Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. J., atstovo advokato Eugenijaus Baršio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria J. J. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-06-26 nutartimi J. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, to paties teismo 2017-11-08 nutartimi, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, Panevėžio apylinkės teismo 2018-02-01 nutartimi padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), nepakaltinamumo būsenoje, taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurios taikymas buvo tęsiamas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimis.

2. 2020 m. kovo 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose buvo gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma J. J. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkintas iš dalies: atmestas prašymas J. J. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęsiant stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Tokį sprendimą teismas priėmė padaręs išvadą, kad J. J. psichinės būklės pagerėjimas yra tik nurodomu laikotarpiu, pagal atlikto smurto rizikos įvertinimo duomenis smurto rizika įvertinta kaip vidutinė, todėl jo priverstinis stacionarinis gydymas šiuo metu yra būtinas ir švelninti jam taikomo režimo nėra pagrindo.

4. Skundu asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. J., atstovas advokatas E. Baršys prašo J. J. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą priminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde jis cituoja gydytojų komisijos išvadoje nurodytas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į priverstinį gydymą ir stebėjimą ambulatorinėmis sąlygomis, taip pat pabrėžia, jog J. J. rūpinsis jo motina – S. J., kuri supranta savo pareigą rūpintis psichiniu ligoniu, jo vaistų vartojimo kontrole, o paūmėjus ligai – žino kur kreiptis.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas tenkinamas.

7. Apylinkės teismas, atmesdamas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl J. J. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje keitimo į stebėjimą ir gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, byloje esančius duomenis vertino formaliai, atsižvelgdamas tik į sąlyginai trumpą J. J. sveikatos pagerėjimo laikotarpį, kritikos ligos atžvilgiu nebuvimą, vidutinę pakartotinio smurto riziką ir ribotas jo galimybes užtikrinti gydymo tęstinumą ambulatorinėmis sąlygomis esant paskelbtam karantinui. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas nenustatė svarių priežasčių, dėl kurių J. J. negalėtų būti taikomas gydymas ambulatorinėmis sąlygomis.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

9. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Iš 2020 m. kovo 27 d. komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad gydytojų psichiatrų komisija, atlikusi J. J. medicininę apžiūrą konstatavo, jog jo psichikos būklė stabiliai pagerėjusi. Agresijos, destruktyvaus elgesio nestebėta. Lanko užimtumą, su ligoniais bendrauja. Pokalbio metu formalus, bendrauja betarpiškai. Mąstymas konkretus, emocijos labilios, primityvios, nuotaika gera. Nors stokoja kritikos ligos atžvilgiu, bet per stebimą laikotarpį ligos paūmėjimo nebuvo, psichomotorinio sujaudinimo ir agresijos epizodų nepastebėta. Planuoja ateityje vesti padorų gyvenimo būdą, nevartoti alkoholio, susirasti darbą. Komisija rekomenduoja priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis.

10. Apylinkės teismas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkino iš dalies: pratęsė priverstinį gydymą, tačiau atsisakė švelninti jo režimą, t. y., nesutiko, kad J. J. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis būtų pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tokį sprendimą teismas priėmė, konstatavęs, kad J. J. socialinis pavojingumo sumažėjimas neleidžia daryti išvados, kad jo priverstinį stebėjimą ir gydymą galima būtų užtikrinti ambulatorinėmis sąlygomis ir tai nekeltų pavojaus visuomenės saugumui.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant asmens pavojingumą, būtina atsižvelgti į gydymo trukmę, jo veiksmingumą, sveikatos pokyčius, paties paciento savo ligos vertinimą ir motyvaciją tęsti gydymą. Vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas priėmė bylos duomenimis nepagrįstą sprendimą. Sprendimą priėmusiam teismui viena iš esminę reikšmę turėjusių aplinkybių sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą, visų pirma turėjo būti J. J. psichinės būklės bei jo pavojingumo įvertinimas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad BPK nekeliama sąlyga kokiu nors būdu užtikrinti taikomą ambulatorinį stebėjimą, todėl šiuo metu paskelbtas karantinas nesąlygoja priverčiamosios medicininės priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, netaikymo. Be to, iš byloje esančio raštiško S. J. prašymo ir J. J. atstovo advokato skundo matyti, kad S. J. prašo jos sūnų J. J. išleisti gydytis į namus ir žada rūpintis jo vaistų vartojimo kontrole, o pastebėjusi jo sveikatos pablogėjimą - kreiptis pagalbos.

12. Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog J. J. psichinė būsena yra pagerėjusi ir stabili, agresijos, konfliktų, režimo pažeidimų nestebima, pacientas pradėjo lankyti užimtumo veiklas, turi realius ateities planus – gyventi su mama ir dirbti lentpjūvėje. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad J. J.. sveikata stabilizavosi, pacientas suvokia ir atsakingai žiūri į gydymo tęstinumą, atsakomybę už tinkamą gydymą ambulatorinėmis sąlygomis prisiima ir jo motina, todėl ir toliau laikyti J. J. izoliuotą nuo visuomenės nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teigiamas asmens sveikatos būklės pokytis yra pagrindas pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus J. J. psichinės sveikatos būklę bei jo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat galimybę užtikrinti tokį pat gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad J. J. pagrįstai pratęstas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, tačiau tai galima daryti ne stacionare, o ambulatorinėmis sąlygomis. Šiuo atveju tai yra pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Apygardos teismas įsitikinęs, kad toks gydymas padidins paciento vidines pastangas grįžti į visuomeninį gyvenimą, stiprinti ir plėtoti socialinius ryšius. Tokiu būdu skundžiama teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutartį ir priimti dėl J. J. atstovo advokato Eugenijaus Baršio skundo naują sprendimą: tenkinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą ir J. J. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis neskundžiama.