- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-217-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25350-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Press Express“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Media bitės“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Press Express“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Press Express“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Media bitės“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Press Express“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Media bitės“ 13 178,93 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pagal 2010 m. sausio 18 d. distribucijos sutartį Nr. P1001/276, ieškovė (distributorė) savo vardu ir lėšomis pirkdavo atsakovės (tiekėjos) leidžiamus leidinius ir parduodavo juos galutiniam vartotojui. Ieškovė 2020 m. gegužės 6 d. gavo atsakovės pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovės iniciatyva nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovė privalėjo 2020 m. birželio 9 d. pristatyti ieškovei leidinį „Ji“ (Nr. 24), o 2020 m. birželio 10 d. – leidinį „Žmonės“ (Nr. 24), tačiau šios pareigos neįvykdė, 2020 m. birželio 11 d. pateikė ieškovei pranešimą apie leidinių tiekimo sutarties nutraukimą (sustabdymą) nuo 2020 m. birželio 10 d. Taigi, atsakovė sutartį faktiškai nutraukė dar 2020 m. birželio 9 d., tai yra anksčiau, nei buvo informavusi ir anksčiau, nei pateikė 2020 m. birželio 11 d. pranešimą. Atsakovė neteisėtu sutarties nutraukimu sukėlė ieškovei 13 178,93 Eur žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Media bitės“ su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. ženkliai sumažėjo ieškovės išplatinamų leidinių skaičius. 2020 m. gegužės 6 d. atsakovė el. paštu informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą pagal sutarties 8.2 punktą, kuriame numatyta kiekvienos iš šalių teisė nutraukti sutartį prieš 3 mėn. raštu įspėjus kitą šalį. 2020 m. birželio 11 d. atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimą, kuriuo informavo apie leidinių tiekimo sustabdymą (nutraukimą). Atsakovė pranešime nurodė, kad, atsižvelgiant į ieškovės sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo pablogėjimą (parduodamas leidinių kiekis sumažėjo beveik dvigubai, grąžinamų leidinių kiekis labai didelis), atsakovė nuo 2020 m. birželio 10 d. netieks ieškovei leidinių „Ji“ Nr. 24 ir visų vėlesnio leidimo „Žmonės“, „Laimė“ ir „Legendos“ numerių. Žurnalo „Žmonės“ pardavimas nuo 2020 m. sausio iki balandžio mėn. sumažėjo 48 proc., žurnalo „Ji“ pardavimas sumažėjo 32 proc., žurnalo „Laimė“ – 4,5 karto, todėl atsakovė manė, kad ir vėlesniais mėnesiais tikėtinas leidinių pardavimų mažėjimas. Ieškovė neteisingai skaičiavo negautas pajamas (negautą komisinį mokestį), iš ieškovės komisinio mokesčio turėjo būti atimama prekybininko marža. Neplatinant leidinių, nebuvo patirtos su tuo susijusios ekspedicijos, žurnalų priėmimo, rūšiavimo ir pakavimo, logistikos ir pervežimo išlaidos, kurios iš esmės sudaro didelę dalį komisinio mokesčio. Taip pat nebuvo patirtos administracinės leidinių apskaitos ir vadybos paslaugų negautiems leidiniams išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 3 000 Eur žalai atlyginti, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 3 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 298,22 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovei iš ieškovės 2 788,81 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
5.1. distribucijos sutarties 8.3 punktas leido šalims nutraukti sutartį prieš 3 mėnesius raštu įspėjus kitą šalį. Šioje nuostatoje šalys nesutarė dėl papildomų ribojimų sutarties nutraukimui, pavyzdžiui, sutartį nutraukti tik esant jos pažeidimui ar kitoms priežastims. Iš sutarties teksto akivaizdu, kad bet kuri šalis turėjo teisę nutraukti sutartį, neaiškindama kitai šaliai nutraukimo motyvų, tačiau laikydamasi 3 mėnesių įspėjimo termino;
