Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamosios D. D. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. sausio 10 d. nutarties, kuria tenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės prašymas dėl kratos teisėtumo patvirtinimo ir patvirtintas 2013 m. sausio 7 d. atliktos kratos (duomenys neskelbtini) D. D. darbo vietoje teisėtumas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. įtariama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 228 str. 1 d.

D. D. įtariama tuo, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – versdamasis profesine veikla ir teikdama viešąsias paslaugas – užsiimdama (duomenys neskelbtini) praktika, dirbdama (duomenys neskelbtini) kontoroje „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, veikdama organizuotoje grupėje su D. K., D. S. ir M. B., žinodama, kad siekiant pateisinti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės lėšomis atliekamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ rekonstravimo darbus, 2010 metais (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė sudarys sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl Europos vyrų krepšinio čempionato varžybų organizavimo ir krepšinio populiarinimo bei plėtros Panevėžio mieste programos įgyvendinimo paslaugos pirkimo, o gautas lėšas (duomenys neskelbtini) panaudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijai, ir (duomenys neskelbtini) tinkamai nevykdys su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe 2010-08-20 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų sąlygų (sutarties kaina 2.375.000 Lt), padėjo gautų iš savivaldybės lėšų panaudojimą pateisinti suklastotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ rekonstravimo darbų atlikimo aktais, bei sąskaitomis už sportininkų apgyvendinimą viešbutyje, D. K. nurodydama kokią tikrovės neatitinkančią informaciją įrašyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir tokiu būdu padėjo apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai užvaldyti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės lėšas, kurių vertė ne mažesnė, nei 250 MGL, tokiais savo veiksmais padarydama didelę žalą valstybei.

2012-12-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi leista atlikti kratą pas D. D., (duomenys neskelbtini) kontoros „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilnius.

2013-01-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi tenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės A. G. prašymas ir patvirtintas 2013-01-07 atliktos kratos (duomenys neskelbtini) D. D. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios metu paimti: (duomenys neskelbtini) Nr. 1/2011 Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas, (duomenys neskelbtini) Nr. 2/2011 Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas, (duomenys neskelbtini) Jungtinės veiklos sutartis, nepasirašyta (duomenys neskelbtini) Jungtinės veiklos sutartis, nuo D. D. darbo stalo paimtas nešiojamasis kompiuteris, teisėtumas.

D. D. gynėjas advokatas A. M. skundžia 2013-01-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą - prokuroro prašymą atmesti ir kratos teisėtumo nepatvirtinti.

Gynėjas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-01-10 nutartis patvirtinti kratos, 2013-01-07 atliktos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu (duomenys neskelbtini) D. D. faktinėje darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl yra naikintina.

Advokatūros įstatymo 46 str. 2 d. nurodyta, kad atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis. Nurodo, kad nutarimu daryti kratą bei skundžiama nutartimi, kuria patvirtintas kratos teisėtumas - D. D. yra tapatinama su savo klientu – (duomenys neskelbtini). Pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas įteiktas piktnaudžiaujant procesu, teisėsaugos institucijų atstovams siekiant eliminuoti (duomenys neskelbtini) D. D. galimybę ginti klientą baudžiamajame procese, bei dirbtinai sukuriant procesinę galimybę atlikti procesinės prievartos veiksmą - kratą, taip pat ir apklausti ją dėl jai žinomų aplinkybių, susijusių su konsultacijų pobūdžiu, Kliento nurodymais, prašymais, sprendimais, suteikta informacija ir pateiktais duomenimis, pagal kliento pavedimą surinktais duomenimis, kas pagal Advokatūros įstatymo 46 str. 5 d. sudaro advokato profesinę paslaptį. Toks duomenų rinkimo būdas ikiteisminiame tyrime vertintinas kaip neteisėtas - draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Pažeidžiant šį draudimą skundžiama nutartimi patvirtintas kratos, atliktos (duomenys neskelbtini) D. D. darbo vietoje, teisėtumas. (duomenys neskelbtini) D. D. turi galiojančią teisinių paslaugų sutartį su klientu – (duomenys neskelbtini), todėl buvo grubiai pažeisti Advokatūros įstatymo reikalavimai - patvirtintas kratos, kurios metu paimti dokumentai ir laikmena, sudarantys advokato profesinę paslaptį, teisėtumas.

