- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-309/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- S. K., akcinei bendrovei Ūkio bankui
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 1 notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-132-253/2011 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams S. K., akcinei bendrovei Ūkio bankui, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notarei A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Delteka“ dėl laidavimo sutarties dalies ir hipotekos lakšto dalies pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovams S. K., AB Ūkio bankui, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notarei A. K., UAB „Delteka“, prašydama CK 1.91 straipsnio 5 dalies, 1.93 straipsnio, 3.92 straipsnio 4 dalies, 6.186 straipsnio pagrindu pripažinti iš dalies, t. y. dėl 461 500 Lt sumos, negaliojančia 2005 m. lapkričio 11 d. laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo laiduoti S. K. kreditinius įsipareigojimus AB Ūkio bankui pagal 2005 m. lapkričio 11 d. kredito sutartį Nr. 2005/08-523; pripažinti negaliojančia 2005 m. lapkričio 14 d. hipotekos lakšto, patvirtinto Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarės A. K., dalį dėl 461 500 Lt skolos. Nurodė, kad 2005 m. lapkričio 11 d. ji pasirašė laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo laiduoti už sutuoktinio S. K. kreditinius įsipareigojimus Ūkio bankui pagal 2005 m. lapkričio 11 d. kredito sutartį Nr. 2005/08-523. Pažymėjo, kad šios laidavimo sutarties pagrindu 2005 m. lapkričio 14 d. ji pasirašė hipotekos lakštą, patvirtintą Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarės A. K., kuriuo užtikrino S. K. įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį įvykdymą. Ieškovė nurodė, kad įkeistas daiktas yra ieškovei ir atsakovui S. K. nuosavybės teise priklausantis 0,1425 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, esantys Zanavykų g. 10, Palangoje. Ieškovės teigimu, laidavimo sutarties ir hipotekos lakšto pasirašymo metu apie kredito sutarties sąlygas ieškovę informavo atsakovas S. K., kuris informavo, kad kredito sutartis su AB Ūkio banku sudaroma tam, kad refinansuotų kreditą pagal 2003 m. gegužės 28 d. kredito sutartį Nr. 03-015632-FA, sudarytą su AB banku „Hansabankas“. Ieškovės teigimu, tarp ieškovės ir atsakovo S. K. buvo susitarimas dėl kredito tikslinio panaudojimo – būsto renovacijai, tačiau ieškovė nebuvo suteikusi S. K. rašytinio ar žodinio įgaliojimo imti kreditą trečiųjų asmenų (UAB „Delteka“) naudai, kadangi jai nebuvo suteikta visa informacija, o jos sutuoktinis su banko darbuotojų pagalba nuslėpė nuo jos sudaromų sandorių aplinkybes. Ieškovė pažymėjo, kad nurodytas kreditas buvo paimtas namui, kuris buvo įkeičiamas, įsigyti, šis namas yra vienintelė šeimos gyvenamoji vieta, ankstesnės kredito sutarties su AB banku „Hansabankas“ sąlygos jai buvo žinomos. Ieškovė nurodė, kad pasirašant laidavimo sutartį atsakovai jos nesupažindino ir nesuteikė jai galimybės susipažinti su kredito sutarties Nr. 2005/08-523 sąlygomis. Pažymėjo, kad turėdama informaciją apie šios sutarties paskirtį – refinansuoti skolą AB bankui „Hansabankas“ pagal 2003 m. gegužės 28 d. kredito sutartį Nr. 03-015632-FA, ji pasirašė skundžiamą laidavimo sutartį, o paskui ir hipotekos lakštą. Teigė, kad tik po to, kai AB Ūkio bankas pradėjo skolos išieškojimo procedūras, atsakovas S. K. suteikė jai galimybę susipažinti su kredito sutarties Nr. 2005/08-523 sąlygomis, su kuriomis susipažinusi sužinojo, kad šis kreditas buvo suteiktas ne tik 434 811 Lt kreditui pagal būsto kredito sutartį refinansuoti ir S. K. 30 000 Lt vartojimo kredito sutarties įsipareigojimams dengti, bet šios kredito sutarties pagrindu taip pat buvo suteiktas kreditas juridiniam asmeniui UAB „Delteka“ 300 000 Lt overdrafto limitui dengti ir suteiktas 161 500 Lt kreditas UAB „Delteka“ skolai grąžinti. Ieškovė pažymėjo, kad sutiko laiduoti tik už būsto kredito refinansavimą ir S. K. vartojimo kredito grąžinimą, t. y. už skolas, kurių pagrindu paimti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovės teigimu, sąlygos dėl įmonės skolų grąžinimo užtikrinimo ieškovės laidavimu, įkeičiant jai nuosavybės teise priklausantį turtą, yra visiškai netikėtos, t. y. tokios, kurių ieškovė negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje dėl fizinio asmens S. K. kreditinių įsipareigojimų užtikrinimo, apie tokias sąlygas ji nebuvo informuota.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi.
Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad banko nesąžiningais veiksmais laikytina tai, kad bankas iki laidavimo sutarties pasirašymo ieškovei neatskleidė kreditavimo sutarties sąlygų. Teismas nurodė, kad 2005 m. lapkričio 11 d. kredito sutarties, pasirašytos tarp AB Ūkio banko ir S. K., 13.7. punkte nustatyta, kad pagal šią sutartį suteikiamas kreditas bus naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, ir sutartis, ir kredito paėmimas neprieštarauja kredito gavėjo šeimos interesams. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji su atsakovu S. K. buvo sutarę imti apie 1 000 000 Lt paskolą, kuri turėjo iš dalies padengti anksčiau paimtas paskolas būstui įsigyti ir skoloms dengti, likusi apie 600 000 Lt suma turėjo būti panaudota būstui renovuoti ir jos asmeniniam verslui įkurti, pasirašant laidavimo sutartį ir hipotekos lakštą, ji šių dokumentų neskaitė, nors notarė jai pasiūlė susipažinti su visais prie hipotekos lakšto pridėtais dokumentais, įskaitant kreditavimo sutartį, tačiau ji atsisakė su jais susipažinti, kadangi manė, jog nieko pakeisti negali. Teismas konstatavo, kad posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad ji anksčiau yra ėmusi kreditą iš kitų bankų, yra laidavusi. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendė, kad J. K., pasirašydama šioje byloje ginčijamus 2005 m. lapkričio 11 d. laidavimo sutartį ir 2005 m. lapkričio 14 d. hipotekos lakštą, jau turėjo kredito gavimo patirties, todėl galėjo ir privalėjo suprasti bei suprato tokio rašytinio dokumento esmę. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepaneigė atsakovo AB Ūkio banko argumento, kad ji turėjo galimybę apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes, o abejodama dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių pasekmių, jau turėdama patirties sudarant kreditavimo ir laidavimo sandorius, būdama kartu sąžiningas, protingas ir apdairus asmuo, turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė laidavimo sutartį pasirašė (pasirašė kiekviename sutarties lape), nesuteikdama reikiamos reikšmės galimoms pasekmėms, tokį ieškovės elgesį laikė jos neapdairiu, neatsakingu elgesiu, už kurį bankas negali būti atsakingas. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad jos valia pasirašyti laidavimo sandorį kokiu nors būdu buvo paveikta atsakovo AB Ūkio banko. Teismo teigimu, šalys sudarydamos sandorį nebuvo priklausomos viena nuo kitos, todėl galėjo laisvai veikti derindamos sutarties sąlygas. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, kad atsakovu byloje dėl sandorių nuginčijimo yra patrauktas ir ieškovės sutuoktinis S. K., jis ieškovės atžvilgiu nelaikytinas kita ginčijamų sandorių šalimi, todėl jam CK 1.91 straipsnis netaikytinas.
Teismas taip pat pažymėjo, kad verslo praktikoje yra įprasta naudoti įvairaus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, kartu ir laidavimą, tačiau jų naudojimas nereiškia kreditoriaus nesąžiningumo.
