Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: I. B. (toliau – suinteresuotas asmuo 1) ir VĮ ,,Turto bankas“ (toliau – suinteresuotas asmuo 2).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po velionės žmonos B. G. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, tai yra jai priklausiusias dalis turto: 1/2 dalį buto su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, esančią (duomenys neskelbtini)ir 1/2 dalį garažo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Atskirai nurodė, kad priėmė ir kitus velionei priklaususius kilnojamuosius daiktus. Teigė, jog kiti asmenys nėra pareiškę savo valios į velionės žmonos palikimą.

Pareiškėjas teigė, kad po velionės žmonos mirties nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo paminėtų nekilnojamųjų daiktų dalis, mokėjo mokesčius, naudojosi jomis, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėjas nurodė, kad su buvusia žmona šiuos nekilnojamuosius daiktus įsigijo skirtingu metu, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, po jų santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymo, kurie VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale yra įregistruoti jo vardu. Tuo pačiu pripažino, kad nors minėti nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti jo vardu, tačiau velionei žmonai taip pat priklausė 1/2 jų dalis. Nors po žmonos mirties pareiškėjas laiku nesikreipė į notarą, tačiau laiko, jog faktiniu valdymu jis priėmė velionės palikimą. Atskirai nurodė, kad pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į žmonos palikimą, kadangi nėra nustatyta, jog jis faktiniu valdymu yra priėmęs velionės žmonos palikimą. Teigė, kad šis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas, norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į velionės žmonos palikimą.

Pareiškėjas savo prašymą teismui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Suinteresuotas asmuo 1 atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo 2 atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra bei institucijos atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Iš bylai pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėjas yra A. G. ir B. G. iki pastarosios mirties (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai (7, 16 b.l.). Iš pateikto teismui mirties liudijimo kopijos seka, kad B. G. mirė (duomenys neskelbtini) (5 b.l.). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir kitų oficialių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjas ir buvusi sutuoktinė gyvendami santuokoje nuo 1983-01-10 iki 1998-06-15, įsigijo aukščiau nurodytus nekilnojamuosius daiktus, kurie buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, tai yra kiekvienam iš jų priklausė po 1/2 dalį šių daiktų, nors viešame registre jie buvo įregistruoti A. G. vardu, nes buvo įsigyti jų santuokos metu (SŠK 21str. 1 ir 3 d., CK 3. 87str. 1d., CK 3. 117str.1d.) (8-14 b. l.). Pagal bylos duomenis pripažintina, kad pareiškėjas po velionės žmonos mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, pradėdamas jį valdyti, naudoti, prižiūrėti ir juo rūpintis kaip savo turtu (16 b.l.). Pažymėtina, kad pareiškėjas ir toliau liko gyventi jam ir buvusiai sutuoktinei priklausančiame bute. Kadangi suinteresuoti asmenys 1 ir 2 prieštaravimo dėl pareiškėjo prašymo nepareiškė, todėl laikytina, kad į atsiradusį palikimą jie nepretenduoja (23-25 b.l.).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėjas A. G. kaip įstatyminis įpėdinis priėmė sutuoktinės B. G. vardu atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, o kiti galimi įpėdiniai tuo metu savo valios dėl to nepareiškė. Pažymėtina, kad paveldėjimo byla į velionės B. G. palikimą nebuvo užvesta ir testamentas nesudarytas (15 b.l.). Kadangi suinteresuotas asmuo 1 savo valios per įstatymo nustatytą terminą į motinos palikimą neišreiškė, tai laikytina, jog ji tuo metu jo atsisakė tėvo (pareiškėjo) naudai (23 b.l.).

Esant šiems įrodymams, ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjas A. G. po žmonos B. G. mirties (duomenys neskelbtini), būdamas teisėtu atsiradusio palikimo įpėdiniu (CK 5.13 str.), priėmė buvusios sutuoktinės palikimą, tai yra 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų, pradėdamas juos faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto suinteresuoti asmenys pretenzijų jam neturi (23-25 b.l.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po velionės žmonos B. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra 1/2 dalį buto su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, esančią (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį garažo, adresu (duomenys neskelbtini), pradėdamas jas faktiškai valdyti.

2. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti į velionės žmonos B. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsiradusį palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.