- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-276/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Marytė Mitkuvienė (pran.), Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- A. S., A. Z. B., L. S.
- Trečiasis asmuo
- notarei Zitai Damušienei, Šakių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Zitai Damušienei, Prienų rajono 1-ojo notarų biuro
- Ieškovas
- K. V.
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Marytės Mitkuvienės (pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,
atsakovų atstovams L. S. , adv. Laimiui Platūkiui, adv. Aušrai Ručienei, adv. Vandai Laukevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr.2-636-5552/2007 pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovams A. Z. B. , L. S. agroserviso įmonei, A. S. , akcinei bendrovei bankui “Hansabankas”, V. Š. , R. Š. , tretiesiems asmenims Šakių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Zitai Damušienei ir Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarei Veronikai Bukevičienei dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo išregistruoti hipoteką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
pripažinti niekine ir negaliojančia L. S. ir V. Š. 2006 m. liepos 27 d. sudarytą 38,64 ha žemės sklypo, esančio Šūklelių km., Vilkaviškio raj. pirkimo-pardavimo sutartį;jam perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovės A. Z. B. su L. S. agroserviso įmone sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį;nustatyti, kad jis privalo sumokėti L. S. agroserviso įmonei 173 880 Lt;įpareigoti atsakovę L. S. agroserviso įmonę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios pinigų sumokėjimo dienos, sumokėti 173 880 Lt hipotekos kreditoriui AB bankui „Hansabankas“;įpareigoti L. S. agroserviso įmonę ir AB banką „Hansabankas“ išregistruoti šio sklypo hipoteką.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove A. Z. B. buvo sudaręs ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. 2004 m. rugpjūčio 31 d. jis gavo atsakovės pranešimą, kad sklypas bus parduodamas, nes pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas jis, kaip sklypo naudotojas, turėjo pirmenybės teisę jį įsigyti. Ieškovas išsiuntė atsakymą, jog sutinka pirkti, tačiau 2004 m. rugsėjo 14 d. gavo kitą pranešimą, kuriuo buvo siūloma pirkti šį sklypą už didesnę kainą, su kuriuo taip pat sutiko ir 2004 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė atsakymą atsakovei. Vėliau jokių pranešimų nebegavo, todėl pamanė, kad pardavėja persigalvojo. 2004 m. gruodžio 18 d. nuvykęs pas atsakovę sumokėti nuomos mokestį sužinojo, kad sklypas jau parduotas. Registrų centras jam duomenų nedavė, todėl apie pirkėją sužinojo tik teismui pareikalavus duomenis, iš kurių tapo aišku, kad žemės sklypas 2004 m. rugsėjo 15 d. sutartimi (nepasibaigus pranešime nurodytam 15 dienų terminui) parduotas L. S. agroserviso įmonei už 173 880 Lt. Pažeidus ieškovo pirmenybės teisę, remiantis nurodyto įstatymo nuostatomis, yra pagrindas, ieškovo vertinimu, jam perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis žodžiu nebuvo atsisakęs pirkti žemės sklypą, kaip tai tvirtina atsakovai. Tai paneigia ir jo rašyti atsakymai į pasiūlymus. Ieškovas nesutinka, jog jis praleido įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą kreiptis dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir atmeta atsakovų tvirtinimą, jog ieškovui apie sutartį buvo pranešta žodžiu sutarties sudarymo dieną. Nurodė, kad sąžiningo įgijėjo institutas šiuo atveju netaikytinas, kadangi to nenumato specialusis įstatymas. Kadangi paaiškėjo, kad ginčo sklypas pirkimo-pardavimo sandoriu perleistas V. Š. šis sandoris yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes pardavėjas turtą įgijo pažeisdamas Žemės ūkio paskirties įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, sandoris sudarytas siekiant apsunkinti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą pagal 2004 m. rugsėjo 15 d. sutartį. Kadangi yra įkeistas daiktas, nepriklausantis skolininkui, todėl ieškovo teisės gali būti apgintos tik įpareigojus atsakovę L. S. agroserviso įmonę bankui sumokėti gautą už žemę pinigų sumą ir įpareigojus kreditorių atlikti hipotekos lakšto pakeitimus, t. y. sklypas jam turi atitekti be apsunkinimo, koks jis buvo perleidimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog ieškovas turėjo pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemės sklypą. Atsakovei A. Z. B. sudarius sandorį, kol dar buvo nepasibaigęs laikotarpis, per kurį ieškovas turėjo teisę pareikšti apie savo sutikimą, yra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeista ieškovo pirmenybės teisė pirkti žemę nurodyto Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nustatė, kad perleidimo sandoris su kitu asmeniu buvo sudarytas nepasibaigus terminui pranešti apie sutikimą pirkti sklypą. Įstatymo nuostatos nereglamentuoja, kokia forma turėtų būti išreikštas žemės naudotojo sutikimas ar atsisakymas pirkti žemės sklypą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pati žemės savininkė, atsakovė A. Z. B. savo pranešimuose yra nurodžiusi, kad žemės naudotojas tai turi padaryti raštu, apie tai informuodamas registruotu laišku, todėl atsisakymo, kaip ir sutikimo pirkti aplinkybė, teismo vertinimu, turi būti patvirtinta rašytiniais įrodymais ir negali būti įrodinėjama liudytojų parodymais. Iš šalių bei trečiojo asmens notarės Zitos Damušienės, tvirtinusios 2004 m. rugsėjo 15 d. sandorį, paaiškinimų seka, kad pirkimo-pardavimo sutarties 6 punkte nurodyta sutarties sąlyga, jog pardavėjai žinoma Žemės įstatymo 31 straipsnyje nustatyta pirmumo teisė pirkti privačią žemę ir ji garantuoja, kad tokių asmenų nėra, o žemės sklypas yra išnuomotas K. V. ir jis informuotas apie pirmumo teisę pirkti, tačiau atsisakė pirkti nuomojamą žemės sklypą, yra notarės patvirtinta tik iš pardavėjos žodžių, nepareikalavus jokių duomenų apie atsisakymą įsigyti žemės sklypą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas reikalavimą, remiantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę pareikšti per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo to momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės pardavimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. V. dėl pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi 2005 m. kovo 15 d. K. V. tvirtina apie pardavimą sužinojęs 2004 m. gruodžio 18 d. Tokį aiškinimą jis grindžia tuo, kad būtent tą dieną jis buvo nuvykęs pas atsakovę A. Z. B. sumokėti nuomos mokestį ir jį sumokėjo. Tai patvirtina atsakovės pasirašytas raštelis apie pinigų gavimą nurodytą dieną, o atsakovė A. Z. B. taip pat patvirtino, kad tą dieną ji neparodžiusi ieškovui pirkimo-pardavimo sutarties, nes ji buvusi atiduota dukrai. Šios aplinkybės pripažinimas, teismo vertinimu, patvirtina ieškovo paaiškinimą, kad būtent 2004 m. gruodžio 18 d. jam buvo pranešta apie žemės sklypo pardavimą. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovas į kiekvieną savininkės pasiūlymą rašė sutikimus pirkti, pateiktus byloje įrodymus, kad ieškovo finansinės galimybės tuo metu leido įsigyti žemės sklypą, ką patvirtina sąskaitos išrašo nuorašas, padarė išvadą, jog tikėtina, kad ieškovas apie žemės sklypo perleidimą sužinojo 2004 m. gruodžio 18 d. Teismas padarė išvadą kad ieškovas neturėjo galimybės suprasti ir tikėtis, kad pasikeitė žemės savininkas, todėl nusprendė, kad ieškovas, ieškinį pateikęs 2005 m. kovo 15 d., nepraleido įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino, ir nėra pagrindo atsakovų reikalavimu taikyti ieškininę senatį. Tačiau teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimų – perkelti pirkėjo teises, nėra pagrindo tenkinti dėl ginčo sklypui įregistruotos hipotekos. Pagal CK 4.171 straipsnio 9 dalies reikalavimus hipoteka seka paskui daiktą. Tai reiškia, kad perkėlus ieškovui žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas, jam pereitų ir šiam žemės sklypui įregistruota hipoteka, su kuo ieškovas nesutinka. Įkeitimo sutartimi L. S. agroserviso įmonė ir V. Š. bei R. Š. , užtikrindami virš 13 mln. Lt paskolos suteiktos L. S. agroserviso įmonei grąžinimą, įkeitė eilę daiktų, tame tarpe ir ginčo žemės sklypą. Taigi, šalys įkeitimo sutartyje susitarė dėl bendrosios hipotekos, kai skoliniam įsipareigojimui apsaugoti įkeičiama keletas atskiriems savininkams priklausančių objektų. CK 4.183 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų objektų pardavimo varžytynėse eilė. Ši norma nėra imperatyvi, todėl tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl objektų pardavimo eiliškumo, preziumuojama, kad objektai turi būti parduodami kartu arba hipotekos davėjai turi teisę savo valią dėl jų pardavimo išreikšti skolos išieškojimo procese. Tiek hipotekos davėjai, tiek bankas prieštarauja ieškovo reikalavimui išregistruoti ginčo objektui hipoteką, sumokėjus įkeisto žemės sklypo vertę, kadangi, jų vertinimu, neįvykdžius prievolės ir taikant įkeisto turto priverstinį pardavimą skolininko ir kreditoriaus maksimalus interesų užtikrinimas galimas tik parduodant turtą kartu, nes tik tokiu būdu įkeistas turtas gali būti parduotas geriausiomis sąlygomis. Atsižvelgiant tiek į skolinio reikalavimo dydį, tiek į įkeisto turto masę, jo paskirtį – įkeistas agroserviso įmonės turtas, kaip atskiras ūkinis vienetas, pripažintina, kad iš bendrosios hipotekos išskirti ginčo objektą nėra galimybės, kadangi tiek hipotekos davėjų, tiek kreditoriaus interesų pusiausvyra užtikrinama tada, kai įkeistas daiktas realizuojamas už esamą realią rinkos kainą, nes priverstinio pardavimo metu atskirai parduodant įkeistą turtą būtų pažeisti ne tik skolininko, bet ir kreditoriaus interesai. Nenustačius CK 4.197 straipsnyje nustatytų hipotekos pasibaigimo pagrindų, reikalavimas įpareigoti tiek skolininką (ne įkeisto turto savininką), tiek sąžiningą įkaito turėtoją išregistruoti hipoteką, teismo vertinimu, negali būti laikomas pagrįstu. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas ginčija ir ginčo žemės sklypo 2006 m. liepos 27 d. sandorį, sudarytą tarp L. S. agroserviso įmonės ir V. Š. , tačiau įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas nusprendė, kad pagrindo išvadai, jog sutarties šalių valia buvo nukreipta ne į nuosavybės teisių į žemę perleidimą, o kitam tikslui, nėra. Ginčijamas pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas notarine forma, apribojimai sandorio sudarymo metu ginčo objektui taikyti nebuvo, sandoris realiai vykdomas: perdavimo- priėmimo aktas, duomenys nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Teismo nuomone, ieškovo ieškinys dėl sandorių negaliojimo šiais pagrindais negali būti tenkinamas ir dėl sąžiningo įgijėjo teisių gynimo. Kadangi šiuo atveju, pripažįstant sandorį negaliojančiu ir niekiniu, šį sklypą reikėtų išreikalauti iš sklypą įgijusių asmenų – atsakovų V. Š. ir R. Š. , todėl nurodytas CK 4.96 straipsnio 2 dalies reikalavimas, kaip bendras daiktinės teisės ir savininko teisių gynimo principas, turi būti taikytinas. Galiojant sąžiningo įgijėjo prezumpcijai, kurios ieškovas nustatyta tvarka nepaneigė, negalima taikyti restitucijos, nes tai yra susiję su žemės sklypo išreikalavimu iš sąžiningo įgijėjo. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytu būdu apginti pažeistos teisės nėra galimybės, šiuo atveju pažeistos teisės galėtų būti ginamos pareiškiant ieškinį asmeniui, dėl kurio kaltės buvo pažeista jo pirmenybės teisė, ir jis patyrė nuostolius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Jis nurodo, kad:
