Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Gyčio Večersko, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant G. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių PN - atvirosios kolonijos 3 valdyboje (toliau-Komisijos) 2013-10-01 nutarimą dėl nuteistojo E. B. lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-07-13 nuosprendžiu pagal BK 149 str. 2 d. 6 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto ...“ 3 str. 2 d. 2 p. paskirta bausmė sumažinta 1 metais ir skirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. 2010-10-05 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu 2010-07-13 nuosprendis pakeistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. paskirta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/5, t.y. 10 mėn. 24 d. – 3 metai 7 mėnesiai 6 dienos. 2011-02-24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikinta 2010-10-05 nuosprendžio dalis, kuria pripažintos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir sušvelninta pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. paskirta bausmė, palikta galioti 2010-07-13 nuosprendžiu paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., paskirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.

Anksčiau neteistas.

Bausmės pabaiga – 2015-02-25.

2013 m. spalio 1 d. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitas reikšmingas aplinkybes, priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą pagal bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir trečią dalį.

Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog nutarimas priimtas neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių (neatliktos bausmės dydžio, veikos pavojingumo, nuteistojo požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką). Teismas sprendė, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos E. B. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo metu lygtinai nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nurodo, jog nepagrįstas teismo motyvas, kad Komisijos nutarimas priimtas neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų lemiančių veiksnių. Teismo motyvai paremti vien prielaidomis. Padarytos veikos sunkumo bei pavojingumo vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo nuomone, yra šiurkštus įstatymo, LR Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas, nes į veikos sunkumą bei pavojingumą jau atsižvelgta skiriant bausmę. Nepagrįstas ir teismo argumentas dėl likusios bausmės dydžio. Nei BVK 157 str., nei BVK 158 str. nenumatyta, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į neatliktos bausmės terminą. Teismo motyvai dėl likusios bausmės dydžio neatitinka vieno iš probacijos principų, jog lygtinį paleidimą netikslinga taikyti, kai neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminas yra pakankamai mažas. Nepagrįsta, nuteistojo manymu, ir teismas išvada, jog nuteistąjį lygtinai paleidus būtų pažeista resocializacijos bei visuomenės saugumo pusiausvyra. Apelianto manymu, svarbu ne resocializacijos modeliai bei šiuolaikinės technologijos, tačiau kliūčių šalinimas, užtikrinat jų efektyvų veikimą. Pažymi, jog resocializacijai svarbus BVK 8 straipsnyje įtvirtintas principas, jog skirtingiems asmenims, net ir padariusiems tas pačias nusikalstamas veikas, taikomos skirtingos pataisos priemonės, poveikio priemonės bei metodai. Be to, būtina vadovautis principu, jog laisvės atėmimo bausmė yra kaip kraštutinė priemonė, o Komisijos nutarime apsvarstytos aplinkybės, socialinio tyrimo išvada, elgesio laisvės atėmimo metu vertinimas, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika tokio neišvengiamumo nepatvirtina. Dėl šių aplinkybių skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Komisija, nagrinėdama nuteistojo prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, tinkamai, išsamiai išnagrinėjo ir teisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą vien deklaratyviais argumentais. Teismas nepagrįstai sureikšmino padarytos veikos pavojingumą, likusios bausmės dydį ir nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo. Teismo išvados nepagrįstos išsamia surinktos medžiagos analize, todėl nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje yra tiek formalusis, tiek ir materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

E. B. atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kaišiadorių rajono apylinkės teismui 2013 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakius tvirtinti ankstesnįjį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, per Komisijos nustatytą laikotarpį E. B. įvykdė visas Komisijos skirtas socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas (vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė ir aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose). Taigi, nuteistasis atitinka formalųjį BVK 157 str. 1 d. numatytą pagrindą taikyti lygtinį paleidimą.

Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su Komisijos išvada, jog yra ir materialusis pagrindas E. B. taikyti lygtinį paleidimą. E. B. nors ir nubaustas už sunkaus tyčinio nusikalstamo padarymą, tačiau atliktos bausmės dalis bei jo elgesys pataisos įstaigoje leidžia pagrįstai tikėtis jo teigiamo, įstatymus atitinkančio ir nenusikalstamo elgesio laisvėje.