5.2. atsakovė, pateikdama raštą ieškovei apie sutarties nutraukimą, 2020 m. gegužės 7 d. informavo ieškovę, jog žurnalų tiekimas sustabdomas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Teismui nepateikti jokie įrodymai, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę informuodama, jog jos netenkina ieškovės platinamų leidinių apimtys. Iš 2020 m. birželio 8 d. elektroninio laiško, skirto ieškovei, matyti, kad antradienį, 2020 m. birželio 9 d., planuojama pristatyti žurnalo „Ji“ leidinius ieškovei platinti, taip pat planuota pristatyti tam tikrą žurnalo „Žmonės“ egzempliorių skaičių. Apie tai, jog ieškovei nuo 2020 m. birželio 10 d. nebus pristatyti leidiniai „Ji“, „Žmonės“, „Laimė“, atsakovė informavo tik 2020 m. birželio 11 d., vienašališkai sustabdydama sutarties vykdymą likus 2 mėnesiams iki sutarties nutraukimo termino. Be to, 2020 m. birželio 9 d. žurnalas „Ji“ nebuvo pristatytas, nors 2020 m. birželio 8 d. el. laišku atsakovė įsipareigojo tai padaryti. Iš tolesnio susirašinėjimo matyti, kad 2020 m. birželio 10 d. atsakovė nusprendė žurnalų ieškovei neteikti, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė. Distribucijos sutartimi ir jos Priedu Nr. 2 atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nuspręsti nepristatyti žurnalų ieškovei apie tai tinkamai neinformavusi (informacija pristatymo dieną po pietų el. laišku nelaikoma tinkamu šalies bendradarbiavimu). Atsakovė neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo stabdyti sutarties vykdymą jos pasirinktu būdu ir laiku;
5.3. neįrodyta, kad ieškovė nesilaikė kurios nors savo prisiimtos sutartinės pareigos. Sutarties vykdymo stabdymas turėjo būti susietas aiškiai su kitos šalies prievolės tinkamu įvykdymu. Atsakovė nepareikalavo iš ieškovės ką nors įvykdyti, atlikti, tik informavo apie jai kilusias abejones. Iš sisteminės el. laiškų analizės akivaizdu, kad atsakovė neveikė sąžiningai ir protingai, nesilaikė sutartyje įtvirtinto 3 mėnesių termino bei neteisėtai sustabdė 2010 m. sausio 18 d. distribucijos sutarties Nr. P1001/276 vykdymą. Atsakovė pažeidė pareigą elgtis tinkamai ir laiku pristatyti leidinius ieškovei, dėl to sukėlė žalą;
5.4. įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius patirtus nuostolius, teismas sprendė, kad nuostoliai visa apimtimi negali būti priteisti dėl sekančių priežasčių: ieškovės negautos pajamos negali būti susietos tik su pirkimo, pardavimo kainos skirtumu; negautos pajamos turėjo būti skaičiuojamos atmetus ieškovės patirtas logistikos, sandėliavimo ir kitas išlaidas, kurios būtų kilusios faktiškai leidinius parduodant; iš nuostolių paskaičiavimo matyti, kad ieškovė pasirinko sau „patogų“ vidutiniškai realizuojamų egzempliorių skaičių, kuris skyrėsi tam tikrais mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, kad iš tiesų ieškovės realizuojamų leidinių apimtys buvo sumažėjusios, į tai, kad komisinio mokesčio faktinės išlaidos nebuvo įkalkuliuotos, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 3 000 Eur nuostolių (po 1 500 Eur už 2010 m. birželio 9 d. – 2010 m. liepos 9 d. ir už 2010 m. liepos 10 d. – 2010 m. rugpjūčio 9 d.);
5.5. ieškovė sumokėjo 297 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (23 proc.), sudaro 68,31 Eur. Ieškovė taip pat prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 4 380,75 Eur teisinės pagalbos išlaidas bei 968 Eur specialisto išvados išlaidas. Teismas sprendė, jog šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų dydis, atsižvelgiant į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, taip pat į reiškiamą reikalavimą, laikytinas protingu ir nėra mažintinas bei priteisiamas iš atsakovės pilna apimtimi proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (23 proc.), t. y. 222,34 Eur už specialisto išvados parengimą ir 1 007,57 Eur teisinei pagalbai atlyginti;
Atsiliepimas
5.6. atsakovė patyrė ir prašė priteisti 4 162,41 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovės teigimu, atsakovei paslaugas teikti pagal teisinių paslaugų sutartį turėjo tik pats advokatas I. N., todėl už kitų teisininkų suteiktas paslaugas neturi būti apmokama. Teismas sprendė, jog iš teisinių paslaugų sutarties turinio akivaizdu, kad sutartį atsakovė sudarė su kontora, kuriai atstovavo vienas iš advokatų, todėl sprendė, kad visos pateiktos teisinės pagalbos išlaidų sumos yra susitartos ir tinkamos. Teismas, atsižvelgdamas į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, į tai, kad abiejų šalių patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra panašaus dydžio, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteisė 2 788,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovė UAB „Press Express“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuria atsakovei iš ieškovės priteistos 2 788,81 Eur advokato pagalbos išlaidos. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. iš atsakovės pateikto teisinių paslaugų sutarties Nr. 6187 išrašo matyti, kad Advokatų kontora N. ir partneriai (duomenys neskelbtini). nėra advokatų profesinė bendrija, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovę atstovauja ne advokatas I. N., su kuriuo yra sudaryta teisinių paslaugų sutartis, o pavedimo atstovauti neturintys advokatai ir advokato padėjėjai. 2021 m. balandžio 1 d. parengiamajame teismo posėdyje advokatas G. A. patvirtino, kad atsakovės pateiktame teisinių paslaugų sutarties Nr. 6187 išraše nurodyti kodai (asmens kodas ir PVM mokėtojo kodas) yra advokato I. N., kad Advokatų kontora N. ir partneriai (duomenys neskelbtini). nėra juridinis asmuo, o advokatai, kurių darbo vieta yra šioje kontoroje, veikia partnerystės pagrindais. Taigi, atsakovė teisinių paslaugų sutartį sudarė su advokatu I. N., ir šios sutarties pagrindu advokatas I. N. išrašė byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras: 1) 2020 m. lapkričio 3 d., Nr. 42105 (1 630,48 Eur); 2) 2020 m. gruodžio 1 d., Nr. 42680 (1 004,30 Eur); 3) 2021 m. vasario 1 d., Nr. 43411 (275,28 Eur); 4) 2021 m. gegužės 3 d., Nr. 44758 (496,10 Eur); 5) 2021 m. birželio 1 d., Nr. 45180 (181,50 Eur); 6) 2021 m. liepos 1 d., Nr. 45697 (417,45 Eur); 7) 2021 m. rugpjūčio 2 d., Nr.46070 (157,30 Eur). Atsakovės atstovui advokatui I. N. sumokėti pinigai negali būti bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje, nes minėtas advokatas nedalyvavo nagrinėjant šią bylą, neteikė šioje byloje procesinių dokumentų, neteikė atsakovei konsultacijų. Byloje nėra duomenų, kad advokatas I. N. būtų pavedęs kitam advokatui atstovauti atsakovę, kad advokatas ar advokato padėjėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą ir teikęs atsakovei teisines paslaugas, būtų gavęs už tai atlygį;
6.2. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad šiame registre nėra registruota advokatų profesinė bendrija pavadinimu Advokatų kontora N. ir partneriai (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovės su advokatu I. N. sudaryta teisinių paslaugų sutartis negali būti prilyginta teisinių paslaugų sutarčiai, atsakovės sudarytai su juridiniu asmeniu – advokatų profesine bendrija, ir kiti advokatai, nebūdami šios teisinių paslaugų sutarties subjektais, neturėdami advokato I. N. pavedimo veikti jo su atsakove sudarytos teisinių paslaugų sutarties pagrindu, nelaikytini asmenimis, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnis, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 48 straipsnio 1 dalis, 49 straipsnio 1 dalis). Advokatų kontora, kurioje partnerystės pagrindais dirba advokatai, yra tik advokatų darbo vieta (Advokatūros įstatymo 27 straipsnio 1 dalis), kuri pati savaime neišreiškia vienoje darbo vietoje dirbančių advokatų pavedimų (įgaliojimų) vienas kitam atstovauti vienas kito klientus, šiuo atveju – atsakovę;
6.3. ieškovei nurodžius, kad atsakovei atstovaujama be teisinio pagrindo, atsakovė sudarė su advokatais R. Z., G. A. ir advokato padėjėja V. Š. atstovavimo sutartį (datuojama 2021 m. balandžio 21 d., tačiau pasirašyta 2021 m. gegužės 31 d.), o advokatui N. J. pavesta atstovauti 2021 m. gegužės 31 d. pavedimu. Visa tai patvirtina, kad ir patys atsakovę teisme atstovavę advokatai ir advokato padėjėja nevertino savęs tinkamais atsakovės atstovais, t. y., kad jie galėtų byloje atstovauti atsakovę jos ir advokato I. N. teisinių paslaugų sutarties pagrindu. Šių aplinkybių kontekste teismo vertinimas, kad atsakovę faktiškai byloje atstovavę atstovai (advokatai G. A., N. J., advokato padėjėja V. Š.) veikė advokato I. N. ir atsakovės teisinių paslaugų sutarties pagrindu, yra teisiškai nelogiškas bei neatitinka net pačios atsakovės ir jos atstovų vertinimo, objektyviai pasireiškusio atskiros sutarties sudarymu. Be to, byloje esantis advokato I. N. ir atsakovės teisinių paslaugų sutarties Nr. 6187 išrašas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame nėra advokato I. N. parašo (Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 5 punktas);