1. Sprendime Kauno apygardos teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimų - perkelti pirkėjo teises, nėra pagrindo tenkinti dėl ginčo sklypui įregistruotos hipotekos. Sutinkamai su CK 4.171 straipsnio 9 dalies reikalavimais hipoteką seka paskui daiktą. Tai reiškia, kad perkėlus ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, jam pereitų ir šiam žemės sklypui įregistruota hipoteka, su kuo ieškovas nesutinka. Šis teiginys yra neteisingas ir prieštarauja ieškinyje nurodytiems reikalavimams bei įstatymo nuostatoms. Ieškinyje buvo prašoma visų pirma perkelti apeliantui 38,64 ha žemės sklypo, esančio Šūklelių k., Vilkaviškio r., pirkėjo teises ir pareigas pagal 2004 m. rugsėjo 15 d. atsakovės A. Z. B. bei L. S. agroserviso įmonės sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Vėliau, sumokėjus nurodyto žemės sklypo vertę (kuri taip pat yra ir 2004 m. rugsėjo 15 d. sandorio vertė bei įkeisto daikto vertė, nurodyta 2005 m. vasario 11 d. hipotekos lakšte) atsakovei L. S. agroserviso įmonei, įpareigoti nurodytą atsakovę sumokėti šią pinigų sumą (173 880 Lt) hipotekos kreditoriui AB bankui „Hansabankas“, kuriam minėtas žemės sklypas yra įkeistas. Tuomet, įpareigoti atsakovus L. S. agroserviso įmonę bei AB banką „Hansabankas“ po to, kai atsakovui AB bankui „Hansabankas“ bus sumokėta žemės sklypo kaina (173 880 Lt), išregistruoti žemės sklypo hipoteką. Tokiu būdu. patenkinus ieškinyje nurodytus reikalavimus CK 4.171 str. 9 d. nurodytas reikalavimas nebūtų pažeistas.
2. Kauno apygardos teismas neteisingai nurodo, kad ieškovas nesutinka, kad jam pereitų žemės sklypui įregistruota hipoteka. Apeliantas mano, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, perkėlus jam pirkėjo teises ir pareigas žemės sklypas turėtų būti išlaisvintas iš visų apsunkinimų, kadangi 2004 m. rugsėjo 15 d. sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties metu žemės sklypas nebuvo apsunkintas hipoteka. Tačiau, kaip galima matyti iš ieškinyje suformuluotų reikalavimų, ieškovas nereikalauja, kad perkėlus jam pirkėjo teises ir pareigas pagal 2004 m. rugsėjo 15 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypas jau būtų išlaisvintas nuo hipotekos.
3. Kauno apygardos teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d., t. y. peržengė byloje (ieškinyje) pareikštus reikalavimus, ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui. Teismas nepasinaudojo CPK 261 str. 1 d., t. y. byloje nepriėmė dalinio sprendimo, nors sprendime konstatavo, kad apelianto pirmumo teisė, nurodyta Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. 2 p., buvo pažeista, o minėtame įstatyme nurodytas 3 mėnesių terminas, per kurį galima ginti pažeistą teisę, praleistas nebuvo. Taigi iš esmės Kauno apygardos teismas nustatė, kad byloje esančių įrodymų užtenka tam, kad konstatuoti mano pirmumo teisės pažeidimą, tačiau dalinio sprendimo nepriėmė ir pažeistos teisės neapgynė.
4. Neaišku, kuo vadovaudamasis teismas daro išvadą, kad visas įkeistas turtas turi būti traktuojamas kaip vienas turtinis vienetas.
5. Kauno apygardos teismas sprendime nurodė, kad nenustačius CK 4.197 straipsnyje nustatytų hipotekos pasibaigimo pagrindų, reikalavimas įpareigoti tiek skolininką (ne įkeisto turto savininką), tiek sąžiningą įkaito turėtoją išregistruoti hipoteką, teismo vertinimu, negali būti laikomas pagrįstu. Tačiau teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad įvykužius ieškinyje nurodytus reikalavimus (susijusius su žemės sklypo vertės, nurodytos hipotekos lakšte, sumokėjimu atsakovui AB bankas „Hansabankas“), atsakovų L. S. agroserviso įmonės bei AB banko „Hansabankas“ įpareigojimas išregistruoti žemės sklypo hipoteką būtų protingas, sąžiningas bei teisėtas.