E. B. atlikęs didžiąją dalį iš skirtosios 6 metų laisvės atėmimo bausmės. Komisijos posėdžio dienai neatliktoji bausmės dalis buvo 1 metai 4 mėnesiai ir 30 dienų, o šios nutarties priėmimo dienai likusi bausmės dalis yra dar mažesnė. Pataisos namuose nuteistasis nedirbo, tačiau įgijo vytelių pynėjo bei avalynės taisytojo specialybę. Nuteistasis 2013-02-21 kreipėsi į administraciją dėl įsidarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo, nes pagal turimas specialybes pataisos įstaigoje darbo vietų nėra. Už gerą elgesį, stropų mokymąsi bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose septynis kartus skatintas. Vieną kartą buvo baustas, tačiau drausminė nuobauda seniai nebegalioja. Nuteistais palaiko ryšius su tėvais, seserimi, žmona bei sūnumi. Po lygtinio paleidimo planuoja gyventi kartu su žmona bei sūnumi, dirbti UAB „Beka“. Kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta, teigia, kad gailisi bei suvokia neigiamas elgesio pasekmes. Nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodika žema (tik 6 balai), pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių nenustatyta, riziką mažinantys veiksniai – teigiama darbinė motyvacija, darbiniai įgūdžiai, teigiamos nuostatos į priežiūrą, palaikantys šeiminiai ryšiai.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nuteistojo teigiamas elgesys po veikos padarymo, teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, iniciatyva dirbti (nusikalstamumo riziką mažinantis veiksnys), tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, savo teigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, jog veikos pavojingumas vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis ir šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kaltę pripažįsta, atliko daugiau nei ½ skirtos bausmės, anksčiau neteistas. Vertinant dėl lygtinio paleidimo materialių sąlygų svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, būtina pažymėti ir tai, jog bausmė yra efektyvesnė kai ji skiriama ir vykdoma kuo greičiau, praėjus kuo mažesniam laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo. Kaip matyti nusikalstama veika, už kurią E. B. atlieka bausmę, padaryta dar 1998 metais, t. y. prieš 15 metų. Ir nors nuteistais nuo baudžiamojo persekiojimo slapstėsi, tačiau jau vien praėjęs didelis laiko tarpas rodo tiek mažesnį nuteistojo pavojingumą, tiek ir bausmės efektyvumą. Taip pat nuteistojo žymiai sumažėjusį pavojingumą rodo ir tai, jog per šį laiką naujų nusikalstamų veikų E. B. nepadarė, sukūrė šeimą, dirbo, užsiėmė verslu, rūpinosi mažamečiu vaiku. Tad šiuo atveju būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, iniciatyva dirbti, kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, atlikta pakankamai didelė bausmės dalis, praėjęs ilgas laiko tarpas po nusikalstamos veikos padarymo, teigiamai per šį laiko tarpą charakterizuojama nuteistojo asmenybė, tai, kad jis anksčiau taip pat nebuvo teistas, leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis patyrė jau pakankamą baudžiamąjį bei auklėjamąjį bausmės poveikį, jog būtų užtikrintas teisingumo principas ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl E. B. lygtinio paleidimo yra nepagrįstas. Atsižvelgus į E. B. elgesį iki nusikaltimo padarymo ir bausmės atlikimo metu, galima daryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos ir skiriant įpareigojimus jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 – joje valdyboje 2013 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. 95-446 dėl E. B. lygtinio paleidimo. Tačiau minėtame nutarime neteisingai nurodyta, kad Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrius pateikė išvadą, jog nuteistajam E. B. nurodytu adresu galima taikyti intensyvią priežiūrą. Atvirkščiai, šioje išvadoje nurodyta, kad E. B. grįžus gyventi adresu J. B. g. 126-2, Kėdainiuose, netikslinga jam taikyti intensyvią priežiūrą (kaip galima spręsti dėl to, kad bute gyvena mažametis vaikas, planuojamas darbas kitose vietose). Dėl šios priežasties patvirtinant komisijos nutarimą, nuteistajam E. B. skirtina ne intensyvi priežiūra, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir šio kodekso 75 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p., BVK 157 str. 2 d. 2 p., 5 d., BK 71, 75 str. 2 d.,

nutaria:

nuteistojo E. B. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 3 – joje valdyboje 2013 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 95-446 dėl nuteistojo E. B. lygtinio paleidimo.

E. B. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos neatlikus jam 1 metų 2 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės įpareigojant jį iki 2014-03-31 sumokėti 15 MGL dydžio įmoką (1950 litų) į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir viso lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu skirti šias pareigas:

neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6.30 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu;neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per 3 savaites nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.