- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- 2-670-669/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- BŽŪB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- G. I.
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui G. I. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4000 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (žmonai V. I.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-30 nutartimi iškėlė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „“(duomenys neskelbtini)“. Iš LR Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad atsakovas nuo 2010-11-15 iki 2014-11-12 buvo bendrovės ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu.
Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, be pagrindo išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 4000 Eur sumą už kitą įmonę, t.y. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, taip padarydamas BŽŪB ir jos kreditoriams žalą.
CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad įmonės vadovo veiksmai turi užtikrinti, jog įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovo priteistina 4000 Eur žalos atlyginimo.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš G. I. 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš G. I. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.