6. Teismas, nustatęs, kad žemės sklypas buvo parduotas pažeidus imperatyvias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. 2 p. normas, bei, kad atsakovė L. S. agroserviso įmonė pardavė turtą, kurį įgijo pažeisdama imperatyvias įstatymo normas, turėjo pagrindą, vadovaudamasis CK 1.80 str., pripažinti, kad ir 2006 m. liepos 27 d. atsakovių L. S. agroserviso įmonės bei V. Š. sudarytas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei pažeidžia vieną iš pagrindinių teisės principų, kuris nustato, kad iš neteisės teisė negali atsirasti.
7. Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į byloje esančias aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, kurie pagrįstai leidžia teigti, kad tiek atsakovė L. S. agroserviso įmonė, tiek ir atsakovė V. Š. negali būti traktuojamos sąžiningomis CK 4.96 str. prasme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą notarė Z. Damušienė prašo taikyti ieškinio senatį, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. ir R. Š. prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės Z. B. ir L. S. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip jau minėta, ieškovas nurodo, kad jis kaip ginčo sklypo naudotojas, turėjo pirmenybės teisę įsigyti šį sklypą ir prašo pripažinti niekine ir negaliojančia L. S. ir V. Š. 2006 m. liepos 27 d. sudarytą 38,64 ha žemės sklypo, esančio Šūklelių km., Vilkaviškio raj. pirkimo-pardavimo sutartį, jam perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovės A. Z. B. su L. S. agroserviso įmone sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2000 m. balandžio 12 d. su atsakove Z. B. sudarė 38,64 ha žemės sklypo nuomos sutartį. Sutartis galiojo iki 2005 m. balandžio 12 d. Žemės savininkė 2004 m. rugpjūčio 28 d. ieškovą raštu informavo apie ketinimą parduoti jo nuomojamą žemės sklypą už 120 000 Lt. Ieškovas 2004 m. rugsėjo 1 d. registruotu laišku pranešė Z. B. , kad sutinka pirkti minėtą žemės sklypą už pranešime nurodytą kainą. Z. B. 2004 m. rugsėjo 8 d. ieškovui išsiuntė pakartotinį pranešimą, kuriame ieškovui siūlė pirkti ginčo sklypą už 140 000 Lt. Pranešime atsakovė nurodė, kad ieškovas apie savo apsisprendimą turi pranešti per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Remiantis pašto duomenimis šį pranešimą ieškovas gavo 2004 m. rugsėjo 14 d. Sutikimą pirkti žemės sklypą už didesnę kainą ieškovas išsiuntė 2004 m. rugsėjo 27 d., t.y. nepraleidęs atsakovės nurodyto termino ją informuoti. Atsakovė Z. B. 2004 m. rugsėjo 15 d. notarine pirkimo – pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypą pardavė atsakovei L. S. agroserviso įmonei už 173 880 Lt. L. S. agroserviso įmonė 2005 m. vasario 11 d. šį sklypą įkeitė AB bankui „Hansabankas“, o 2006 m. liepos 27 d. pardavė V. Š. .
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta sklypo nuomininkui (naudotojui) pirmenybės teisė pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Ieškovas sutiko su antruoju atsakovės pasiūlymu ir per jos nustatytą terminą apie tai ją informavo. Tačiau atsakovė Z. B. , nesilaikydama pačios nurodyto termino, 2004 m. rugsėjo 15 d. pardavė žemės sklypą atsakovui L. S. agroserviso įmonei už 173 880 Lt, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šiais veiksmais atsakovė Z. B. pažeidė ieškovo pirmenybės teisę pirkti parduodamą žemės sklypą.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme įtvirtintos pirmenybės teisės pažeidimo pasekmės, t.y. jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti suinteresuotas asmuo per tris mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo to momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ieškovas, kaip žemės sklypo nuomininkas (naudotojas), gindamas savo pažeistą pirmumo teisę, pasirinko specialiajame įstatyme nustatytą gynimo būdą – prašė teismo jam, kaip 36,64 ha ploto žemės sklypo naudotojui (nuomininkui) perkelti pirkėjo teises pagal atsakovų sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ir, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo žemės sklypas apsunkintas hipoteka, prašė teismo nustatyti, jog ieškovas privalo mokėti L. S. agroserviso įmonei 173 880 Lt kompensaciją po to, kai bus išregistruota žemės sklypo hipoteka, taip pat įpareigoti atsakovą L. S. agroserviso įmonę ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos išregistruoti šio sklypo hipoteką.
