- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-09
- Bylos Nr.
- A-146-299-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Kauno
- Pareiškėjas
- A. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo,
dalyvaujant atsakovo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Kauno tardymo izoliatoriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 2, 20) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 11-3348;
2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 2S-2516;
3) pareigoti Kalėjimų departamentą pašalinti padarytus pažeidimus ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl 2009 m. liepos 22 d. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų ištyrimo ir jų nubaudimo.
Pareiškėjas skunde ir jo patikslinime paaiškino, kad atlikdamas bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Izoliatorius) jis nusprendė badauti. Jam badaujant įstaigos prižiūrėtojas į jo kameroje Nr.154 esančią šiukšlių dėžę įmetė tuščią konservų dėžutę, tuo siekdamas jį sukompromituoti ir pažeminti prieš kitus suimtuosius ir nuteistuosius. Dėl šių veiksmų jis kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2009 m. liepos 30 dienos raštu Nr. 2S-2135 atsisakė nagrinėti jo 2009 m. liepos 27 d. skundą ir šį skundą persiuntė nagrinėti Izoliatoriui. 2009 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 11-3348 Izoliatorius nurodė, jog skunde nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės. Tuomet pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris pakartotinai atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – ištirti Izoliatoriaus darbuotojų provokacinius veiksmus iš esmės, bet telefonu formaliai nurodė Izoliatoriui atlikti tarnybinį patikrinimą. 2009 m. rugpjūčio 31 d. Izoliatorius surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 33-95 ir 2009 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 2S-2516 Kalėjimų departamentas pranešė, jog Izoliatoriaus atlikto išsamaus tarnybinio tyrimo metu nebuvo gauta jokių faktinių duomenų, kad pareigūnai jo atžvilgiu vykdytų provokaciją bei informavo, jog Izoliatoriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. raštas su pateiktu sprendimu dėl skundo nagrinėjimo rezultatų yra pagrįstas. Pareiškėjas nurodė manantis, kad Kalėjimų departamentas atsisakė atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą (b. l. 145) atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad tą pačią dieną jis turi dalyvauti Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdyje 13 val. 30 min. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad vieną kartą dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas jau buvo atidėtas, laikė, kad tai nėra svarbi priežastis, kadangi Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjimo laikas paskirtas 9 val., o Panevėžio miesto apylinkės teisme 13 val. 30 min., be to pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl sprendė, kad tai nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 42?44) paaiškino, kad Izoliatoriaus personalo veiksmai suimtajam pareiškus apie badavimą yra reglamentuoti tardymo izoliatorių Vidaus tvarkos taisyklių XXIV skyriaus 133-137 punktuose. Šių taisyklių 133 punkte nurodyta, jog paaiškėjus, kad badaujančio suimtojo reikalavimai ar pretenzijos yra pagrįstos ir teisėtos, tardymo izoliatoriaus direktorius imasi neatidėliotinų priemonių šiems reikalavimams ar pretenzijoms patenkinti. Kadangi A. B. savo 2009 m. gegužės 1 d. pareiškime dėl bado akcijos pradėjimo nurodė neteisėtus reikalavimus, Tardymo izoliatoriaus administracija konstatavo, kad pareiškėjo paskelbta bado akcija yra neteisėta.
Pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti Bausmių vykdymo 183 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tai yra apskųsti pareigūnų veiksmus izoliatoriaus direktoriui, tačiau praleido nustatytą terminą ir šią teise nepasinaudojo, bet tiesiogiai kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Kalėjimo departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, teisėtai įpareigojo Kauno tardymo izoliatorių ištirti ir atsakyti pareiškėjui į jo 2008 m. liepos 27 d. skundą. Izoliatoriaus atsakymas pareiškėjui atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl buvo pripažintas teisėtu.
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 67?69) paaiškino, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundus atsakė tinkamai, atsakymus pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Nurodė manantis, kad šie atsakymai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 2 d. sprendimu (b. l. 154-157) pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas išnagrinėjęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintos tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas.
Rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, kuriame reglamentuojami individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, taip pat jis turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad 2009 m. liepos 27 d. A. B. skundu kreipėsi į Kalėjimo departamentą prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą ir ikiteisminį tyrimą dėl galimos Kauno tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojo nusikalstamos veikos ištyrimo (b. l. 76). Kalėjimų departamentas 2009 m. liepos 30 dienos raštu Nr. 2S-2135 atsisakė nagrinėti jo 2009 m. liepos 27 d. skundą, kuriame pareiškėjas skundžiasi dėl, jo manymu, Izoliatoriaus pareigūno vykdomos provokacijos prieš jį, tikslu sukompromituoti kitų suimtųjų ir nuteistųjų tarpe, bei šantažuojant priversti nutraukti badavimą (b. l. 75). 2009-08-03 Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą šį skundą persiuntė Izoliatoriui ir įpareigojo skundą išnagrinėti iš esmės (b. l. 48). Paėmus iš suimtojo A. B. papildomą paaiškinimą, kuriame jis patikslino incidento laiką ir prižiūrėtojo pavardę, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas (b. l. 51). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2009-07-22 įstaigoje apsaugą ir priežiūrą vykdė budinti pamaina Nr. 4, kuriai vadovavo direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas M. V., korpuso vyresniuoju buvo paskirtas G. K., o priežiūros pirmo aukšto postuose (šiame aukšte yra 154 kamera) tarnybą vykdė prižiūrėtojas R. E.. Savo 2009-08-31 paaiškinime Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas R. A. nurodė, kad 2009 m. liepos 22 d., apie 16.00 val., kaip įprastai kartu su dieninės pamainos prižiūrėtoju ir ūkio aptarnavimo brigados nuteistuoju jie surinkinėjo iš kamerų šiukšles. Šiukšlės buvo renkamos ir iš kameros Nr. 154, kurioje kalėjo tik vienas suimtasis A. B., tačiau jokios konservų skardinės ar kito daikto R. A. kameroje nepaliko, todėl apie kokį nors rastą draudžiamą daiktą tarnybinio pranešimo nerašė, su pareiškėju jis nekonfliktavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojai M. V., R. E. ir G. K. paaiškino, kad jokios provokacijos prieš sulaikytąjį A. B. jie nerengė ir neorganizavo, jokios tuščios konservų dėžutės į šiukšlių dėžę, kur kalėjo nuteistasis nemetė.
Ūkio aptarnavimo brigados nuteistasis A. Š. paaiškinime nurodė, kad 2009 m. liepos 22 d. po pietų, prižiūrint pareigūnams rinko iš kamerų šiukšles, atidarius kameros Nr. 154 duris suimtasis A. B. pareiškė, kad kameroje šiukšlių nėra, todėl prižiūrėtojai į kamerą neužėjo. Pasak nuteistojo A. Š. nei jis, nei prižiūrėtojai jokios provokacijos prie A. B. nevykdė, tai yra jokių daiktų minėtoje kameroje nepaliko. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo gauta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių suimtojo A. B. skunde išdėstytus teiginius, jog jo atžvilgiu buvo vykdoma provokacija (b. l. 45?46).
Kauno tardymo izoliatoriaus administracija, išnagrinėjusi 2009 m. liepos 27 d. A. B. skundą, parengė 2009 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 11-3348 (b. l. 73). Nesutikdamas su šiuo raštu 2009 m. rugpjūčio 17 d. A. B. pakartotinai kreipėsi į Kalėjimų departamentą (b. l. 71?72), tačiau 2009 m. rugsėjo 4 d., Kalėjimų departamento sprendimas Nr. 2S-2516 jo netenkino, nes, anot pareiškėjo, jį rengiant, nebuvo atliktas tarnybinis tyrimas, bet kaip nurodyta pačiame sprendime, telefonu nurodyta tarnybinį tyrimą atlikti Izoliatoriui. Pareiškėjo manymu, Kalėjimų departamentas neteisėtai atsisakė atlikti savo kompetencijai priskirtus veiksmus, bei pripažino pagrįstu Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 11-3348.
2009 m. liepos 27 d. skundu pareiškėjas A. B. skundėsi dėl, jo manymu, Izoliatoriaus pareigūno vykdomos provokacijos prieš jį, tikslu sukompromituoti kitų suimtųjų ir nuteistųjų tarpe bei šantažuojant priversti nutraukti bado akciją. Jame paaiškino, kad buvo laikomas 154 kameroje vienas, nes buvo paskelbęs bado akciją, pareigūnas atnešdavęs ir išnešdavęs indus su maistu, siekdamas sukompromituoti jį kitų suimtųjų ir nuteistųjų tarpe į šiukšlių dėžę įmetė konservų dėžutę nuo tuno ir ją užmaskavo, išpildamas iš indų nesuvalgytą maistą.
