Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-14 · Civilinė byla Nr. 2-407/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
2-407/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ardena“
Atsakovas
G. C.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-407/2013Procesinio sprendimo kategorijos 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ardena“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1136-71/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ardena“ ieškinį atsakovui G. C. dėl įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Elektropolis“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Ardena“ kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovo G. C. 248 000 Lt sumą žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti G. C. priklausantį turtą ir piniginės lėšas, esančias bankų sąskaitose 253 960 Lt sumai. Prašymą grindė tuo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Mano, kad ieškinio suma yra pati savaime pakankamai didelė, kad atsakovas vengtų jos įvykdymo vien dėl šios priežasties. Prašė atsižvelgti į tai, kad atsakovas žalą ieškovui padarė nesąžiningais veiksmais, nesiėmė jokių veiksmų, kad įsiskolinimas ieškovui būtų nors kiek sumažintas, kas lėmė, jog įsiskolinimas ieškovui tęsiasi jau daugiau nei vienerius metus ir dvejus mėnesius, todėl neabejoja, kad atsakovas, siekdamas išvengti savo materialinės atsakomybės, bandys slėpti ar apsunkinti savo turtą, taip padarant negalimą teismo sprendimo vykdymą šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovo UAB „Ardena“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas prašymas taikyti šioje civilinėje byloje laikinąsias apsaugos priemones nėra tiesiogiai susijęs su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu bei apimtimi. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas UAB „Ardena“ ir UAB „Elektropolis“ sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Elektropolis“ liko skolingas ieškovui 248 000 Lt. Teismas pripažino, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovui UAB „Ardena“ yra skolingas atsakovas G. C., nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių buvusio UAB „Elektropolis“ vadovo G. C. neteisėtų veiksmų buvimą. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi UAB „Elektropolis“ yra iškelta bankroto byla. Be to, Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis ieškovas UAB „Ardena“ yra pareiškęs ieškinį atsakovui UAB „Elektropolis“ dėl ginčo sumos ir yra priimtas sprendimas už akių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, aplinkybės, kad atsakovas, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo ieškovui, gali savo turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims, pačios savaime nesuponuoja prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės atlieka būsimo teismo sprendimo įvykdymą užtikrinančią funkciją, o laikinoji apsaugos priemonė, nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Atkreipė dėmesį, jog tokią teismo išvadą patvirtina ir CPK 145 straipsnio 2 dalis, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.

Nurodė, kad pagal civilinio proceso taisykles civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, kurie lemia, jog prašymą pateikęs asmuo turi pateikti įrodymus apie aplinkybes, kuriomis grindžia procesinio dokumento prašymo dalyką (CPK 12 str., 111 str. 2 d. 4 p., 178 str.). Vertino, kad ieškovo pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jokių įrodymų, patvirtinančių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo riziką, nėra. Atitinkamai teismas darė išvadą, kad ieškovo UAB „Ardena“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas (CPK 144 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Ardena“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Apeliantas nurodo, kad ieškovas ieškiniu prašo iš buvusio UAB „Elektropolis“ vadovo ir vienintelio akcininko G. C. priteisti žalą, kuri atsirado dėl to, kad minėtas asmuo, akivaizdžiai matydamas, jog jo valdoma įmonė yra nemoki, neinicijavo įmonės bankroto, kaip tai imperatyviai numato ĮBĮ 8 str. 1 d., o užsakė iš ieškovo prekių už 248 000 Lt, už kurias neatsiskaitė ir neatsiskaitys. Ieškovas pateikė teismui minėtas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Dėl šios priežasties apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio esme ir kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo, kaip įmonės vadovo, kaltė dėl padarytos žalos yra preziumuojama, todėl būtent atsakovas turi įrodyti, jog jis nėra kaltas dėl padarytos žalos. Be to, tikėtina, kad atsakovas vieną kartą buvęs nesąžiningu vėl bus nesąžiningas ieškovo atžvilgiu ir slėps savo turtą. Pažymi, kad ieškinio pagrįstumo teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad neegzistuoja grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, tokios grėsmės egzistavimą pagrindžia didelė ieškinio suma.

Atsiliepimas

Atsakovas G. C. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šiai dienai nėra žinoma, ar apeliantas patirs žalą, jei taip, tai kokio ji bus dydžio, nes atsakovui nėra priteista jo reikalaujama suma iš BUAB „Elektropolis“, jo kreditorinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje nėra patvirtintas, nėra aišku kokia suma ieškovo naudai bus išieškota minėtoje bankroto byloje. Dėl šios priežasties akivaizdu, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, nes tik paaiškėjus minėtoms aplinkybėms bus galimas šios bylos nagrinėjimas. Taigi ieškovas, pateikęs akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, stengiasi nepagrįstai apriboti atsakovo galimybes disponuoti savo turtu. Dėl šių priežasčių vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Apelianto teiginiai apie neteisėtus atsakovo veiksmus, t. y. bankroto proceso neinicijavimą, yra deklaratyvūs. Atsižvelgiant į BUAB „Elektropolis“ finansinės atskaitomybės dokumentus, 2010 m. įmonės veikla buvo pelninga, įmonės vadovas neturėjo pagrindo manyti, jog 2011 m. įmonės veikla bus nuostolinga, būtent tada buvo sudarytas sandoris su ieškovu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nesikreipdamas dėl bankroto proceso inicijavimo. Nesutiktina ir su apelianto nuomone, kad atsakovo, kaip įmonės vadovo, kaltė yra preziumuojama. To nėra numatyta jokiuose teisės aktuose ar teismų praktikoje. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo kaltę įrodyti privalo ieškovas, o ne atsakovas. Ieškovas minėtų įrodymų teismui nepateikė.Prezumcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Yra reikalinga įvertinti, ar atsakovui ieškinio suma yra didelė. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, todėl nėra galimybės konstatuoti, jog ieškinio suma jam iš tiesų yra didelė, kas suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Be to, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas turi siekių realizuoti savo turtą. Dėl šių priežasčių teismo išvada, jog byloje nėra įrodyta būsimo teismo sprendimo apsunkinimo galimybė, yra pagrįsta, o ieškovo atskirajame skunde tai nenuginčyta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Ardena“ savo ieškinio reikalavimą, kurį prašo užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kildina iš UAB „Ardena“ ir UAB „Elektropolis“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią UAB „Elektropolis“ liko skolingas ieškovui 248 000 Lt. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi UAB „Elektropolis“ yra iškelta bankroto byla, kurioje Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi yra patvirtintas ieškovo UAB „Ardena“ 261 000 Lt kreditorinis reikalavimas. Minėtoje bankroto byloje dar nėra pradėti skolų kreditoriams išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės turto veiksmai. Dėl šios priežasties šiai dienai nėra žinoma, ar apeliantas patirs žalą, jei taip, tai kokio ji bus dydžio, nes nėra aišku kokia suma ieškovo naudai bus išieškota UAB „Elektropolis“ bankroto byloje. Atitinkamai UAB „Ardena“ ieškinį vertinant prima facie darytina išvada, jog ieškinys yra nepagrįstas, nes tik paaiškėjus minėtoms aplinkybėms bus galima spręsti dėl UAB „Elektropolis“ vadovo ir atsakovo nagrinėjamoje byloje G. C. atsakomybės bei jos dydžio. Taigi preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidarė nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, todėl tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas, kas yra laikytina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVytas MiliusMarytė Mitkuvienė