Hipoteka yra daiktinė teisė. Ji seka paskui daiktą jam pereinant į kito asmens nuosavybę (CK 4.171 str. 9 p.). Įkeitimo sutartimi L. S. agroserviso įmonė, užtikrindama banko paskolą, kurios bendra suma sudaro virš 13 mln. Lt (kreditinė linija), įkeitė eilę daiktų, tarp jų ir ginčo sklypą. Vėliau, Vilijai ir R. Š. nusipirkus minėtą žemės sklypą,hipoteka perėjo pastariesiems. Perkėlus ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, jam pereitų ir žemės sklypui įregistruota hipoteka. Tiek hipotekos davėjai, tiek bankas prieštarauja ieškovo reikalavimui išregistruoti ginčo objektui hipoteką, sumokėjus įkeisto žemės sklypo vertę, nes jų nuomone, skolininko ir kreditoriaus maksimalus interesų apsaugos užtikrinimas galimas tik parduodant turtą kartu, kadangi parduodant turtą atskirai jis būtų parduotas kur kas blogesnėmis sąlygomis. Ginčo sklypas buvo įkeistas ne atskirai prievolei užtikrinti, o bendrai paskolos sumai- virš 13 mln. Lt užtikrinti, ir ne atskirai vienas žemės sklypas įkeistas, bendrai su kitais daiktais (jungtinė hipoteka). Todėl šio sklypo išjungimas nebūtų įkaito turėtojui ekonomiškai naudingas. Atsižvelgiant į skolos bankui dydį, įkeisto turto vientisumą, kolegijos nuomone, ginčo objekto hipotekos išskyrimas pažeistų tiek skolininko, teik sąžiningos įkeitimo sutarties šalies – AB banko „Hansabankas“ teises ir teisėtus interesus. Dėl to ieškovo nurodytu būdu nėra galimybės ginti jo pažeistą pirmumo teisę, nes taip būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Ieškovo teigimu, tiek atsakovas L. S. agroserviso įmonė, tiek ir atsakovė V. Š. negali būti traktuojamos sąžiningomis CK 4.96 str. prasme. Ieškovo vertinimu, šių atsakovių sudarytas sandoris yra tariamas – sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių, o tik siekiant apsunkinti pirkėjo teisių perkėlimą.
Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija sutikti negali. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, t. y. kai sutarties šalys dėl vienų ar kitų priežasčių nori sudaryti tik išorinę teisinio santykio tarp jų atsiradimo regimybę, tačiau faktiškai sukurti viena kitai sandoryje numatytų teisių ir pareigų nesiekia ir nenori. Taigi, tariamieji sandoriai negalioja dėl sandorio šalių valios išraiškos ydingumo, nes tokiame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrosios sandorio šalių valios. Asmens valia išoriškai klaidingai išreiškiama siekiant tam tikrų teisinių tikslų santykiuose su kitais asmenimis. Sprendžiant šios kategorijos ginčus, būtina aiškintis, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia ir kokie buvo jų atitinkamo elgesio motyvai bei tikslai. Taigi, nagrinėjamoje byloje esminis teisės klausimas yra ne faktinės aplinkybės, kokius veiksmus ir dėl kokių priežasčių atliko atsakovės, vertinimas, o tai, ar tokius veiksmus yra pagrindas teisiškai vertinti kaip tariamus sandorius, kuriais nesiekiama sukurti įprastų tokiems sandoriams teisinių pasekmių. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. 2006 m. liepos 27 d. iš L. S. agroserviso įmonės už 212 520 Lt nupirko ginčo sklypą. L. S. agroserviso įmonė ginčo sklypą pardavė už didesnę kainą nei pirko, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinta notariškai, sandoris yra įvykdytas, t.y. žemės sklypas yra perduotas, V. Š. už sklypą yra sumokėjusi ir pateikusi paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos tiesioginėms išmokoms gauti už naudojamą žemės ūkio naudmenų plotą, todėl kolegijos nuomone, nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl tariamo sandorio sudarymo.