Kauno tardymo izoliatoriaus administracija 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 11-3348 paaiškino, kad skundo teiginiai neatitinka tikrovės, nes A. B. nenurodė datos ir vardo ar pavardės pareigūno, įvykdžiusio provokaciją prieš jį, tai yra, į jo kameroje esančią šiukšlių dėžę įmetusio konservų dėžutę nuo tuno ir ją užmaskavusio išpilant iš indų nesuvalgytą maistą. Kalėjimo departamentas pareiškėjo skundo dėl Izoliatoriaus 2009-08-11 sprendimo Nr. 11-3348 nepatenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pastebėjo, jog pagrindinis A. B. argumentas dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo yra neatliktas išsamus tarnybinis tyrimas, todėl šiuo aspektu teismui svarbu išsiaiškinti, ar Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai tirdami 2009 m. liepos 27 d. pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes atliko išsamų tyrimą. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu Kalėjimų departamento pareigūnai telefonu nurodė Izoliatoriaus administracijai atlikti tarnybinį tyrimą dėl 2009 m. liepos 27 d. skunde minimų aplinkybių, t. y. dėl prieš A. B. Izoliatoriuje galimai vykdomą provokaciją. Izoliatoriuje 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvo atliktas išsamus tarnybinis tyrimas, kurio metu nebuvo gauta jokių faktinių duomenų, jog Izoliatoriaus pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu vykdytų provokaciją. Pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 25 d. papildomame pareiškime (Nr. 41-219) patikslino, kad 2009 m. liepos 22 d. provokaciją prieš jį įvykdė prižiūrėtojas R. E., kuris 2009 m. rugpjūčio 31 d. paaiškinime paaiškino, kad kartu su kitu prižiūrėtoju bei ūkio aptarnavimo brigados nuteistuoju, rinko šiukšles iš pirmo aukšto kamerų, renkant šiukšles iš 154 kameros, kurioje buvo laikomas A. B., skardinės nuo tuno ar kitų daiktų nepaliko, provokacijos prieš pareiškėją neorganizavo. Tai jis patvirtino ir teismo posėdžio metu.
Teismas, įvertinęs Kalėjimų departamento sprendimo pagrįstumą, pažymėjo, jog atsakovas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, priimdama individualų administracinį aktą, laikėsi visų reikalavimų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje: į pareiškėjo skundą atsakė laiku, skundžiamą sprendimą pagrindė galiojančiais įstatymais, nurodė apskundimo tvarką. Todėl teismas vertino, jog naikinti šio sprendimo nėra pagrindo. Teismas priėjo prie išvados, kad Kalėjimų departamento 2009-09-04 sprendimas Nr. 2S-2516 ir Kauno tardymo izoliatoriaus 2009-08-11 sprendimas Nr. 11-3348 yra teisėti ir pagrįsti ir todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Kalėjimų departamentą pašalinti padarytus pažeidimus ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl 2009 m. liepos 22 d. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų ištyrimo ir jų nubaudimo.
III.
Pareiškėjas A. B. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 159), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė jo procesines teises išnagrinėjęs bylą jam nedalyvaujant ir nusprendęs, kad jo dalyvavimas tą pačią dieną kitos bylos nagrinėjime Panevėžio miesto apylinkės teisme nėra svarbi neatvykimo į teismą priežastis. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis yra neįgalus ir negali dirbti daugiau kaip tris valandas per dieną ir daugiau kaip dvi dienas per savaitę. Jam nedalyvaujant teismo posėdyje buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes jis negalėjo pareikšti nušalinimų, pateikti klausimų liudytojams ir proceso dalyviams, dalyvauti tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams.
2. Teismas netinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas ir dėl to priėmė formalų, jo teisių neapginantį sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 165-167) prašė jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė sutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais. Papildomai nurodė, kad 2009 m. liepos 20 d. A. B. raštu kreipėsi į Izoliatoriaus administraciją dėl leidimo įstaigos parduotuvėje pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis už 255,57 Lt. Šie maisto produktai ir reikmenys apeliantui buvo įteikti pasirašytinai 2009 m. liepos 22 d. Todėl, atsakovo manymu, apelianto teiginys esą Izoliatoriaus darbuotojai siekė jį sukompromituoti ir priversti nutraukti badavimą neteisingas, ką patvirtina ir apelianto 2009 m. liepos 23 d. pareiškimas dėl badavimo nutraukimo.
