Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-11-03 · Civilinė byla Nr. 2-2255/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-03
Bylos Nr.
2-2255/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2255/2011Procesinio sprendimo kategorijos 122.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-696-560/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Kasyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei Sveikatos centrui „Sanvita“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „Vaidora“ ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo BAB „Kasyba“ ieškovo naudai 904 320,22 Lt skolos, 19 028,73 Lt palūkanų už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 12 320,56 Lt procesinių palūkanų, 13 233 Lt žyminio mokesčio, bei įtraukti UAB „Vaidora“ į BAB „Kasyba“ kreditorių sąrašą 948 902,51 Lt sumai. Likusioje dalyje teismas nutarė ieškinį atmesti.

Vilniaus apygardos teisme 2011 m. birželio 29 d. buvo gautas ieškovo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarties dalies panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovo UAB „Vaidora“ atskirąjį skundą atsisakė priimti. Nustatė, kad ieškovo paduotas apeliacinis skundas laikytinas atskiruoju skundu, nes juo yra skundžiama teismo nutartis. Nurodė, kad atskirasis skundas yra paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, ieškovas praleisto termino atnaujinti neprašė, o tai lemia, jog atskirasis skundas yra atsisakytinas priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti apeliacinį skundą. Šį prašymą grindžia nurodydamas, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė netinkamos formos procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš atsakovų nebuvo bankrutuojanti įmonė, minėto atsakovo atžvilgiu turėjo būti priimtas teismo sprendimas, o ne nutartis. Esant situacijai, kai dalis reikalavimų yra spręstini sprendimu, o kiti – nutartimi, visi minėti reikalavimai turi būti išspręsti vienu procesiniu dokumentu – sprendimu. Tai yra pripažinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Minėtos aplinkybės lemia, kad teismas priimdamas netinkamos formos procesinį sprendimą, atitinkamai netinkamai nustatė tokio sprendimo apskundimo terminus, dėl to nepagrįstai ir neteisėtai apribojo ieškovo teisę į tinkamą teisminę gynybą – teisę į apeliaciją. Be to, teismas buvo nenuoseklus ir suklaidino ieškovą.

Atsiliepimas

Atsakovas BAB „Kasyba“ pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė netinkamos formos procesinį sprendimą, nes ginčas buvo nagrinėjamas pagal specialiąsias bankroto procedūrą reglamentuojančias normas, kurios numato, jog klausimai susiję su kreditorių reikalavimų tvirtinimu sprendžiami nutartimi ir skundžiami atskiruoju skundu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Tai lemia, kad nagrinėjamoje byloje bus vertinama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo UAB „Vaidora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarties, ieškovui praleidus įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą AB „Kasyba“. Vilniaus apygardos teisme 2009 m. rugsėjo 17 d. gautas ieškovo UAB „Vaidora“ ieškinys atsakovams AB „Kasyba“ ir UAB Sveikatos centrui „Sanvita“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vaidora“ ieškinį prijungė prie AB „Kasyba“ bankroto bylos.

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį), tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 335 straipsnį, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tuo atveju, jeigu skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Atitinkamai, vadovaujantis CPK 75 straipsnio pirmąja dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Taigi praleidus įstatymo numatytą terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta.

Pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka dalyvaujant apelianto atstovams, todėl atskirasis skundas dėl šios nutarties turėjo būti paduotas iki 2011 m. birželio 15 d. imtinai. Apelianto skundas dėl minėtos nutarties pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2011 m. birželio 29 d., tai yra pasibaigus nutarties apskundimo terminui. Kadangi apeliantas praleisto įstatymo nustatyto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinti neprašė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto skundą.

Apelianto atskirojo skundo argumentas, kad teismas ginčą turėjo išspręsti priimdamas sprendimą, o ne nutartį, atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ji buvo prijungta prie atsakovo BAB „Kasyba“ bankroto bylos. Bankroto byloje teismo sprendimas priimamas tik dėl įmonės pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus teisėtai išsprendė nutartimi (ĮBĮ 15 str. 2 d., 32 str. 4 d.).

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir kad nėra pagrindo jos keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusNijolė PiškinaitėDonatas Šernas