- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-538-230/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lambatas“
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lambatas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-399/2008 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lambatas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtų pinigų ir daiktų grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. J. ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad ieškovė vienašališkai nutraukia 2006 metais su atsakovu UAB „Lambatas“ sudarytą sutartį dėl netinkamos nestandartinių virtuvės baldų gamybos, surinkimo ir pristatymo kokybės, 2) priteisti iš atsakovo už prekę sumokėtą 6600 Lt sumą, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2006 m. birželio 19 d. su atsakovu UAB „Lambatas“ sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti, surinkti bei pristatyti nestandartinius virtuvės baldus, o ieškovė įsipareigojo sutarties pasirašymo dieną sumokėti avansą 3000 Lt, o likusią sumą 3600 Lt (su PVM) sumokėti per tris dienas po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. Ieškovė visą sumą sumokėjo, net šalims nepasirašius priėmimo-perdavimo akto. O atsakovas pažeidė sutarties 4 punkto reikalavimus, nes pateikė ieškovei nekokybiškus baldus, ką patvirtina Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos Kauno skyriaus Marijampolės poskyrio aktas ir kita tyrimo medžiaga. Pirmieji nekokybiškos produkcijos požymiai išaiškėjo baldų pristatymo ir montavimo dieną (baro apdaila, tarpai baldų sujungimuose, ne pagal projektą išdėstyti baldai ir kt.), kiti - po savaitės (po pirmo valymo nusilupo apdailos juostelės viršutinis sluoksnis, nukrito plautuvę dengiančios spintelės durelės), paskutiniai - prieš dvi savaites (nukrito įmontuojamos indaplovės dangtis (durelės). Atsakovas kelis kartus bandė taisyti greitai išryškėjusius trūkumus, bet jam tai nepavyko. Baldai įmontuoti ne pagal instrukciją, baldų plokštė montavimui išpjauta neteisingai, todėl pilnai neatsidaro indaplovė. Dėl to, kad iš viso neįmontuotas šaldytuvas (prie plokštės pritvirtintos tik durys, bet nepritvirtinta šaldytuvo apačia ir viršus), jis pilnai neužsidaro, produktai drėksta. Tai reiškia, kad šalinant trūkumus praktiškai turėtų būti perdarytas visas virtuvės baldų komplektas, ir labai abejotina, ar atsakovo meistrai sugebės pagaminti geros kokybės produktą, todėl ieškovė pasirinko 2001 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 217 patvirtintų Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 4.5 punkte numatytą vienašališką pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir reikalauja grąžinti už prekę sumokėtą 6600 Lt sumą. Dėl šio sandorio sudarymo ieškovė taip pat patyrė neturtinę žalą (daiktų negali naudoti pagal paskirtį, jautė atvykusių šalinti defektų asmenų nepagarbą ir net žeminimą ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Teismas nutraukė vartojimo rangos sutartį, sudarytą tarp ieškovės V. J. ir atsakovo UAB „Lambatas“, priteisė ieškovei iš atsakovo UAB „Lambatas“ 6600 Lt nuostoliams atlyginti, bylą dalyje dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo nutraukė, ieškovei atsisakius ieškinio šioje dalyje ir teismui šį atsisakymą priėmus, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 198 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš atsakovo - 10,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, kurio sudarymą numatė sutartis, nebuvo sudarytas, todėl konstatavo, kad sutartiniai šalių įsipareigojimai iki galo nebuvo įvykdyti ir tuo pažeistas sutarties 5.2 punkto reikalavimas. Byloje pateiktą 2006 m. birželio 15 d. sąskaitą-faktūrą, kurioje yra įrašai „perdavė”, „priėmė”, teismas nepripažino priėmimo-perdavimo aktu. Teismas nustatė, kad ieškovė pretenziją raštu dėl netinkamos atliktų darbų kokybės pareiškė 2007 m. vasario 23 d., nurodžiusi dviejų savaičių terminą trūkumams pašalinti. Teismas taip pat padarė išvadą, kad trūkumai nebuvo pašalinti, nes tai patvirtina 2007 m. kovo 21 d. ieškovės skundas Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie ūkio ministerijos ir minėtos inspekcijos 2007 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad įmontuojama buitinė technika balduose įmontuota netinkamai, ja nesaugu naudotis, nustatyta netinkama virtuvinių baldų montavimo kokybė, virtuvės baldų fasadiniai elementai tarpusavyje nesureguliuoti nei pagal vertikalę, nei pagal horizontalę t.y. baldų montavimo darbai atlikti nekokybiškai. Atsakovas aktą pasirašė ir įsipareigojo pašalinti defektus, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad buvo siekiama juos pašalinti, išskyrus atsakovo ieškovei siųstus registruotus laiškus dėl defektų apžiūrėjimo ir ištaisymo. Liudytojų parodymus teismas taip pat laikė nepakankamais ieškovės atsisakymui bendradarbiauti pagal sutartį pagrįsti. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, ir jų sudaryta sutartis yra vartojimo rangos sutartis. Remiantis CK 6.647 str. 2 d. rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę. Kadangi ieškovės baldai buvo pagaminti iš atsakovo medžiagos, todėl atsakovas atsako už baldų kokybę. Teismas darė išvadą, kad atsakovas sutarties tinkamai neįvykdė, o nustatyti trūkumai yra esminiai ir nėra pagrindo manyti, kad trūkumai gali būti pašalinti. Todėl teismas ieškovės reikalavimą nutraukti sutartį (CK 6.217 str.) ir atlyginti nuostolius laikė pagrįstu, įrodytu ir tenkintinu (CK 6.678 str. 2 d., 6.665 str. 3 d.). Ieškovei atsisakius reikalavimo priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą, teismas šį atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 str. 4 p., 294 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Lambatas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo pažeistas sutarties 5.2 punktas, kadangi nėra surašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas. Tokį aktą šalys pasirašė, 2006 m. rugsėjo 15 d. pasirašydamos sąskaitą- faktūrą LAM Nr. 184, kurioje ties grafomis „perdavė“ ir „priėmė“ yra abiejų šalių parašai. Pasirašius šią sąskaitą, darbai buvo baigti, o ieškovė sumokėjo likusią pinigų sumą. Teismas visiškai nepasisakė, dėl kokių priežasčių ir motyvų šios sąskaitos-faktūros nelaikė darbų perdavimo-priėmimo aktu. Teismas nepasisakė ir nevertino liudytojo, ankstesnio atsakovo bendrovės direktoriaus M. B., parodymų, kuris patvirtino, kad minėta sąskaita kartu buvo ir perdavimo-priėmimo aktas ir kad tai yra įprastinė jų įmonėje taikoma praktika. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra realaus pagrindo manyti, kad trūkumai gali būti tinkamai ištaisyti, nes nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog siekė pašalinti trūkumus, ir neįrodė ieškovės vengimo bendradarbiauti. Atsakovas du kartus kreipėsi į ieškovę dėl defektų apžiūrėjimo ir jų pašalinimo, ieškovei buvo palikti pranešimai apie registruotus laiškus, tačiau ieškovė jų neatsiėmė. Atsakovas dėjo pastangas ir siekė susisiekti su ieškove bei išspręsti visus ginčo klausimus. Kadangi ieškovė teigė nepasitikinti atsakovu, jai buvo pasiūlyta dėl defektų ištaisymo kreiptis į firmą, kuria ji pasitiki, o atsakovas kompensuotų turėtas išlaidas. Todėl teismo teiginys, kad sutartį būtina nutraukti, nes atsakovas gali trūkumų neištaisyti, yra nepagrįstas, nes ieškovei nesutinkant ir reikalaujant tik pinigų, atsakovas neturėjo galimybės defektus ištaisyti. Po darbų atlikimo defektai nebuvo taisomi, tai patvirtina ir ieškovės iniciatyva apklaustos liudytojos S. J. ir U. J., todėl nebuvo pagrindo teigti, kad ieškovė nepasitiki atsakovu. Teismas nenurodė, kodėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas negalėtų tinkamai ištaisyti trūkumus. Ieškovė šios aplinkybės net nebandė įrodinėti, o pareiškė pati turinti teisę nuspręsti, ko prašyti, ir pasirinko pinigų grąžinimą. Teismas taip pat nepagrindė savo motyvo, kad defektai yra esminiai. Iš 2007 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto matyti, kad defektai yra taisytini, akte nenurodyta, kad jie yra esminiai. Daugelis defektų atsirado dėl pačios ieškovės kaltės ir netinkamo naudojimosi, tačiau atsakovas, atsižvelgdamas į ankstesnį ilgalaikį bendradarbiavimą su ieškove ir į ieškovės kaip vartotojos poreikius, visus nurodytus defektus pripažino ir sutiko nedelsiant juos ištaisyti. Iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad defektai nėra esminiai, nes jie susiję su netinkamu durelių aukščio sureguliavimu ir lengvai pašalinami. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė, kad dėl esamų defektų ji negali naudoti daikto pagal tiesioginę jo paskirtį. Nuo virtuvės komplekto pagaminimo (2006 m. rugsėjo 15 d.) praėjo 15 mėnesių, ieškovė perduotu daiktu pilnai naudojosi pagal paskirtį. Iki 2007 m. vasario 23 d. ieškovė jokių pretenzijų nereiškė, o jei defektai atsirado daiktu naudojantis, jie galėjo ir turėjo būti pašalinti per garantinį laikotarpį. Pagal sutarties 6.2 punktą ieškovė pretenzijas dėl darbų kokybės turėjo pareikšti per 3 darbo dienas, o teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas turėjo taikyti CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, kurie numato, kad užsakovas priimdamas darbą gali remtis trūkumų faktu tik jei darbų priėmimo akte ar panašiame dokumente tie trūkumai aptarti arba numatyta užsakovo teisė dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Priimdamas sprendimą, teismas ieškovei priteisė ne jos sumokėtus už daiktą pinigus, bet 6600 Lt žalos atlyginimą, tačiau ieškovė tokio reikalavimo nereiškė ir žalos ar nuostolių dydžio neįrodinėjo. Todėl teismas rangos sutartį nutraukė nepagrįstai ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 6600 Lt žalos atlyginimo. Ieškovės interesai galėjo būti pilnai apginti, neatlygintinai pašalinus daikto trūkumus.
