Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., teistas 12 kartų:

1) 1997-09-25 Vilniaus raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. su ½ turto konfiskavimu;

2) 1999-08-09 Vilniaus raj. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. su 1/10 turto konfiskavimu;

3) 2001-11-29 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 272 str. 3 d. laisvės atėmimu 7 m. su ½ turto konfiskavimu;

4) 2004-09-22 Vilniaus raj. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m.;

5) 2006-12-22 Vilniaus raj. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.;

6) 2007-04-03 Vilniaus raj. apylinkės teismo pagal BK 16 str. 3 d., 137 str. 1 d., 145 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 2 m.;

7) 2009-02-26 Vilniaus raj. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 64 str. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn.;

8) 2009-03-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d., 63 str. 9 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;

9) 2010-08-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 mėn.;

10) 2012-11-20 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., atlikęs bausmę,

11) 2015-03-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. 60 parų areštu, galutinė bausmė 40 parų arešto. Bausmė atlikta.

12) 2015 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta galutinė bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-03-09, 15.30 val., iki 2015-03-10, 15.20 val., taip pat nuo 2015-03-26, 14.15 val., iki 2015-03-27, 12.47 val., (dvi paros), kas atitinka dvi laisvės atėmimo dienas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2015-07-17, apie 21.10 val., kieme, esančiame Vilniuje, Geležinkelio g. 1B, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kelis kartus rankomis sudavė nukentėjusiajam Z. L. į įvairiais kūno vietas bei vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam Z. L. į nosį bei kelis kartus į kitas kūno vietas, po to nukentėjusiajam pradėjus bėgti ir nugriuvus ant žemės, jis spyrė nukentėjusiajam į užpakalį ir iš jo galinės kelnių kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia H2“, kurio vertė 58 eurai, kuriame buvo UAB „Tele 2“ SIM kortelė (vertė 4 eurai), tamsiai mėlynos spalvos piniginę (vertė 5 eurai), kurioje buvo parduotuvės „Maxima AČIŪ“ nuolaidų kortelė, neturinti materialinės vertės, parduotuvės „RIMI“ nuolaidų kortelė, neturinti materialinės vertės, Z. L. vardu išduota Šiaulių banko mokėjimo kortelė, neturinti materialinės vertės bei 40 eurų, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Z. L. sveikatą bei pagrobė pastarajam priklausantį, 107 eurų vertės turtą, taip padarydamas pastarajam 107 eurų dydžio turtinę žalą.