6.4. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvaus pobūdžio, ji neaiškintina plečiamai. Atsakovę atstovavo profesionalūs teisininkai, todėl jų pasirinktas veikimo modelis, neatitinkantis nurodyto teisinio reglamentavo, negali būti pateisinamas atsakovės interesu atlyginti jos išlaidas. Atsakovės atstovai advokatai G. A., R. Z. ir advokato padėjėja V. Š., nors ir sudarė su atsakove naują atstovavimo sutartį, datuotą 2021 m. balandžio 21 d., tačiau byloje ir toliau teikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ne naujai sudarytos teisinių paslaugų sutarties, o advokato I. N. ir atsakovės teisinių paslaugų sutarties pagrindu. Tai rodo atsakovės ir jos advokatų sąmoningą veikimą, siekį sukurti regimybę, kad pasirinktas veikimo modelis (bylinėjimosi išlaidų apimtyje) yra tinkamas ir teisėtas.
7. Atsakovė UAB „Media bitės“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. ieškovė netinkamai aiškina advokatų veiklos formą – advokatų kontorą. Advokatūros įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato advokatų veiklos formas. Advokatai gali veikti: 1) individualiai; 2) partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens; 3) įsteigdami juridinį asmenį – advokatų profesinę bendriją. Advokatūros įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatai partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens, veikia sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir įkūrę advokatų darbo vietą. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, turi teisę susitarti dėl bendro paslaugų teikimo su individualiai veikiančiais advokatais pagal Advokatūros įstatymo 26 straipsnio 6 dalį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 288 patvirtinto Lietuvos advokatūros statuto (toliau – Advokatūros statutas) 9 punkte nurodyta, kad advokato(-ų) kontora – tai vieno advokato profesinės veiklos organizacinė forma arba dviejų ir daugiau advokatų profesinis junginys, įsteigtas ir Lietuvos advokatų taryboje įregistruotas šio statuto nustatyta tvarka, veikiantis pagal partnerystės sutartį arba sutartį dėl nuolatinės darbo vietos, nustatančios advokato(-ų) darbo organizavimo, advokatų atstovavimo kontoros vardu, kontoros ir/ar advokato(-ų) vardu gaunamų pajamų bei patiriamų sąnaudų, teikiant klientams teisinę pagalbą, pasiskirstymo ir kitas kontoros ir/ar advokato (-ų) veiklos sąlygas. Advokato(-ų) kontora neturi juridinio asmens teisių. Advokato(-ų) kontoras steigia advokatas(-ai). Vadovaujantis Advokatūros statuto 34 punktu, advokatų kontorose, kuriose dirba du ir daugiau advokatų, advokatų kontoros darbui organizuoti tų advokatų kontorų advokatai renka seniūną. Advokatūros statuto 36 punkte įtvirtintos advokatų kontoros seniūno funkcijos, kurios, be kita ko, apima sutarčių pasirašymą advokatų kontoros vardu (10 papunktis), advokatų kontoros lėšų valdymą (13 papunktis) bei kitas funkcijas (15 papunktis);
7.2. Advokatų kontora N. ir partneriai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Advokatų kontora) veikia partnerystės pagrindais, neįsteigus juridinio asmens. Advokatų kontoros seniūnas yra I. N., kuris pagal Advokatų kontoros partnerystės sutartį atstovauja Advokatų kontorą santykiuose su Lietuvos advokatūra, trečiaisiais asmenimis bei jos vardu pasirašo prievolinius ir / ar mokėjimo dokumentus; kiti Advokatų kontoros partneriai turi teisę atstovauti Advokatų kontorą ir jos vardu pasirašyti prievolinius ir / ar mokėjimo dokumentus, turėdami Advokatų kontoros seniūno išduotą įgaliojimą. Advokatūros statuto 23 punkte nustatyta, kad partnerystės sutartis yra konfidencialus dokumentas. Šiuo atveju nėra ginčo, jog visi šioje byloje dalyvavę atsakovės atstovai buvo Advokatų kontoros advokatai ir advokatų padėjėjai. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 1K-207 advokatai, veikiantys partnerystės pagrindais, gali naudoti vieną PVM sąskaitą-faktūrą įforminant bendrai teikiamas paslaugas;