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 168-169) prašė jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos matyti, kad pareiškėjas, būdamas suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, 2009 m. gegužės 1 d. pareiškimu pranešė šios įstaigos administracijai jog pradeda badauti. Savo teisių pažeidimus, dėl kurių yra keliamas ginčas šioje byloje, pareiškėjas sieja su tomis faktinėmis aplinkybėmis, kad minėto badavimo metu Izoliatoriaus prižiūrėtojas į jo kameroje Nr. 154 esančią šiukšlių dėžę įmetė tuščią konservų dėžutę, tuo siekdamas jį sukompromituoti ir pažeminti prieš kitus suimtuosius ir nuteistuosius. Nurodytas aplinkybes ir atsakovų veiksmus, susijusius su jo skundų šiuo klausimu tyrimu, pareiškėjas įvardija kaip jo teisių pažeidimus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo skunde teismui konkrečiai nenurodo, kokios būtent jo teisės arba įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti pirmiau minėtais Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmais, tačiau pateikia argumentus, susijusius su teisės į gerą viešąjį administravimą pažeidimu. Taigi pareiškėjo keliamas ginčo esmė – viešojo administravimo subjektų veiksmai nagrinėjant pareiškėjo pateiktus skundus.
Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus bei Kalėjimų departamento priimtus sprendimus bei įpareigoti Kalėjimų departamentą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl 2009 m. liepos 22 d. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų ištyrimo ir jų nubaudimo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatas teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1660 redakcija) 49 straipsnio 1 dalis numato, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, o pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalį Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Kaip matyti iš bylos duomenų, 2009 m. liepos 27 d. pareiškėjas A. B. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą ir ikiteisminį tyrimą dėl galimos Izoliatoriaus prižiūrėtojo nusikalstamos veiklos ištyrimo (b. l. 76). Kalėjimų departamentas 2009 m. liepos 30 dienos raštu Nr. 2S-2136, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjo skundą persiuntė Kauno tardymo izoliatoriui (b. l. 48). Izoliatoriaus administracija, išnagrinėjusi 2009 m. liepos 27 d. A. B. skundą, 2009 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 11-3348 konstatavo, kad skunde išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės (b. l. 73). Nesutikdamas su šiuo raštu 2009 m. rugpjūčio 17 d. A. B. pakartotinai kreipėsi į Kalėjimų departamentą (b. l. 71?72). 2009 m. rugsėjo 4 d. raštu Kalėjimų departamentas pareiškėjui paaiškino, kad Kalėjimo departamento pareigūnai telefonu pavedė Izoliatoriaus administracijai atlikti tarnybinį patikrinimą. Bylos duomenys patvirtina skundžiamo Kalėjimų departamento 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr.2S-2516 argumentus, kad dėl pareiškėjo 2009 m. liepos 27 d. skunde išdėstytų aplinkybių buvo atliktas išsamus tarnybinis patikrinimas, kuris užbaigtas 2009 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr.33-95. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kalėjimų departamentas nagrinėdamas pareiškėjo skundus nepažeidė pareiškėjo teisės į gerą viešąjį administravimą, paisė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų principų. Byloje esanti 2009 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvada ir su šiuo patikrinimu susijusi medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo skunde aprašyti Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai buvo išsamiai ištirti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad naikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti Kalėjimų departamentą atlikti pakartotinį tyrimą nėra pagrindo.
Pastebėtina, kad pareiškėjas savo apeliacinį skundą išimtinai grindžia motyvais, susijusiais su jo procesinių teisių pažeidimais, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, nes buvo suvaržytos jo teisės dalyvauti teismo posėdyje.
ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis numato, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalies neatvykimas į bylos nagrinėjimą dėl tam tikrų priežasčių ir prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ABTĮ 80 straipsnio taikymo požiūriu nėra teismui privalomi, t. y. savaime neįpareigoja teismo tenkinti tokį prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas turi išsamiai išnagrinėti prašymo priežastis ir motyvuotai nuspręsti, ar proceso šalies nedalyvavimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Akcentuotina, kad realizuodamas ABTĮ 80 straipsnyje numatytą teisę spręsti dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, teismas be kita ko privalo atsižvelgti ir į šalių lygiateisiškumo, proceso operatyvumo principus, taip pat į tai, ar prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateikusi šalis iki prašymo atidėti bylos nagrinėjimą aktyviai naudojosi savo teisėmis pateikti įrodymus, papildomus rašytinius paaiškinimus, nes priešingu atveju, būtų sudaromos prielaidos piktnaudžiauti bylos nagrinėjimo atidėjimo teise.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kviečiamas atvykti į 2009 m. sausio 5 d. 10 val. numatytą pirmosios instancijos teismo posėdį, pareiškėjas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad tą pačią dieną 9 val. 30 min. jis turi dalyvauti teismo posėdyje Jonavos rajono apylinkės teisme (b. l. 104). Pareiškėjas taip pat prašė išreikalauti Seimo kontrolieriaus pažymą dėl jo skundo, pateikto dėl Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų, ištyrimo. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo prašymą patenkino ir atidėjo bylos nagrinėjimą 2010 m. vasario 22 d. 9 val. (b. l. 111, 114 -116). Teismas taip pat patenkino pareiškėjo prašymą dėl jo skundo tuo pačiu kaip ir nagrinėjamoje byloje klausimu tyrimo medžiagos iš Seimo kontrolieriaus įstaigos išreikalavimo ir šią medžiagą išreikalavo (b.l.118-143). Apie paskirto teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pareiškėjas buvo informuotas tinkamai ABTĮ 73 str. nustatyta tvarka (b. l. 114). 2010 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas A. B. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad 2010 m. vasario 22 d. 13 val. 30 min. jis privalo dalyvauti Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą. Prie prašymo pridėtas šią aplinkybę patvirtinantis teismo šaukimas. Prašymą pareiškėjas motyvavo ir tuo, kad yra neįgalus, negali dirbti daugiau kaip 3 valandas per dieną ir daugiau kaip 2 dienas per savaitę (b. l. 146). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo ir priimto sprendimo, teismas įvertinęs pareiškėjo prašymo argumentus nenustatė pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą (b. l. 149-151, 154-157).
