- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-30
- Bylos Nr.
- 2K-521/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Vytautas Piesliakas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- N. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 2 dalį 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo N. V. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. V. pagal BK 208 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad iššvaistė 34 010,08 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, padarydamas 34 010,08 Lt turtinės žalos kreditoriams, šiomis aplinkybėmis: iki 2005 m. gruodžio 20 d., dirbdamas bendrovės (duomenys neskelbtini)generaliniu direktoriumi ir kaip bendrovės vadovas vienvaldiškai veikiantis jos vardu, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (2003 m. gruodžio 11 d. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 1 dalis), taip pat organizuojantis kasdienę bendrovės veiklą (2004 m. spalio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini)įstatų 9.5 punktas), dėl UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo akivaizdžiai gresiant bankrotui, patvirtino savo parašu Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) 2005 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą 5850 EUR sumai už rezervavimo sistemos, kurios bendrovė nepirko, parengimą, kurioje nenurodytas paslaugų gavėjas – mokėtojas, ir nurodė buhalterijos darbuotojoms šią sąskaitą apmokėti; tą pačią dieną iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo pervesta 5850 EUR (20 198,88 Lt) į H.–W. P. sąskaitą; taip pat N. V. pasirašė 2005 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo pavedimą dėl 4000 EUR valdybos nario skolinio įsipareigojimo ir nurodė vyriausiajai finansininkei jį apmokėti; tą pačią dieną mokėjimo pavedimu iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos 4000 EUR (13 811,20 Lt) buvo pervesti į H.–W. P. asmeninę sąskaitą ir iki 2006 m. sausio 16 d. negrąžinti.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu N. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, joje esančius dokumentus ir kitus duomenis bei teigdamas, kad jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, padarė esminius BPK 386 straipsnio 2 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus. Kolegija neįvykdė kasacinės instancijos teismo privalomų nurodymų, nes neištyrė aplinkybių, kurios buvo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartyje kaip būtinos ištirti sprendžiant kasatoriaus atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 2 dalį klausimą. Kolegija nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo, nors dėl pirmosios instancijos teismo neišsamiai atlikto aplinkybių išnagrinėjimo ir dėl kasacinės instancijos teismo nurodymų privalėjo tokį tyrimą atlikti. Taip pat kolegija nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir ne dėl visų esminių skundo argumentų, tarp jų – dėl to, kad kasatoriaus veiksmai nebuvo neteisėti, išdėstė motyvuotas išvadas. Be to, kolegija, neteisingai kasatoriui taikydama BK 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, neatskleidė kasatoriaus kaltės turinio, netyrė jam inkriminuotos veikos subjektyviųjų požymių, taip vėl neatsakydama į esminį apeliacinio skundo argumentą dėl motyvų, kurie, N. V. nuomone, paneigia jo tyčios galimybę. Kasatorius laiko, kad minėti pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą, todėl byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė A. Japertienė prašo nuteistojo N. V. kasacinį skundą tenkinti. Prokurorės nuomone, kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti, nes šią bylą iš naujo nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pažeisdamas BPK 320 straipsnio nuostatas, neįvykdė kasacinės instancijos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutarties nurodymų ir taip neatsakė į esminius N. V. apeliacinio skundo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl apeliacinio proceso
Pirmosios instancijos teismas N. V. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 208 straipsnio 2 dalį. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 25 d. nuosprendžiu buvo panaikinusi pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir N. V. priėmusi išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 19 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 25 d. nuosprendį ir perdavė N. V. bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nutartyje išdėstydama nurodymus, kuriuos įvykdžius būtų galima spręsti, ar N. V. iššvaistė bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas kreditorinėms skoloms padengti, ir kartu – ar buvo padaryta BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta veika. N. V. bylą iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjusi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi jo apeliacinį skundą atmetė, taigi paliko galioti N. V. apkaltinamąjį nuosprendį. Laikytina, kad priimdamas šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas apeliacinio proceso metu turi patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį, apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas savo forma ir turiniu privalo atitikti BPK reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turi būti pagrįstos įstatymu ir išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Jei kasacinės instancijos teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka, tačiau bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi (BPK 386 straipsnis).
Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 19 d. nutartyje, kuria kolegija perdavė N. V. bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, buvo išdėstyti nurodymai, kuriuos įvykdžius būtų galima spręsti, ar N. V. iššvaistė bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas kreditorinėms skoloms padengti, ir kartu – ar buvo padaryta BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta veika. Kolegija konstatavo, kad išspręsti pirmiau nurodytus klausimus galima tik išsamiai ištyrus kasacinėje nutartyje nurodytus duomenis, taip pat – teisės aktų (Buhalterinės apskaitos įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo, UAB (duomenys neskelbtini) įstatų) pagrindu išanalizavus N. V. kompetenciją ir atsakomybės ribas, nustačius, ar UAB (duomenys neskelbtini) priklausantys 4000 EUR, kurie buvo pervesti į H.–W. P. asmeninę sąskaitą, buvo naudojami bendrovės interesais, ar minėta bendrovė turėjo teisę teikti trumpalaikes paskolas, atsakius į tai, ar N. V. padaryti konkretūs veiksmai yra draudžiami baudžiamojo įstatymo.
N. V. bylą iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjusi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pažeisdama BPK 320 straipsnio 3 dalies, 386 straipsnio 2 dalies reikalavimus, neįvykdė kasacinės instancijos teismo nurodymų ir tinkamai neišnagrinėjo N. V. apeliacinio skundo.
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatliko išsamios N. V. kompetenciją ir atsakomybės ribas reglamentuojančių teisės aktų analizės ir apsiribojo tik kaltinime nurodytų teisės normų perrašymu. Todėl iš nutarties turinio nėra aišku, kodėl N. V. inkriminuoti konkretūs veiksmai yra draudžiami baudžiamojo įstatymo. Be to, apeliacinėje nutartyje visiškai neanalizuota ar UAB (duomenys neskelbtini)priklausantys 4000 EUR, pervesti į H.–W. P. asmeninę sąskaitą, buvo naudojami bendrovės interesais, ar minėta bendrovė turėjo teisę teikti trumpalaikes paskolas. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas N. V. bylą kasacinės instancijos teismo nurodymų neįvykdė. Taip liko neatsakyta ir į esminius N. V. apeliacinio skundo argumentus, kad jo veiksmai buvo teisėti. Nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo patikrintas pagal BPK reikalavimus.
Pagal BPK 324 straipsnį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. To apeliacinės instancijos teismo prašė N. V. bei jo gynėjas. Kolegija nutarė įrodymų tyrimo neatlikti, tačiau tokį sprendimą priėmė pažeisdama minėto straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pagal šią normą dėl pareikštų prašymų teismas priima motyvuotą nutartį, tuo tarpu iš 2010 m. kovo 17 d. teismo protokolo matyti, kad kolegija, nutardama neatlikti įrodymų tyrimo, nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų.
Padarytus pažeidimus kolegija laiko esminiu BPK pažeidimu, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą pagal byloje paduotą apeliacinį skundą ir priimti dėl jo teisingą sprendimą. Dėl esminio BPK pažeidimo apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir ši byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti išsamiai patikrintas pagal visus esminius šioje byloje paduoto apeliacinio skundo argumentus ir įvykdant visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 19 d. nutartyje išdėstytus nurodymus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.