Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-446-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
1S-446-317/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
E. T.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-446-317/2016
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algerdo Urbšio, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. T. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atmestas E. T. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 169 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Tačiau Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir E. T. nukreiptas į laisvės atėmimo vietą 1 metų laisvės atėmimo bausmei atlikti. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2015 m. birželio 15 d., bausmės pabaiga – 2016 m. birželio 15 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 4 mėnesiai 5 dienos.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį paleidimą, nepadarė ir vėl nusikalto, kas Komisijos nuomone rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą, 2016 m. vasario 5 d. posėdyje vienbalsiai priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam E. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė E. T. skundą dėl Komisijos 2016 m. vasario 10 d. nutarimo, konstatuodamas, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. T., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Nesutikdamas tiek su Komisijos nutarimu, tiek su apylinkės teismo nutartimi, E. T. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį tenkinant jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pareiškėjas nurodo, kad bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, įgijo dvi specialybes, palaiko ryšius su šeimos nariais, išėjęs į laisvę ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi gyvenamąją vietą. Teigia, kad nei alkoholio, nei narkotikų nevartoja. Ankstesnius Komisijos įpareigojimus įvykdė. Mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. T. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016 m. sausio 21 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. T. priklauso žemos rizikos grupei – 40 balų, tačiau toks vertinimas labai artimas vidutinei rizikos grupei (nuo 41 balo). Vis dėlto, net ir esant žemai rizikos grupei, turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo elgesys pataisos įstaigoje, mąstymas ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad be teistumų skaičiaus, E. T. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai yra finansiniai sunkumai dėl skolų ir priteistų ieškinių bei netinkamas gyvenimo modelio pasirinkimas. Byloje esantys duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu aktyviais veiksmais siekia pašalinti kriminogeninius veiksnius.

Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu mokosi, siekia įgyti papildomų specialybių, kas neabejotinai didina galimybes laisvėje užsitikrinti legalias pajamas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis taip pat būtų siekęs įsidarbinti pataisos įstaigoje ir tokiu būdu bent kiek siekęs sumažinti savo finansinius įsipareigojimus. O tai rodo gana mažą perspektyvą efektyviai spręsti finansines problemas ir susidoroti su finansiniais sunkumais laisvėje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis ne kartą teistas už turtinio ir finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tokiu būdu užsitikrinant pajamas neteisėtai. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju nesant duomenų apie aktyvius E. T. veiksmus siekiant šalinti pagrindinį kriminogeninį veiksnį pataisos namuose, abejotina, kad jis ir laisvėje sugebės sėkmingai įsilieti į visuomenę, užsiimti prasminga veikla, dirbti, užsitikrinti legalias pajamas bei ateityje daugiau nenusikalsti.

Nepaisant to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, aplinkybė, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nei karto nebuvo skatintas, leidžia spręsti apie nuteistojo nepakankamą aktyvumą pataisos procese. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas paskutinio vertinimo metu nesumažėjo, o priešingai – padidėjo nuo 37 balų iki 40 balų ir tai šiuo metu jokiu būdu neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo E. T. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. T. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai Giedrius EndriukaitisAlgerdas Urbšys