Atsiliepimas
Ieškovė V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad visiškai nepagrįstas yra apelianto motyvas, kad sąskaita-faktūra prilygsta perdavimo-priėmimo aktui. Sąskaita-faktūra yra buhalterinis dokumentas atsiskaitymams tarp sutarties šalių pagrįsti, o ne dokumentas montavimo darbų perdavimo faktui konstatuoti. Be to, sutarties 5.2 punkte nenumatyta, kad sąskaita-faktūra prilyginama darbų perdavimo-priėmimo aktui, todėl teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutarties 5.2 punktą. Apeliantas nepagrįstai sąskaitoje-faktūroje fiksuotą virtuvės baldų komplekto pirkimo, „perdavimo“, „priėmimo“ faktą tapatina su darbų priėmimu. Sąskaitoje-faktūroje aiškiai nurodytas virtuvės baldų komplekto pirkimo faktas. Nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl nustatytų defektų ir šalių bendradarbiavimo. Šalys pripažino faktą, kad anksčiau bendradarbiavo - advokatė V. J. teikė teisinę pagalbą atsakovo įmonei, todėl apelianto argumentas, kad jokiais būdais negalėjo susisiekti su advokate dėl trūkumų pašalinimo, visiškai nepagrįstas. Atsakovui buvo žinoma ieškovės gyvenamoji ir darbo vieta, tačiau jo atstovai nei ieškovės namuose, nei darbe neapsilankė ir tik formaliai išsiuntė raštus paštu. Apelianto argumentą, kad ieškovė turėjo pasirinkti trūkumų pašalinimo, o ne pinigų grąžinimo būdą, paneigia LR ūkio ministro įsakymu patvirtintų Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių (2001-06-29 Nr. 217) 4 dalies 4.5 punkto, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 6.665 straipsnio 3 dalies reikalavimai, kuriose pasakyta, kad „pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti ... vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus“ - pirkimo-pardavimo sutarties atveju, arba „jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius" - rangos sutarties atveju. Apeliantas be pagrindo nesutinka su teismo motyvu, kad defektai yra esminiai. Patikrinimo akte nurodyta daug trūkumų, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija 2007 m. balandžio 20 d. rašte nurodė, kad jos pretenzija dėl netinkamai atliktų virtuvinių baldų montavimo darbų yra pagrįsta, ir pripažino, kad ieškovė negali pagal paskirtį visiškai naudotis šaldytuvu, kriauklės spintele ir indaplove. Didžioji dauguma specialisto konstatuotų trūkumų yra esminiai defektai, o atsakovas specialisto išvados įstatymo nustatyta tvarka neginčijo.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), taip pat daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo sutartis dėl virtuvės baldų pagaminimo, pristatymo ir surinkimo (b.l. 14) yra vartojimo rangos sutartis, kadangi ji atitinka CK 6.672 straipsnio 1 dalyje numatytą vartojimo rangos sutarties sampratą. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Akivaizdu, kad šalių sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas, kaip verslo subjektas, įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti fiziniam asmeniui - ieškovei jos ir jos šeimos buitiniams poreikiams tenkinti virtuvės baldus, yra klasikinė vartojimo rangos sutartis. Todėl šiai sutarčiai taikytini ir vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai t.y. CK 6.350 – 6.370 straipsnių reikalavimai (CK 6.672 straipsnio 2 dalis), taip pat vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai (CK 6.672 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad ginčo atveju taikytinos ir 2000 m. rugsėjo 19 d. priimto LR vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostatos (Nr. VIII-1946). Šis įstatymas nustato vartotojų teises, taip pat reglamentuoja vartotojų ir prekių pardavėjų, gamintojų bei paslaugų teikėjų santykius (įstatymo 1 straipsnis). Atsižvelgiant į tokį vartojimo rangos sutarčių teisinį reglamentavimą, atsakovo pagamintų ir sumontuotų virtuvės baldų kokybei taikytini tiek CK 6.363 straipsnio, tiek LR