Ieškinys negali būti tenkintinas ir dėl sąžiningo įgijėjo teisių gynimo. Sąžiningo įgijėjo teises gina CK 4.96 straipsnis, kurio 2 dalis numato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis turtas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės V. Š. nesąžiningumą sudarant sandorį nepateikė. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog šios sutarties šalys laukė kol pasibaigs teisminis ginčas ir sandorį sudarė tik pasibaigus terminui apskųsti teismo sprendimą kasacine tvarka. Taip pat, šalys buvo ką tik sudariusios taikos sutartį kitoje civilinėje byloje ir tikėjosi, kad visi klausimai, susiję su ginčo žemės sklypu, yra išspręsti.
Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ginti savo pažeistą pirmumo teisę. Ieškovo tvirtinimu, apie ginčo žemės sklypo pardavimą jis sužinojo 2004 m. gruodžio 18 d. mokėdamas atsakovei Z. B. nuomos mokestį. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas L. S. agroserviso įmonė 2004 m. rugsėjo 17 d., 2004 m. lapkričio 15 d., 2004 m. gruodžio 13 d. ieškovui siuntė rašytinius pranešimus apie žemės sklypo pardavimą t.y. trys raštiški pranešimai buvo išsiųsti ieškovui iki 2004 m. gruodžio 18 d., kuomet jo teigimu jis sužinojo apie įvykusį sandorį. Nors visi trys laiškai buvo išsiųsti neregistruotu paštu, nesant byloje duomenų, jog siųsti panešimai grįžo neįteikti, kolegijos nuomone, nėra pagrindo manyti, kad ieškovas šių pranešimų negavo, t.y. apie ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį jis sužinojo anksčiau nei 2004 m. gruodžio 18 d. Taip pat nėra paneigti atsakovų paaiškinimai, kad tarp jų ir ieškovo apie ginčo sklypo pardavimą buvo ne kartą kalbėta telefonu prieš jo pardavimą ir pardavus. Atsakovų teigimu, ieškovo netenkino per didelė sklypo kaina. Nors ieškovas 2004 09 27 sutikime nurodė ,kad sutinka pirkti ginčo sklypą už 140 000 Lt, tačiau daugiau jokių veiksmų, kurie leistų daryti išvadą apie ieškovo norą pirkti nuomojamą žemę, neatliko. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas pateikdamas ieškinį 2005 m. kovo 15 d. praleido Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl atsakovų reikalavimu yra pagrindas taikyti ieškinio senatį. (LR CK 1.124 str., 1.126 str. 2 d.) Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. (LR CK 1.131 str. 1d.)
Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.
Iš apelianto CPK 93 straipsnio pagrindu priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovė Z. B. teismo prašė priteisti už atstovavimą apeliacinėje instancijoje 1180 Lt atstovavimo išlaidų, o atsakovas L. S. agroserviso įmonė - 23600 Lt. atstovavimo išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Kadangi nagrinėjama byla nėra itin sudėtinga, apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamos tos pačios aplinkybės kaip ir pirmosios instancijos teisme, naujų įrodymų nebuvo pateikta, atsakovus atstovavo ta pati advokatė, kuri pateikė tik atsiliepimą į apeliacinį skundą ir dalyvavo viename teismo posėdyje, todėl atsižvelgiant į spręstų teisinių klausimų apimtį ir jų sudėtingumą, klausimų sprendimui būtinas laiko sąnaudas, atsakovo L. S. prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1180 Lt., ir iš ieškovo priteistina atsakovams po 1180 Lt. bylinėjimosi išlaidų. (LR CPK 98 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. V. atsakovams A.. Z. B. ir L. S. agroserviso įmonei po 1180 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir į valstybės biudžetą 30,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.