Kaltinamasis V. M. apklausiamas teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai ir paaiškino, kad paėmė iš nukentėjusiojo telefoną ir kitus daiktus. Ar buvo pinigų piniginėje, neprisimena. Piniginėje buvo kortelės. Porą kartų nukentėjusiajam sudavė su ranka. Tai įvyko prie stoties. Nukentėjusysis jam buvo nepažįstamas. Nupirko butelį degtinės ir pasiūlė išgerti. Piniginę išmetė, tik išėmė kortelę.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto V. M. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų V. M. parodymų matyti, kad apklaustas įtariamuoju jis paaiškino, jog 2015-07-17, vakare, tikslaus laiko nesiįsidėmėjo, galimai apie 21 val., jis buvo prie restorano „McDonald‘s“, Seinų g., netoli Vilniaus autobusų stoties. Prie restorano jis stovėjo su jam iš matymo pažįstamais asmenimis, dažnai besilankančiais autobusų stoties rajone, su jais bendravo. Vienu momentu, pamatė gatve einantį jam nepažįstamą vyriškį, 45 metų amžiaus, tamsių plaukų, stamboko kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio. Vyriškis vilkėjo šviesios spalvos marškinėlius ir mūvėjo džinsus. Šį vyriškį galėtų atpažinti. Jis užkalbino tą vyriškį, paprašė jo cigaretės. Jis jam davė cigaretę. Tada paprašė vyriškio pinigų alui, tačiau šis atsisakė duoti. Jis pasiūlė tam vyriškiui nueiti kartu išgerti, pasakė, kad žino, kur galima įsigyti degtinės. Vyriškis sutiko. Iš tikrųjų, jis nenorėjo eiti kartu su vyriškiu išgerti, tiesiog norėjo tą vyriškį nuvilioti į atokią vietą ir iš jo atimti daiktus. Jis tikėjosi pas jį rasti pinigų ar kokių nors vertingų daiktų. Taigi jis nusivedė vyriškį Pylimo gatve žemyn, kažkurioje vietoje pasuko į kiemelį. Vyriškis tikriausiai suprato, kad jis nori jam padaryti kažką blogo, todėl pasakė, kad jis nori eiti namo. Jis, nieko nelaukęs, siekdamas atimti jam galimybę priešintis, pradėjo jį spardyti ir mušti rankomis į įvairias kūno vietas. Kiek kartų ir kurias kūno vietas smūgiavo, jis neįsidėmėjo. Gali būti, kad koja pataikė į nosį. Vyriškis bandė pabėgti nuo jo, bet nesėkmingai, kadangi bebėgdamas nugriuvo ant žemės. Jis gulinčiam ant žemės vyriškiui spyrė į kažkurią kūno vietą, gali būti, kad į užpakalį. Vyriškiui begulint ant žemės, jis iš jo galinės kelnių kišenės išėmė piniginę ir telefoną. Nukentėjęs pradėjo šauktis pagalbos. Palikęs gulintį nukentėjusįjį, jis pradėjo bėgti iš įvykio vietos. Bebėgdamas, netoli tos vietos, kur gulėjo nukentėjusysis, jis pametė piniginę, todėl nespėjo pažiūrėti, kas joje buvo, ir telefoną, kurio modelio neįsidėmėjo. Norėdamas kuo greičiau pabėgti, kad jo niekas nepastebėtų, jis nusprendė neieškoti pamestų pagrobtų daiktų. Gatvėmis nubėgo link Aušros Vartų. Maždaug po valandos, jam beeinant link stoties, Šopeno g., prie jo priėjo policijos pareigūnai, jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Policijos komisariato budėtojų dalyje, jis pamatė tą patį vyriškį, kurį jis buvo apiplėšęs. Jis sutinka parodyti vietą, kurioje apiplėšė nukentėjusįjį ir kur pametė iš jo pagrobtus daiktus. Dėl padarytos veikos labai gailisi. Šiuo metu nedirba ir neturi iš ko nukentėjusiajam atlyginti žalą ( b. l. 32-33, 34-35).

Pagarsinus kaltinamojo parodymus, V. M. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Sutinka su ieškiniu. Jis dirba pataisos namuose ūkvedžiu, iš uždarbio atskaičiuos žalą. Gauna 110 eurų į mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip kaltinamasis V. M. parodė nusikaltimo padarymo vietą bei vietą, kurioje pametė iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus ( b. l. 38-43).

Nukentėjusysis Z. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015-07-17, apie 21 val., jis ėjo link „McDonald‘s“ restorano, esančio Seinų g. 3, Vilniuje. Prie restorano stovėjo grupė asmenų. Vienas iš jų paprašė cigaretės. Jis davė cigaretę. Tada šis paprašė pinigų alui, tačiau jis pinigų nedavė. Tada vyras pasakė, kad gali jį nuvesti į vietą, kur jis galės nusipirkti degtinės ir jam, ir sau. Jis sutiko. Jie ėjo Geležinkelio gatve, po to nusileido laiptais ir Pylimo gatvės pabaigoje pasuko kažkur į kiemą. Kai užėjo į kiemą, jis pasakė, kad čia nieko nėra ir, kad eina namo. Tas vyras iš karto pradėjo jį mušti kojomis ir rankomis, spyrė kaire koja jam į nosį. Jis pradėjo nuo jo bėgti. Bebėgdamas jis nugriuvo ant žemės. Vyras spyrė jam kažkuria koja į užpakalį. Jis atsistojo ir išbėgo į gatvę, ten pamatė policijos automobilį, pradėjo šaukti, kad jam padėtų, pribėgo prie policijos pareigūnų ir papasakojo, kad jį sumušė vyras. Jis apsižiūrėjo ir pastebėjo, jog kelnių galinėje išorinėje kairėje kišenėje nėra jo 5 eurų vertės tamsiai mėlynos spalvos piniginės, kurioje buvo „Maxima ačiū“ ir „Rimi“ nuolaidų kortelės, Šiaulių banko mokėjimo kortelė, 40 eurų, kupiūromis po 20 ir 10, bei kelnių dešinėje išorinėje kišenėje nerado savo 200 Lt vertės (ką dabar vertina 58 eurais) mobiliojo ryšio telefono „Nokia H2“. Jis yra įsitikinęs, kad iš jo tas vyras pagrobė telefoną tuo metu, kai jis buvo parkritęs ant žemės, nes pamesti piniginės ir telefono jis negalėjo, tačiau kokiu tiksliai momentu iš jo ištraukė daiktus, jis nežino, nes jautė tik smūgius. Po įvykio policijos pareigūnai jį nuvežė jį į 3-ąjį policijos komisariatą. Po kiek laiko pareigūnai įvedė į komisariatą sulaikytą vyrą, kurį jis atpažino, kaip jį sumušusį ir atėmusį iš jo telefoną ir piniginę. (b.l. 14-16).