vartotojų teisių gynimo įstatymo 7 straipsnio reikalavimai. CK 6.363 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės t.y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad daikto savybės atitinka pirkimo-pardavimo sąlygas, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės. Analogiškai kokybinius reikalavimus reglamentuoja ir nurodyto LR vartotojų teisių gynimo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys. Kad ieškovei pagamintas virtuvinių baldų komplektas neatitinka kokybės reikalavimų pilnai patvirtina Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos 2007 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktas (b.l. 10-11), iš kurio matyti, kad virtuvinių baldų montavimo darbai atlikti nekokybiškai, buitinė technika įmontuota netinkamai, pažeidžiant saugos reikalavimus, baldų fasadiniai elementai nesureguliuoti, stalčiai išsitraukia su kliuviniu, apatinė apdailos juosta pritvirtinta nepatikimai, pažeista apdailos danga ir pan., todėl baldų komplektas neatitinka kokybinių reikalavimų, o netinkamai įmontuota buitinė technika neužtikrina saugaus ir patogaus naudojimo pagal paskirtį. Šį aktą yra pasirašęs ir atsakovo atstovas, todėl atsakovas iš esmės neginčija, kad kokybės trūkumų yra, tačiau atsakovo nuomone trūkumai yra neesminiai ir gali būti ištaisyti, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja nutraukti sutartį, grąžinant jai sumokėtus pinigus. Tačiau ieškovė, reikalaudama būtent nutraukti sutartį ir grąžinti jos sumokėtus pinigus, neviršija įstatymo jai suteiktų teisių. CK 6.363 straipsnio 4-7 dalyse reglamentuotos pirkėjo, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, teisės tarp jų ir teisė reikalauti iš atsakovo pašalinti daikto defektus ar atlyginti šių trūkumų pašalinimo išlaidas, ką ir siūlo atsakovas (CK 6.363 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Nepaisant to, pirkėjas vietoje nurodytų CK 6.363 straipsnio 4-7 dalyse numatytų teisių taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis), ir tai gali jis padaryti per 2 metų ieškinio senaties terminą (CK 6.363 straipsnio 9 dalis). Kadangi ginčo sutartimi buvo numatytas 1 metų garantinis terminas (sutarties 4.2 ir 6.3 punktai), reikalavimas turėjo būti pareikštas ir buvo pareikštas šio šalių nustatyto garantinio termino eigoje, kaip ir numato LR vartotojų teisių gynimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis. Pažymėtina, kad LR vartotojų teisių įstatymas, numatydamas pirkėjo teisę nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, daro išimtį tik kai prekės trūkumas yra mažareikšmis, tačiau patikrinimo nustatytus trūkumus negalima pripažinti mažareikšmiais. Atsakovas taip pat neįrodė, kad trūkumai atsirado dėl pačios ieškovės kaltės ir netinkamo naudojimo, dėl ko būtų galima atsisakyti grąžinti pinigus, ką numato ir LR ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 13 punktas. Todėl, vadovaujantis nurodytų teisės normų reikalavimais, darytina išvada, jog atsakovui pardavus ieškovei nekokybiškus baldus ieškovė gali pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir reikalauti nutraukti sudarytą sutartį bei grąžinti sumokėtus pinigus. Dėl šių aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė, pasirašydama sąskaitą-faktūrą, baldus priėmė, nenurodydama jų trūkumų, ir kad ji nebendradarbiavo bei ribojo atsakovo teisę pačiam pašalinti trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, neturi jokios reikšmės. Pagal nurodytus teisės normų reikalavimus ieškovės teisė nutraukti sutartį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus yra pilnai pagrįsta, todėl jos ieškinys pagrįstai patenkintas. Nors pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, sprendimą grindė taikydamas kitas materialines teisės normas, tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d sprendimą palikti nepakeistą.