Gynėjas nurodo, kad teismas, patvirtindamas atliktos kratos teisėtumą, neįvertino ar buvo pagrindas kratai daryti ir ar ikiteisminio tyrimo duomenys yra realūs ir pagrįsti. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo pakankamai duomenų, jog D. D. padarė nusikalstamą veiką, todėl nebuvo ir pagrindo jos atžvilgiu surašyti pranešimą apie įtarimą, kurio nesant negalėtų būti priimtas ir nutarimas ar nutartis dėl kratos darymo. Žinoma, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip faktiniai duomenys pranešimui apie įtarimą grįsti naudojami D. D. telefoninių pokalbių su pranešime apie įtarimą nurodytais organizuotos grupės nariais įrašai, tačiau tokiais duomenimis remtis negalima, nes tai draudžia įstatymas – pokalbiai su klientu sudaro advokato profesinę paslaptį ir pagal Advokatūros įstatymo 45 str. 2 d. ir 46 str. 5 d. negali būti naudojami kaip įrodymas.

Nurodo, kad prieš atliekant kratą ir jos atlikimo metu (duomenys neskelbtini) D. D. nebuvo įgijusi procesinio įtariamojo statuso – 2013-01-07 jai buvo tik įteiktas pranešimas apie įtarimą, tačiau ji nebuvo šaukiama į apklausą, kaip tai numato BPK 21 str. 2 d. nuostatos, reglamentuojančios, kas yra laikomas įtariamuoju, todėl krata atlikta neteisėtai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, darydami kratą ir jos metu apžiūrėdami bei tikrindami advokato veiklos dokumentus ir laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, pažeidė Advokatūros įstatymo 46 str. 3 d. reikalavimus. Poreikio apklausai nebuvo, nes ji atlikta tik 2013-01-16. Ikiteisminio tyrimo teisėjas tvirtinti kratos, atlikos advokato atžvilgiu, teisėtumą gali tik įsitikinęs, ar advokatas yra įgijęs procesinį įtariamojo statusą. Nurodo, kad šaukimo į apklausą nebuvo, todėl D. D. procesinio įtariamojo statuso nebuvo įgijusi.

Taip pat gynėjas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdamas nutartį dėl kratos teisėtumo, privalo vertinti tiek paties veiksmo - kratos atlikimo, tiek ir procesinio sprendimo - nutarimo daryti kratą teisėtumą. 2013-01-07 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistės nutarime daryti kratą D. D. darbo vietoje, nenurodytas nei vienas siekiamas surasti ir paimti konkretus daiktas ar dokumentas. Tačiau nutarimą priimančio ikiteisminio tyrimo tyrėjo pareiga yra kiekvieną atvejį vertinti individualiai ir nutarime motyvuotai pasisakyti dėl konkrečių nusikalstamai veikai tirti reikšmingų ir siekiamų surasti ir paimti kratos metu daiktų ar dokumentų, t.y. tie daiktai ar dokumentai turi būti įvardinti aiškiai ir konkrečiai arba apibūdinti bent jau bendrais bruožais. Abstraktūs ir nekonkretizuoti nutarimai bei reikalavimai negalimi, kai tai susiję su procesinės prievartos priemonių taikymu ir privataus gyvenimo pažeidimu, nes tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai praplečiamas procesinės prievartos priemonės taikymo mastas. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo turiniui taikytini teismo nutarties turinio standartai. Sprendimą dėl daiktų ar dokumentų reikšmingumo nusikalstamos veikos tyrimui privalėjo priimti ikiteisminio tyrimo tyrėjas ir tokį sprendimą motyvuoti, tai padaryti įpareigoja ir BPK 145 str. 3 d. nuostatos, jog nutartyje turi būti nurodyta, kokių objektų bus ieškoma. Aptariamas imperatyvas dėl nutarties konkretumo išplaukia ir iš BPK 149 str. 1 d., kur numatyta, kad po nutarties paskelbimo privalu pareikalauti atiduoti nutartyje nurodytus daiktus ar dokumentus. Pažymi, kad Europos žmogaus teisių teismas 1992-12-16 sprendime Niemietz prieš Vokietiją konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą ir nurodė, kad kratos orderis buvo pernelyg bendro pobūdžio - surasti ir paimti, be jokių apribojimų, „dokumentus“. Tokį faktą teismas vertino atkreipdamas dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje krata advokato kontoroje buvo atliekama nesant specialių procedūrinių garantijų, tokių kaip nepriklausomų stebėtojų dalyvavimas, buvo pasikėsinta į advokato profesinę paslaptį.

Gynėjas nurodo, kad konkrečių daiktų ir dokumentų neįvardijimas lėmė neteisėtą nutarime nenurodytą kompiuterio paėmimą. Nurodo kad Advokatūros įstatymo 46 str. 3 d. įsakmiai nurodyta, kad leidimas apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams. Nesilaikant šių reikalavimų kratos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nekreipdami dėmesio ir į kratos metu dalyvavusio Lietuvos advokatų tarybos įgalioto advokato E. B. raštu kratos protokole išreikštas pastabas, paėmė ir D. D. kompiuterį, kuriame yra jos veiklos duomenų, nesusijusių su pareikštais įtarimais - duomenų apie jos privatų gyvenimą ir duomenų, kurie pagal Advokatūros įstatymo 46 str. 5 d. sudaro advokato profesinę paslaptį. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo pareigūnai, paimdami advokato veiklos laikmeną, kurioje yra jo veiklos duomenų, nesusijusių su pareikštais įtarimais, pažeidė Advokatūros įstatymo 46 str. 3, 4 ir 5 d. reikalavimus. Nurodo, kad tai iš esmės pripažino prokurorė A. G., nagrinėjusi jo ir D. D. skundus 2013-01-25 nutarime dėl atliktų kratų, nurodydama, kad atliekant kratą neįmanoma paimti tik dalies duomenų, esančių kompiuteryje. Pažymi, kad vėlesnis ketinimas apžiūrėti kompiuterį ir paimti bei panaudoti tik su pranešimu apie įtarimą susijusią informaciją nesuteikia teisės kratos metu paimti ir nesusijusius duomenis net ir tuo atveju, kai kitaip neįmanoma, nes Advokatūros įstatyme šiuo klausimu jokių išimčių nenumatyta.

Gynėjas nurodo, kad nutarimas daryti kratą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas vadovaujantis tik BPK 145 straipsniu, numatančiu, kad krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, tuo tarpu nebuvo vadovautasi BPK 160¹ str. nuostatomis. BPK 160¹ str. numatytas išimtinis atvejis, numatantis galimybę daryti kratą ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, jeigu atvejis yra neatidėliotinas. Šiuo konkrečiu atveju krata buvo atlikta dienos metu, prokuroro ir teismo darbo metu, esant visoms galimybėms prokurorui kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu priimti nutartį atlikti kratą, t.y. nesant kratos atlikimo neatidėliotinumo, todėl įstatymo išimtimi faktiškai pasinaudota neteisėtai ir nepagrįstai. Neatidėliotinumo faktoriaus nebuvimą patvirtina tai, kad dėl kratos D. D. darbo vietoje, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis buvo priimta dar 2012-12-27, todėl privaloma tvarka turėjo būti kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu priimti nutartį atlikti kratą, kuri galėjo būti atlikta tik ikiteisminio tyrimo teisėjui priėmus nutartį šiuo klausimu. Be to, nurodo, kad nutarimo daryti kratą nepagrįstumą bei neteisėtumą rodo ir tai, kad jame nėra motyvų, kodėl atvejis yra neatidėliotinas ir kodėl nuspręsta kratą daryti nutarimu, o ne pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį. Esant neteisėtam nutarimui konstatuotina, kad ir krata atlikta neteisėtai, todėl teisėjo patvirtinimas dėl kratos teisėtumo taip pat yra neteisėtas ir naikintinas. Pažymi, kad 2013-01-10 prokuroro prašyme dėl kratos teisėtumo patvirtinimo, nėra motyvų, kodėl krata atlikta ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu ir neatidėliotinai, tokių motyvų nėra ir skundžiamojoje nutartyje.

Taip pat skunde nurodoma, kad skundžiama nutartimi buvo pažeista BPK 11 str. 1 d., proporcingumo principas. D. D. inkriminuojami veiksmai atlikti dar 2010 metais, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012-09-21, po ilgai trukusio operatyvinio tyrimo, sutarties svarstymas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės taryboje vyko viešai, gretinant šias paminėtas aplinkybes su tuo, kad jokie konkretūs daiktai ar dokumentai nutarime daryti kratą nebuvo nurodyti, o kitos kratos, kuri atlikta teismo nutarties pagrindu D. D. deklaruotoje darbo vietoje - (duomenys neskelbtini) kontoroje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo ieškomi (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos sutarties rengimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ir su šios sutarties vykdymu susiję dokumentai, (duomenys neskelbtini) 5 metų bendradarbiavimo sutartis su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe ir su šios sutarties įvykdymu susiję dokumentai, darbų atlikimo aktai, juose nurodytas sumas pagrindžiančios sąskaitos. Tvirtina, kad priimant nutarimą daryti kratą ieškomi dokumentai jau buvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje arba galėjo būti paimti visai nenaudojant procesinės prievartos priemonių ar jas naudojant mažesne apimtimi. Buvo visos galimybės tyrimą atliekantiems pareigūnams viešai susipažinti su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje esančia dokumentacija, susijusia su sutarties derinimu, pasirašymu ir vykdymu, atsiskaitymus tarp šalių galima patikrinti kreipiantis į banką ar peržiūrint savivaldybės finansinius dokumentus. Teigia, kad dokumentų gavimo klausimą buvo galima išspręsti ir darant poėmį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, procesiniai tikslai šiuo atveju galėjo būti pasiekti ir nedarant kratos advokato darbo vietoje.