Liudytojas A. Š., policijos pareigūnas, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015-07-17, patruliuojant kartu su patrule I. J., apie 22.16 val., iš VPK OVS budėtojo, gavo pranešimą, kad Geležinkelio g. – Aušros Vartų g., Vilniuje, kitas policijos ekipažas rado sumuštą vyrą. Apie 22.18 val., atvykus prie pastato, esančio Geležinkelio g. 1, Vilnius, pastebėjo nukentėjusįjį Z. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad maždaug prieš 30 min. jį sumušė nepažįstamas vyras, atėmė telefoną „Nokia“ ir piniginę su 40 eurų. Paaiškino, kad jį užpuolęs vyras buvo apsirengęs mėlynos spalvos sportiniu kostiumu, apie 50 metų amžiaus, 1.75 cm ūgio, labai trumpų plaukų. Nukentėjusįjį palydėjo į 3-ąjį PK, pareiškimo rašymui. Apie 22.45 val., patruliuodami Šopeno g. 3, Vilniuje, pastebėjo labai trumpų plaukų, vilkintį mėlynos spalvos sportiniu kostiumu vyrą, kuriam buvo apie 50 metų, apie 1,75 cm ūgio, kuris atitiko nukentėjusiojo įvardintus požymius. Vyrą sulaikė ir pristatė į 3-ąjį PK. Kaip paaiškėjo, tai buvo V. M.. Kai pristatė V. M. į policijos komisariatą, nukentėjusysis Z. L. dar buvo komisariate ir jiems vedant V. M., nukentėjęs atpažino jį kaip tą, kuris jį sumušė ir atėmė iš jo daiktus (b. l. 24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2392/15 (01) konstatuojama, jog Z. L. padaryta odos nubrozdinimai galvos kairėje pusėje, nosies nugarėlės kairėje pusėje, dešinio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame –išoriniame paviršiuje, kairės čiurnos vidiniame paviršiuje su poodine kraujosruva bei minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos karies akies vidiniame kampe bei vokuose, dešinės akies apatiniame voke, paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodyt laiku, t. y. 2015-07-16. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Odos nubrozdinimas galvos kairėje pusėje galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant minėta vieta į kietą paviršių. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip keturių trauminių poveikių pasekoje. ( b. l. 22-23).

Iš 2015 m. liepos 20 d. nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad Z. L. pripažintas byloje civiliniu ieškovu 207 Eur sumai (b. l. 19).

Nukentėjusysis Z. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas dėl žalos atlyginimo nurodė, kad telefonas „Nokia H2“, kurį pirko praeitais metais kainavo virš 200 Lt, todėl atsižvelgus į nusidėvėjimą, šiuo metu jį vertina 58 Eur. Dėl minėto įvykio metu patirtų sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė ir nesikreips. Baudžiamojoje byloje reiškia 107 Eur dydžio ieškinį dėl turtinės žalos ir 100 Eur moralinės žalos, kadangi dėl plėšimo metu patirtų sužalojimų jautė stiprius fizinius skausmus (b. l. 15-16).