Teismas nurodė, kad ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad ji savo sutikimo atsakovui S. K. pasirašyti 2005 m. lapkričio 11 d. kredito sutartį Nr. 2005/08-523 nėra išdavusi, todėl bankas, pažeisdamas CK 3.92 straipsnio 4 dalį ir suteikdamas S. K. beveik 1 000 000 Lt kreditą, elgėsi nesąžiningai, nesiaiškino fakto, ar yra sutuoktinės sutikimas tokiam sandoriui sudaryti. Teismo teigimu, byloje nustatyta, kad ieškovė apie kreditavimo sutartį žinojo dar iki jos sudarymo, šiam sandoriui neprieštaravo, žinojo kredito sumos dydį, dabar jos taip pat neginčija, neginčijo šio sandorio ir tada, kai jos sutuoktinis, gavęs kredito sumą, pinigų (apie 600 000 Lt) nepanaudojo sutartam tikslui – būsto renovacijai ir ieškovės verslo įkūrimui, todėl ieškovė, ginčydama laidavimą, turėjo įrodyti kitos šalies – atsakovo AB Ūkio banko – nesąžiningumą. Teismas konstatavo, kad ieškovė atsakovo AB Ūkio banko nesąžiningumo šioje byloje neįrodė.
Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ji nieko nežinojo apie UAB „Delteka“ 2005 m. kovo 10 d. overdrafto sutarties Nr. 2005/08-041 dengimą. Teismas nurodė, kad posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog 2003-2005 m. dirbo UAB „Delteka“, jai buvo žinoma šios įmonės veikla, ji sutiko, kad sutuoktinis į šią įmonę investuotų šeimos pinigus, tačiau paaiškėjus, kad šis verslas neduoda jokios naudos šeimai, pradėjo reikalauti iš sutuoktinio, kad jis nutrauktų šios įmonės finansavimą. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti dokumentai rodo, jog ieškovė jau 2004 m. spalio 18 d. asmeniškai laidavo savo turtu 300 000 Lt įsiskolinimo grąžinimą už UAB „Delteka“, ši laidavimo sutartis galiojo iki perkeliant UAB „Delteka“ 300 000 Lt įsipareigojimus J. K. sutuoktiniui, todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad jos sutuoktinio įsipareigojimai UAB „Delteka“ ieškovės neliečia, nes priešingu atveju įsiskolinimo bankui grąžinimas būtų buvęs nukreiptas į ieškovės turtą pagal 2004 m. spalio 18 d. laidavimo sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus. Apeliantės nuomone, minėti duomenys patvirtina sandorio šalių apgaulę nutylint sutarčių sąlygas, nesilaikant kreditavimo santykius reguliuojančių aktų ir ankstesnių sutarčių, darant ekonominį spaudimą, pažeidžiant vaikų teises ir sukūrus sutarties pasirašymo aplinkybes, privertusias apeliantę pasirašyti laidavimo sutartį ir hipotekos lakštą. Apeliantės įsitikinimu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos ir ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB Ūkio bankas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kokiu būdu ir kas nesilaikė kreditavimo santykius reguliuojančių aktų, kaip ir kas jai darė ekonominį spaudimą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys ieškinyje nurodytais motyvais negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad bylą prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos pobūdį, jos apimtį, sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas AB Ūkio bankas 2005 m. lapkričio 11 d. kreditavimo sutartimi Nr. 2005/08-523 atsakovui S. K. suteikė 926 311 Lt kreditą, kurio grąžinimo terminas buvo numatytas iki 2015 m. spalio 1 d. Minėtos sutarties 10 punkte numatyta kredito paskirtis – ne daugiau kaip 434 811 Lt S. K. skolos AB banko „Hansabankas“ pagal 2003 m. gegužės 28 d. būsto kredito sutartį Nr. 03-015632-FA refinansavimui (10.1. p.); ne daugiau kaip 30 000 Lt S. K. skolos pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 2005/08-407 dengimui (10.2. p.); ne daugiau kaip 300 000 Lt UAB „Delteka“ overdrafto limito pagal 2005 m. kovo 10 d. overdrafto sutartį Nr. 2005/08-041 dengimui (10.3. p.); ne daugiau kaip 161 500 Lt S. K. skolos UAB „Delteka“, susidariusios UAB „Delteka“ apmokėjus už S. K. skolas privatiems asmenims (A. T. – 70 000 Lt; J. R. – 73 000 Lt; D. G. – 18 500 Lt), grąžinimui (10.4. p.). Kredito grąžinimui užtikrinti AB Ūkio bankas ir J. K. 2005 m. lapkričio 11 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 2005/08-525, kuria laiduotoja įsipareigojo atsakyti bankui visu savo ne santuokoje ir santuokoje įgytu turtu ir ateityje įsigytu turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį su visais jos tolimesniais papildymais ir pakeitimais (sutarties 2.1 p.). 2005 m. lapkričio 14 d. J. K. ir S. K. pasirašė hipotekos lakštą, identifikavimo kodas 03/1/2005/0010495, kuriuo buvo įkeistas S. ir J. K. priklausantis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys Zanavykų g. 10, Palangoje.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo į bylą pateiktų įrodymų bei byloje duotų paaiškinimų vertinimo.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir tinkamai bei teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, teisingai nustatė ir įvertino turinčias reikšmės byloje aplinkybes.
Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, užtikrinimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu ir, įvykdęs prievolę už skolininką arba jeigu įkeistas turtas parduotas iš varžytynių, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 str.).
Apeliantės teigimu, laidavimo sutarties ir hipotekos lakšto dalys pripažintinos negaliojančiomis kaip pasirašytos dėl apgaulės (CK 1.91 str.), kadangi apeliantė nežinojo kredito sutarties sąlygų dėl ne daugiau kaip 300 000 Lt kredito dalies UAB „Delteka“ overdrafto limito pagal 2005 m. kovo 10 d. overdrafto sutartį Nr. 2005/08-041 dengimui suteikimo bei ne daugiau kaip 161 500 Lt kredito dalies S. K. skolos UAB „Delteka“ grąžinimui suteikimo.
Sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, t. y. dviejų ar daugiau ją sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, išraiška. Civilinių teisinių santykių dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, gali savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenumatyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 str.). Sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, ginčijamus sandorius (jų dalis) ir pagrįstai nekonstatavo pagrindo juos pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad atsakovas AB Ūkio bankas nesiekė nuslėpti kreditavimo sutarties, kurios vykdymo užtikrinimui buvo sudaryta ginčijama laidavimo sutartis bei pasirašytas hipotekos lakštas, sąlygų, priešingai – bylos duomenys patvirtina, kad J. K. 2010 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog pasirašant laidavimo sutartį ir hipotekos lakštą notarė jai pasiūlė susipažinti su visais prie hipotekos lakšto pridėtais dokumentais, įskaitant kreditavimo sutartį, tačiau ji pati atsisakė su jais susipažinti. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ji anksčiau yra ėmusi kreditą iš kitų bankų, yra laidavusi, todėl laikytina, kad J. K., pasirašydama ginčijamą 2005 m. lapkričio 11 d. laidavimo sutartį ir 2005 m. lapkričio 14 d. hipotekos lakštą, turėjo kredito gavimo patirties, todėl galėjo ir privalėjo suprasti bei suprato tokio rašytinio dokumento esmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad J. K. turėjo galimybę apsvarstyti ir įvertinti galimas laidavimo sutarties bei hipotekos lakšto pasirašymo pasekmes. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčijama laidavimo sutartis bei hipotekos lakštas buvo sudaryti dėl atsakovo AB Ūkio banko tyčinių veiksmų nuslepiant kredito sutarties, kurios vykdymo užtikrinimui buvo sudaryta ginčijama laidavimo sutartis bei pasirašytas hipotekos lakštas, sąlygas, įskaitant ir sutarties sąlygą dėl ne daugiau kaip 300 000 Lt kredito dalies UAB „Delteka“ overdrafto limito dengimui, ir kad tai turėjo lemiamą įtaką J. K. valiai susiformuoti. Nors, apeliantės teigimu, atsakovo AB Ūkio banko nesąžiningus veiksmus patvirtina aplinkybė, kad 300 000 Lt kredito dalis nebuvo pervesta, tačiau į bylą nepateikti minėtas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, be to, pinigų pervedimas yra susijęs su kredito sutarties vykdymu, bet ne su laidavimo sutarties bei hipotekos lakšto pasirašymą lėmusiomis aplinkybėmis, kurias ieškovė įvardina kaip atsakovo apgaulingus veiksmus. Kaip minėta, sprendžiant sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu klausimą taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į J. K. veiksmus atsisakant susipažinti su kredito sutarties sąlygomis, taip pat atsižvelgiant į J. K. ankstesnę patirtį laidavimo teisiniuose santykiuose, pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsisakymo pripažinti ginčijamus sandorius CK 1.91 straipsnio pagrindu yra pagrįstos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neginčija 2005 m. lapkričio 11 d. kreditavimo sutarties Nr. 2005/08-523.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas pripažinti negaliojančiomis ieškiniu ginčijamas laidavimo ir hipotekos lakšto dalis.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.