Taip pat skunde tvirtinama, kad buvo pažeistos BPK 145 str. 4 d. nuostatos, numatančios, kad darant kratą turi dalyvauti patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimas giminaitis, o darant kratą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje - tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimą krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Krata atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir tai prieš darant kratą buvo aiškiai nurodyta specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, tačiau jokių veiksmų, siekiant užtikrinti BPK 145 str. 4 d. numatytus reikalavimus, nebuvo imtasi. Kratos atlikimo metu nedalyvavo nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, nei kviestinis asmuo ar savivaldybės institucijos atstovas - jų dalyvavimo klausimas kratą atliekančių pareigūnų net nebuvo sprendžiamas. Tai - ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių pažeidimas, bet ir aplinkybė, kratą daranti neteisėta. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl kratos teisėtumo patvirtinimo į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino, todėl nutartis yra nepagrįsta bei neteisėta.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Skundas netenkinamas.

Skundu ginčijamas 2013 m. sausio 7 d. atliktos kratos (duomenys neskelbtini) D. D. darbo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisėtumas.

Esminis skundo argumentas, kuriuo grindžiamas teigimas, jog minėtu adresu krata advokato darbo vietoje atlikta neteisėtai ir skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jos teisėtumas negalėjo būti patvirtintas, nurodoma tai, kad 2013-01-07 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistės nutarimas daryti kratą D. D. darbo vietoje nemotyvuotas ir nepagrįstas - nutarime konkrečiai nenurodyti siekiami surasti ir paimti daiktai ar dokumentai, atlikta krata faktiškai pasinaudojant BPK 160¹ str. numatyta išimtimi, tačiau neteisėtai - nesant tam pagrindo - kratos atlikimo neatidėliotinumo. Neatidėliotino atvejo kratai atlikti motyvai nenurodyti ir nutarime atlikti kratą, o nutarimas neatitinka reikalavimų, keliamų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai atlikti kratą, be to, krata atlikta nedalyvaujant patalpų savininkui ar jo atstovui, kviestiniui asmeniui.

Iš 2013 m. sausio 7 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistės nutarimo daryti kratą matyti, kad nutarimas atlikti kratą priimtas, vadovaujantis BPK 145 str. BPK 145 str. 3 d. numato, jog krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tačiau faktiniai duomenys ikiteisminio tyrimo byloje patvirtina, kad krata D. D. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktiškai atlikta BPK 160¹ str. pagrindu – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu esant neatidėliotinam atvejui. Vadovaujantis šiuo pagrindu teiktas ikiteisminio tyrimo teisėjui prokurorės prašymas dėl kratos, atliktos D. D. darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), teisėtumo patvirtinimo ir skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, vadovaujantis BPK 160¹ str., kratos teisėtumas patvirtintas.

Teismo nutartis pagrįsta ir teisėta.

Motyvuojamoji dalis

Iš apygardos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2012-12-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi leista atlikti kratą pas D. D. (duomenys neskelbtini) kontoros „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilnius, siekiant surasti ir paimti (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos sutarties rengimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir su šios sutarties vykdymu susijusius dokumentus; (duomenys neskelbtini) 5 m. bendradarbiavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) m. savivaldybe ir su šiuos sutarties įvykdymu susijusius dokumentus, darbų atlikimo aktus, juose nurodytas sumas pagrindžiančias sąskaitas bei kitus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