7.3. ieškovė (jos atstovas) nepagrįstai nurodo, kad advokatai iš esmės gali veikti vien tik įsteigę advokatų profesinę bendriją arba veikdami individualiai. Tiek civilinėje byloje pateiktame išraše iš teisinių paslaugų sutarties, tiek atstovavimo sutartyje yra pažymėta, kad advokatai / advokato padėjėjai veikia būtent Advokatų kontoroje; advokatas / advokato padėjėjas gali atstovauti klientą tiek pagal teisinių paslaugų sutartį, tiek pagal atstovavimo sutartį; advokatas turi teisę parašu patvirtinti teisinių paslaugų sutarties išrašo tikrumą (kaip ir bet kokio kito dokumento);
7.4. atsakovės atstovų teisinė veikimo forma yra teisėta, o pačios bylinėjimosi išlaidos, priteistos atsakovei, buvo apskaičiuotos tinkamai ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidos yra priteistos esant įrodymams, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos ir už jas buvo sumokėta. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad ieškovė neginčija nei atsakovei suteiktų teisinių paslaugų suteikimo fakto, nei atsakovės apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų rašytinių paaiškinimų priėmimo
9. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. sausio 24 d. gauti apeliantės papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose išdėstomi nesutikimo su atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą argumentai, tai yra teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis). Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, apeliantės 2022 m. sausio 24 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. sprendimu tenkino iš dalies ieškovės UAB „Press Express“ ieškinį, pareikštą atsakovei UAB „Media bitės“, bei priteisė ieškovei iš atsakovės 3 000 Eur žalai atlyginti ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą 3 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, sprendimu taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovės ieškovei priteisė 1 298,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteisė 2 788,81 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
11. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribų.
12. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi, neginčija atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir / ar teismo nustatytos patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos, tačiau teigia, kad nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistos nepagrįstai, nes atsakovę byloje atstovavo ne advokatas I. N., su kuriuo atsakovė buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį ir kuris atsakovei išrašė PVM sąskaitas-faktūras, o kiti advokatai ir advokatų padėjėjai. Atsižvelgiant į tai, sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas tik šiuo klausimu (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
13. Pagal Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalį advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas; advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese (Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis); advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo ir kitas įstatyme leidžiamas paslaugas (Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Taigi pagal advokato profesinę veiklą reglamentuojančias normas dėl jo profesinės veiklos atsiradę sutartiniai teisiniai santykiai gali turėti atstovavimo, pavedimo, atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių elementų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.37, 6.716, 6.756 straipsniai).
14. Klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Jei pagal susitarimą ar paskyrimą reikia atlikti pavedimus, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalis). Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu pateikiamas sutarties išrašas, jame turi būti nurodyta: advokato vardas, pavardė (1 punktas); šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ar 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas pavadinimas ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas (2 punktas); sutarties dėl teisinių paslaugų ir sutarties išrašo data (3 punktas); kokie įgaliojimai suteikti, nurodytas ginamas ar atstovaujamas asmuo (4 punktas); advokato parašas (5 punktas). Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
15. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog advokato ir kliento teisiniai santykiai yra grindžiami tam tikrais dokumentais, iš jų ir sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo.
16. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas 2020 m. birželio 25 d. išrašas iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 6187 (toliau – Išrašas) patvirtina, jog atsakovė UAB „Media bitės“ ir Advokatų kontora N. ir partneriai (duomenys neskelbtini) (Advokatų kontora) sudarė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovė pavedė Advokatų kontorai teikti bendro pobūdžio teisines paslaugas, įskaitant teisines konsultacijas, dokumentų rengimą, atstovavimą teisme, arbitraže, teisėsaugos institucijose, valstybinėse ir savivaldos institucijose ir įstaigose, santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taip pat atlikti kitus veiksmus. Išraše taip pat nurodyta, jog teisines paslaugas Advokatų kontoros vardu teikia advokatai, vyresnieji advokato padėjėjai ir advokato padėjėjai, taip pat, jog asmenų, teikiančių teisines paslaugas Advokatų kontoros vardu, ir kitų darbuotojų sąrašą galima rasti Advokatų kontoros interneto svetainėje adresu (duomenys neskelbtini). Iš Išrašo matyti, jog, sudarant teisinių paslaugų sutartį su atsakove, Advokatų kontorą atstovauja atsakinga partnerė advokatė R. Z., Išrašo tikrumą 2020 m. rugsėjo 7 d. patvirtinto Advokatų kontoros advokatas G. A..
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Išraše pateiktus duomenis, konstatuoja, jog Išrašas atitinka Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus tokio pobūdžio dokumentui bei patvirtina teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir Advokatų kontoros N. ir partneriai (duomenys neskelbtini), egzistavimą.
18. Byloje taip pat yra 2021 m. balandžio 21 d. atstovavimo sutartis, sudaryta su atsakove UAB „Media Bitės“, pagal kurią Advokatų kontoros advokatams R. Z. ir G. A., o taip pat advokato padėjėjai V. Š. pavesta atstovauti atsakovę visų instancijų teismuose, įskaitant visų procesinių veiksmų atlikimą bei visų rūšių procesinių dokumentų pasirašymą bei atlikti kitus veiksmus, nurodytus atstovavimo sutartyje. Atsakovės atstovai į bylą pateikė ir Advokatų kontoros advokato (praktikos vadovo) leidimą advokato padėjėjai V. Š. atstovauti UAB „Media bitės“ nagrinėjamoje byloje. Į bylą taip pat pateiktas Advokatų kontoros advokatės R. Z. perįgaliojimas Advokatų kontoros N. ir partneriai (duomenys neskelbtini) advokatui N. J. atstovauti ir ginti atsakovę UAB „Media bitės“ visų instancijų teismuose, įskaitant visų procesinių veiksmų atlikimą bei visų rūšių procesinių dokumentų pasirašymą bei atlikti kitus veiksmus, nurodytus perįgaliojime.
19. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog aukščiau šioje nutartyje nurodyti papildomi dokumentai (atstovavimo sutartis, praktikos vadovo leidimas advokato padėjėjai, perįgaliojimas) buvo pateikti (sudaryti) bylos nagrinėjimo eigoje, pati savaime nepaneigia, jog kiti Advokatų kontoros advokatai neturėjo teisės atstovauti atsakovės nagrinėjamoje byloje. Minėta, jog Išraše iš teisinių paslaugų sutarties yra aiškiai nurodyta, jog teisines paslaugas Advokatų kontoros vardu atsakovei turi teisę teikti Advokatų kontoros advokatai, vyresnieji advokato padėjėjai ir advokato padėjėjai. Šiuo atveju visi atsakovę nagrinėjamoje byloje atstovavę advokatai (G. A., R. Z., N. J.) ir advokatų padėjėja (V. Š.) priklauso Advokatų kontorai N. ir partneriai (duomenys neskelbtini), dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.
20. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Advokatų kontora N. ir partneriai (duomenys neskelbtini) nėra advokatų profesinė bendrija, todėl jokie kiti šios kontoros advokatai, išskyrus advokatą I. N., neturėjo teisės atstovauti atsakovės.
21. Pagal Advokatūros įstatymo 21, 27 straipsnius partnerystės pagrindais veikiančių ir neįkūrusių profesinės bendrijos advokatų kontora yra viena iš advokatų profesinės veiklos formų. Advokatai partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens, veikia sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir įkūrę advokatų darbo vietą (Advokatūros įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Advokatūros įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, turi teisę susitarti dėl bendro paslaugų teikimo su individualiai veikiančiais advokatais pagal Advokatūros įstatymo 26 straipsnio 6 dalį.