Teismas, įvertinęs šiuos aukščiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo V. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., visiškai įrodyta. Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo teisme duoti parodymai atitinka ir esminėse detalėse sutampa su ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo Z. L., liudytojo A. Š. parodymais, taip pat nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolas. V. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d., nes jis panaudodamas fizinį smurtą prieš Z. L. pagrobė jam priklausantį turtą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. M. pavartodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą (BK 180 str. 1 d.). Šią veiką baudžiamojo įstatymo leidėjas priskiria prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamasis teisiamas 13 kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1 d.). Anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 64-65), tirtas ir gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 4 kartus, paskutinį kartą nuo 1991-01-30 iki 1991-03-08, diagnozė: oligofrenija debilumo laipsnyje dėl antenatalinio galvos smegenų pakenkimo su pseudopsichopatiniu sindromu. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 55-56). Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas. 2010-09-16 kreipėsi konsultacijos dėl narkotikų vartojimo. Dalyvavo farmakoterapijoje metadonu 2010-09-20 – 10-07 (b. l. 57). Atlikus konsultacija, specialisto išvadoje nurodyta, kad V. M. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 60). V. M. nedirba, nevedęs, padarytos žalos neatlygino. Šiuos kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo jo polinkį nusikalsti. V. M. padarė savanaudišką nusikaltimą, pavartojo smurtą, kaip turto užvaldymo priemonę, dėl to nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata. Anksčiau teistas taip pat už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Darytina išvada, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Esant nusikaltimų recidyvui (BK 56 str.) kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad yra V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių, kad ketina atlyginti nukentėjusiajam padarytą iš laisvės atėmimo įstaigoje gaunamo uždarbio, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, bei vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. M. teistas 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta galutinė bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, bendrintina su bausme, paskirta 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., taikant dalinį bausmių sudėjimą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M., buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka 2015-07-17, 22.45 val. (b. l. 26), paleistas 2015-07-18, 18.25 val. (b. l. 44). V. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi V. M. pakeistos kardomosios priemonės iš įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą. Paskelbta kaltinamojo paieška. 2016-05-05 gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko A. M. raštas, kad kaltinamasis V. M. šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose (b. l. 151). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, kardomoji priemonė naikintina.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. L. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 107 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas nukentėjusiojo paaiškinimais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis dėl pareikšto civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad V. M. pagrobė svetimą, Z. L. priklausantį turtą. Nukentėjusysis Z. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų neteko 5 eurų vertės tamsiai mėlynos spalvos piniginės, 40 eurų, kupiūromis po 20 ir 10, bei kelnių dešinėje išorinėje kišenėje nerado savo 200 Lt vertės (ką dabar vertina 58 eurais) mobiliojo ryšio telefono „Nokia H2“ su UAB „Tele 2“ SIM kortele (vertė 4 eurai). Jis yra įsitikinęs, kad iš jo tas vyras pagrobė telefoną tuo metu, kai jis buvo parkritęs ant žemės, nes pamesti piniginės ir telefono jis negalėjo, tačiau kokiu tiksliai momentu iš jo ištraukė daiktus, jis nežino, nes jautė tik smūgius. Po įvykio policijos pareigūnai jį nuvežė jį į 3-ąjį policijos komisariatą. Po kiek laiko pareigūnai įvedė į komisariatą sulaikytą vyrą, kurį jis atpažino, kaip jį sumušusį ir atėmusį iš jo telefoną ir piniginę. (b. l. 14-16). Nurodyta turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Teismo vertinimu civilinis ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas, jos dydis nustatytas proceso metu nuosekliais nukentėjusiojo parodymais.

V. M. pripažintas kaltu padaręs BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, todėl privalo nukentėjusiajam atlyginti ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

V. M. padarė smurtinį nusikaltimą, todėl nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis dėl jo nusikalstamų veiksmų patyrė neigiamų išgyvenimų ir fizinį skausmą, nerimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių. Žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais smurtiniais kaltininko veiksmais. Vertinant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į Z. L. patirtų sužalojimų laipsnį, nusikaltimu pastarajam buvo padaryti odos nubrozdinimai galvos kairėje pusėje, nosies nugarėlės kairėje pusėje, dešinio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame –išoriniame paviršiuje, kairės čiurnos vidiniame paviršiuje su poodine kraujosruva bei minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos karies akies vidiniame kampe bei vokuose, dešinės akies apatiniame voke, kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu; kaltinamojo turtinę padėtį (registruoto turto neturi, tačiau yra jauno amžiaus darbingas asmuo, dirba įkalinimo įstaigoje, gauna darbo užmokestį). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajam Z. L. priteistinas jo prašomo dydžio – 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Byloje gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. M. (b. l. 142). Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 sttr. 2 d., 51 str. 1 d. 7 p.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokato užmokesčio 81,06 eurų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę V. M. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, ir V. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmę, vadovaujantis BK 66 str. 2 d., įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-07-17, 22.45 val. iki 2015-07-18, 18.25 val. (vieną dieną), taip pat bausmės laiką, atliktą ir įskaitytą pagal 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti.

Nukentėjusiojo Z. L. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš V. M. 107 Eur (šimtą septynis eurus) turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.