2013-03-04 Panevėžio apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad 2012-12-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Taigi, krata pas (duomenys neskelbtini) D. D., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atliekama ikiteisminio tyrimo teisėjui priėmus motyvuotą ir teisėtą nutartį. Tačiau ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2013-01-07 jau atliekant procesinius veiksmus buvo nustatyta, kad pagrindinė D. D. darbo vieta yra ne nutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismas konstatuoja, kad esamoje situacijoje sprendimas neatidėliotinai atlikti nesankcionuotą kratą nurodytu adresu buvo pagrįstas. Faktinė situacija patvirtina, kad pas įtariamąją daiktai ir dokumentai ieškotini ir kitu, jos pačios nurodytu adresu, kuris 2012-12-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje leisti atlikti kratą nebuvo nurodytas. Todėl, sutinkamai su procesinėmis prievartos priemonėmis siekiamais tikslais, įtariamajam žinant apie jo atžvilgiu taikomą procesinę prievartos priemonę – 2013-01-07 D. D. supažindinta pasirašytinai su 2012-12-27 nutartimi daryti kratą, tyrėjos nutarimas atlikti kitu adresu laikytinas priimtu esant susiklosčiusiam neatidėliotinam atvejui, o 2013-01-07 tyrėjos nutarimas bei skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria patvirtintas atliktos kratos teisėtumas, laikytini pagrįstais ir teisėtais.

Nors iš 2013-01-07 Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistės nutarimo daryti kratą matyti, kad jame abstrakčiai nurodoma, jog atliekant kratą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekiama surasti ir paimti „daiktus ir dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti“, tačiau vertinant visą situaciją matyti, kad esant D. D. pareikštiems įtarimams bei esant jai supažindintai su 2012-12-27 teismo nutartimi daryti kratą, kurioje detaliai nurodyti ieškotini daiktai bei dokumentai, ir kad šios nutarties pagrindu atlikta krata adresu (duomenys neskelbtini), krata, netrukus atlikta pačios įtariamosios nurodytu kitu jos darbo vietos adresu - (duomenys neskelbtini), galima pagrįstai teigti, kad leistini paimti daiktai ir dokumentai buvo aiškūs, jie yra tie patys, kaip ir nurodyti 2012-12-27 teismo nutartyje dėl kratos darymo.

Nepagrįstas skundo teiginys, kad kratos metu neteisėtai buvo paimtas (duomenys neskelbtini) D. D. kompiuteris ir pažeisti Advokatūros įstatymo 46 str. 3, 4 ir 5 d. reikalavimai, nes kompiuteryje yra duomenys, sudarantys advokato profesinę paslaptį. Iš pranešimo apie įtarimą matyti, jog D. D. yra įtariamoji – jai pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 228 str. 1 d. Advokatūros įstatymo 46 str. 3 d. draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams. Byloje surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad šis įstatymo reikalavimas nėra pažeistas.

Skunde nurodoma aplinkybė, kad kratoje, atliktoje adresu (duomenys neskelbtini), nedalyvavo patalpų savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, taip pat nesudaro pagrindo laikyti atliktą kratą neteisėta. BPK 145 str. 4 d. numato, kad darant kratą, turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o darant kratą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje – tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Nurodoma krata atlikta D. D. darbo vietoje. Ji pati šioje kratoje dalyvavo, todėl laikytina, kad krata atlikta dalyvaujant patalpų valdytojo atstovui ir BPK 145 str. reikalavimai pažeisti nebuvo.

Nepagrįstai skunde teigiama, kad dėl atliktos kratos (duomenys neskelbtini) D. D. darbo vietoje pažeistos Advokatūros įstatymo 46 str. 2 d. ir 5 d. nuostatos, t. y. advokatė sutapatinta su savo klientu - (duomenys neskelbtini), taip ribojamos jos galimybes ginti klientą baudžiamajame procese bei neteisėtai renkami duomenys, kurie yra advokato profesinė paslaptis ir dėl šių priežasčių kratos teisėtumas negalėjo būti patvirtintas. Pati D. D. yra įtariama padėjusi padaryti neteisėtą veiką - klastoti dokumentus, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai užvaldyti didelės vertės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės lėšas, taip pat pati piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, todėl teiginys, jog ji, kaip advokatė, tapatinama su savo klientu nepagrįstas. Krata atlikta siekiant gauti duomenis, susijusius su galimai neteisėta būtent pačios įtariamosios D. D. veikla, todėl ji galėjo būti atlikta ir advokatės darbo vietoje.

Skundu nepagrįstai ginčijamas ir D. D. procesinis statusas, tai yra teigiama, kad ji 2013-01-07 nebuvo įtariamoji, nes nebuvo šaukiama į apklausą, kaip tai numato BPK 21 str. D. D. 2013-01-07 dar prieš ginčijamos kratos atlikimą buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Iš pranešimo apie įtarimą matyti, kad D. D. su jai reiškiamu įtarimu supažindinta pasirašytinai, jai išaiškintos įtariamojo teisės, tai yra būtent nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo D. D. ir įgijo įtariamojo baudžiamajame procese statusą.

Įvertinęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą bei skundo argumentus teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-10 nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. D. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą atmesti ir 2013 m. sausio 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.