22. Advokatūros 26 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog advokatas laikomas veikiančiu individualiai, jei jis yra sudaręs sutartį dėl paslaugų teikimo išimtinai kitam advokatui, advokatų profesinei bendrijai, kito advokato ar advokatų profesinės bendrijos klientams. Šiuo atveju laikoma, kad advokatas veikia to advokato ar advokatų profesinės bendrijos, su kuriais sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, darbo vietoje. Tokioje sutartyje gali būti aptariamos naudojimosi darbo vieta sąlygos, advokato kontoros pavadinimo naudojimo, pajamų ir išlaidų pasiskirstymo tvarka bei kitos veiklos sąlygos, taip pat sutarties šalių tarpusavio lojalumo ir interesų konflikto vengimo sąlygos.
23. Pagal Advokatūros įstatymo 27 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje advokatai privalo nurodyti, kuris iš advokatų (partnerių) atstovaus partneriams palaikant santykius su Lietuvos advokatūra. Pagal Advokatūros įstatymo 27 straipsnio 5 dalį advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, turi teisę samdytis darbuotojų.
24. Taigi, advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, turi teisę susitarti dėl bendro paslaugų teikimo klientui, tai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog kiti Advokatų kontoros advokatai nagrinėjamu atveju neturėjo teisės atstovauti atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei ginčo klausimui aktualų teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovę nagrinėjamoje byloje atstovavę Advokatų kontoros N. ir partneriai (duomenys neskelbtini) advokatai, tame tarpe ir advokato padėjėja, turėjo tam teisę, nes visi atsakovę atstovavę advokatai (ir advokato padėjėja), yra Advokatų kontoros advokatai.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo, jog tuo atveju, kai yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui kartu su prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo buvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, ataskaitos apie suteiktas paslaugas (suteiktų teisinių paslaugų detalizacija), mokėjimo pavedimai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šie rašytiniai įrodymai yra tinkami ir patvirtina atsakovės nagrinėjamoje byloje patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Mokėjimo pavedimų kopijos patvirtina, kad atsakovė išlaidas už nagrinėjamoje byloje jai suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo Advokatų kontorai.
27. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovei už teisines paslaugas išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose naudojamu PVM mokėtojo kodo, kuris priklauso Advokatų kontoros advokatui (seniūnui) I. N., sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 1K-207 advokatai, veikiantys partnerystės pagrindais, gali naudoti vieną PVM sąskaitą-faktūrą įforminant bendrai teikiamas paslaugas.
28. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 288 patvirtinto Lietuvos advokatūros statuto (Advokatūros statutas) 34 punkte numatyta, jog advokatų kontorose, kuriose dirba du ir daugiau advokatų, advokatų kontoros darbui organizuoti tų advokatų kontorų advokatai renka seniūną. Advokatūros statuto 36 punkte įtvirtintos advokatų kontoros seniūno funkcijos, kurios, be kita ko, apima sutarčių pasirašymą advokatų kontoros vardu (10 papunktis), advokatų kontoros lėšų valdymą (13 papunktis) bei kitas pavestas funkcijas (15 papunktis).
29. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog Advokatų kontoros seniūnas yra I. N., taip pat, jog pagal Advokatų kontoros partnerystės sutartį seniūnas atstovauja Advokatų kontorą santykiuose su Lietuvos advokatūra, trečiaisiais asmenimis bei jos vardu pasirašo prievolinius ir / ar mokėjimo dokumentus.
30. Taigi, į šią bylą pateiktos Advokatų kontoros atsakovei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros yra teisėtos, galiojančios ir patvirtinančios atsakovei suteiktų teisinių paslaugų faktą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamoje byloje teisinių paslaugų išlaidos atsakovei buvo priteistos nesant tam teisinio pagrindo, atmetami kaip nepagrįsti.
31. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 2 788,81 Eur teisinės pagalbos išlaidų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir šių išlaidų nepriteisti atsakovei nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 657,70 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurios, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei priteisiamos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).
34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog net ir atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo iš ieškovės priteisti apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Šioje instancijoje priimtas sprendimas ieškovės nenaudai, nes apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmestas. Aplinkybė, jog apeliaciniu skundu ieškovė skundė tik teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, savaime nereiškia, jog atsakovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą bei gindama savo teises, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Media bitės“ iš ieškovės UAB „Press Express“ 1 657,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovės patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.