. (toliau – atsakovas), kuriuo ieškovė prašė: 1) atidalinti ieškovei priklausančią (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovei natūra Pastatą – Gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini); 2) atidalinti ieškovei priklausančias 436/873 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovei natūra žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 3) priteisti atsakovui 70 000 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei natūra priteistiną turtą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas V. M. priešieškiniu ieškovei R. A. prašė: 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), tvarką; 2) nustatyti naudojimosi patalpomis gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tvarką; 3) nustatyti servitutines patalpas; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti (netrukdyti) atsakovui patekti vienam ir su specialistais į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), leisti (netrukdyti) atsakovui patekti vienam ir su specialistais į gyvenamąjį namą, esantį, adresu (duomenys neskelbtini), leisti (netrukdyti) pastoviai įvažiuoti į kiemą pro kairėje pusėje esančius vartus ir ten laikyti automobilį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Byloje iškelti materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo nekilnojamojo turto objektų teisinio režimo, jų tolesnio statuso pasikeitimu. Atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškinyje ar priešieškinyje pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neužtikrina jokio būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) V. M. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-138-1107/2025 ir klausimą išspręsti iš esmės - prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti: leisti (netrukdyti) atsakovui patekti vienam ir su specialistais į minėtą žemės sklypą ir į gyvenamąjį namą bei leisti (netrukdyti) nuolat įvažiuoti į kiemą pro kairėje pusėje esančius vartus ir ten laikyti automobilį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

5.1. Nurodė, kad yra ½ dalies nekilnojamojo turto savininkas. Ieškovė neleidžia jam patekti į gyvenamąjį namą, pakeitė durų užraktus. Dėl to jis negali tinkamai paruošti teismui procesinių dokumentų, nes nežino nekilnojamojo turto būklės.

5.2. Nutartis yra neteisinga, priimta pažeidžiant įstatymų reikalavimus, kadangi nebus užtikrinamas galimai jam palankaus sprendimo įvykdymas. Be patekimo į gyvenamąjį namą, atsakovas negali tinkamai ginti savo turtinių teisių. Neleisdamas patekti jam į jam priklausantį turtą, teismas tik rodo šališkumą ir turi išankstinį nusistatymą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

5.3. Jeigu atsakovo priešieškinis būtų patenkintas, galėtų kilti problemos dėl sprendimo įvykdymo, kadangi atsakovui nežinoma, ar ieškovė yra perplanavusi, perrengusi gyvenamojo namo viduje esančias patalpas ir kokia tų patalpų būklė.

5.4. Be to, ieškovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klaidino teismą nurodydama, kad neva jau yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, nors nustatytos tik bendrasavininkiams priklausančios turto dalys – po ½.

5.5. 2026 m. sausio 21 d. priimtas atsakovo atstovo prašymas nutraukti atskirojo skundo nagrinėjimą, kadangi tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, kurią teismas patvirtino šiuo metu jau įsiteisėjusia teismo nutartimi.

6. Ieškovė R. A. pateiktu atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-138-1107/2025 palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

6.1. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir neužtikrina jokio būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nes byloje yra sprendžiamas klausimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės ieškinio reikalavimus ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo pagal atsakovo priešieškinį.

6.2. Atsakovo priešieškinis yra prima facie nepagrįstas. Atsakovas neįrodė grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas bei nenurodė jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis teigia, jog nutartis yra priimta pažeidžiant įstatymų reikalavimus.

6.3. Neaišku, kaip neleidimas naudotis turtu galėtų apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuriuo galėtų būti nustatyta atsakovo prašoma naudojimosi turtu tvarka. Atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad jis nežino, ar ieškovė yra perplanavusi gyvenamojo namo viduje esančias patalpas ir kokia tų patalpų būklė, yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, byloje yra pateiktas turto vertinimas, kadastrinių matavimų byla, kurie patvirtina, kad gyvenamasis namas nėra perplanuotas.

6.4. Atkreipė dėmesį, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka jau yra nustatyta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovo priešieškinis nepagrįstas. Atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi turtu tvarka neatitinka racionalumo, efektyvumo, ekonomiškumo ir patogumo kriterijų. Atsakovas nesinaudoja žemės sklypu ir gyvenamuoju namu beveik 15 metų, jokių interesų naudotis turtu neturi.

6.5. Nesutiko su atsakovo argumentu dėl teismo šališkumo, kadangi 2025 m. rugsėjo 9 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad nušalinimo nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nustatyta, kad ieškovės R. A. ieškinio pagrindu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-138-1107/2025 dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei R. A. dėl naudojimosi tvarkos bendrosios nuosavybės turtu ir servituto nustatymo. Priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovo prašymu skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos.

10. Iš atsakovo atstovo 2026 m. sausio 21 d. priimto pareiškimo ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-138-1107/2025 2025 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 31 d., buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, o civilinė byla nutraukta (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

11. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams nagrinėti (CPK 338 straipsnis).

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje yra susiklosčiusi procesinė situacija, kad faktiškai neliko apskundimo objekto, atitinkamai – nebeliko ir atskirojo skundo nagrinėjimo tikslo, nes apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis negali sukelti teisinių padarinių nei apeliantui, nei kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Esant nurodytoms aplinkybėms, išnykus apeliacijos objektui, apeliacinis procesas pagal atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties yra nutraukiamas, nevertinant atskirojo skundo argumentų (CPK 315 straipsnio 2 dalis 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliantas V. M. už atskirąjį skundą sumokėjo 57 Eur žyminio mokesčio, kuris jam grąžinamas vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo (apelianto) V. M. pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties.

Grąžinti iš valstybės biudžeto apeliantui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio (sumokėta 2025 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 614 į VMI prie LR FM sąskaitą).

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.