Kaip matyti iš pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu apibrėžtų ginčo ribų, proceso šalių pateiktos į bylą dėl kilusio ginčo medžiagos, atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismas patenkino pareiškėjo prašymą ir papildomai išreikalavo medžiagą iš Seimo kontrolieriaus įstaigos, pirmosios instancijos teismui 2010 m. vasario 22 d. teismo posėdyje nebuvo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą dėl būtinumo išreikalauti papildomus įrodymus, kurie būtų reikalingi pilnam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Pažymėtina, kad 2010 m. vasario 22 d. prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pareiškėjas jokių naujų prašymų, susijusių su įrodymų išreikalavimu, nepareiškė, motyvų, jog prašo nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant, nenurodė. Esant minėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinę bylą iš esmės išnagrinėjo 2010 m. vasario 22 d. teismo posėdyje pareiškėjui nedalyvaujant, nes jam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarp 2010 m. vasario 22 d. 9 val. numatyto pirmosios instancijos teismo posėdžio šioje administracinėje byloje (kuris truko iki 9 val. 30 min.) ir tą pačią dieną 13 val. 30 min. numatyto Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžio buvo 4 valandų laiko tarpas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas daugiau nei pakankamu, kad nuvykti iš Vilnius į Panevėžį. Pažymėtina ir tai, kad asmuo dėl atitinkamų priežasčių negalintis pats dalyvauti teismo procese tai gali atlikti per įgaliotą atstovą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas siekė šia teise pasinaudoti (kreipėsi į antrinės teisinės pagalbos tarnybą ar kt.). Todėl vertintina, kad pareiškėjo prašymas atidėti 2010 m. vasario 22 d. pirmosios instancijos teismo posėdį buvo jo paties subjektyvus apsisprendimas bet ne objektyvus negalėjimas atvykti. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle bei ribotu darbingumu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos ABTĮ 80 straipsnio taikymo požiūriu, juolab, kad asmens teisė dalyvauti teismo posėdyje negali būti suprantama kaip darbas. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs netenkinti pareiškėjo antrojo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjęs bylą jam nedalyvaujant pažeidė procesinės tesiės normas, o tuo pačiu ir pareiškėjo procesines teises. ABTĮ 142 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Nagrinėjamas atvejis, kaip minėta pirmiau, neatitinka šioje įstatymo normoje aptartų sąlygų, nes, kaip minėta pirmiau, apie teismo posėdį pareiškėjui buvo pranešta tinkamai. Šios aplinkybės apeliantas neneigia.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, apeliantui neatvykus į 2011 m. kovo 16 d. paskirtą apeliacinės instancijos teismo posėdį ir nepranešus savo pozicijos dėl dalyvavimo teismo posėdyje, savo iniciatyva atidėjo teismo posėdį bei 2011 m. kovo 23 d. raštu pasiūlė atvykti į 2011 m. balandžio 28 d. 10 val. numatytą teismo posėdį arba prieš tai pareikšti savo poziciją dėl dalyvavimo teismo posėdyje, tačiau apeliantas šia teise nepasinaudojo. Iki teismo posėdžio jokių pareiškimų bei dokumentų, kurie galėtų turėti reikšmės tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, nepateikė.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kad buvo suvaržytos pareiškėjo teisės dalyvauti teismo posėdyje bei teikti įrodymus, atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė nei papildomų įrodymų, nei siekė keisti ar tikslinti skundo pagrindą ar dalyką, nors tai galėjo padaryti raštu.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.