- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- I2-12578-473/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09099-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos įgaliotam atstovui advokatui V. K.,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. D. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje (toliau – Ambasada) 2023 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. VIZ 31-87 „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą Batrarusijos Respublikos pilietei A. D.“ (toliau – Sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodo, kad viza jai reiklainga, nes ji yra (duomenys neskelbtini) pirmo kurso magistrantūros studentė. Studijų procesas reikalauja asmeniškai dalyvauti trumpais laikotarpiais sesijų metu. Prašymas pateiktas remiantis universiteto patvirtinamuoju raštu apie jos kaip studentės statusą. Kartu su prašymu tinkamai užpildė anketą apie darbo vietas ir laikotarpius, darbo pareigų pobūdį ir ryšius su anketoje nurodytais asmenimis. Jos darbo stažą nuo 1997 m. spalio mėnesio iki 2021 m. kovo mėnesio sudaro darbo Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerijoje, Baltarusijos Respublikos Parlamente ir Baltarusijos Respublikos nacionaliniame banke laikotarpiai. Pažymi, kad yra teisininkė, visada dirbo pagal specialybę. Jos tarnybinės pareigos buvo mokesčių, bankų, finansų, civilinės teisės srities teisės aktų projektų teisinė ekspertizė. Nebuvo bendraujama su asmenimis, galinčiais daryti įtaką išvadai. Jos įgaliojimai neapėmė politinių sprendimų. Ji niekada nebuvo politinių partijų ar visuomeninių asociacijų nare. 2021 m. pradžioje nutraukė darbo santykius valstybinėse įstaigose. Su valstybinių įstaigų atstovais neturi kontaktų. Ji nėra užverbuota ir jos neverbuoja joks asmuo. Šiuo metu pareiškėja nedirba, gyvena iš santaupų ir pajamų, gaunamų už buto Minske nuomą. Pareiškėja yra išsituokusi, augina sūnų studentą. Iki 2019 m. pareiškėjai buvo išduotos Lietuvos Ambasados turistinės vizos ir 2022-2023 m. – kitų Šengeno susitraimo valstybių.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Ministerija) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Ambasados diplomatas konsulinis pareigūnas, priimdamas Sprendimą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno vizos (ne)išdavimo priėmimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.
Paaiškina, kad pareiškėja 2023 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Ambasadą ir pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, kuriame nurodė: darbinė profesinė veikla – studentė, stažuotoja (11 punktas); kelionės tikslas – studijos (23 punktas); prašymo grafoje „Papildoma informacija apie buvimo tikslą“ informacijos nenurodė (24 punktas), numatoma pirmo atvykimo data – 2023 m. rugsėjo 25 d., išvykimo – 2023 m. gruodžio 23 d. (27 punktas).
Lietuvos Respublikos konsulinis pareigūnas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą išduoti Šengeno vizą ir pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 8 d. Europos humanitarinio universiteto rektoriaus įsakymu nuo 2023 m. spalio 1 d. priimta į antrosios pakopos nuolatinių studijų programos „Viešoji politika“ pirmą kursą, studijų baigimo data 2025 m. vasario 28 d.
Konsulinis pareigūnas kreipėsi konsultacijos į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – VSD). 2023 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti papildomus duomenis, susijusius su jos darbine veikla ir užimamomis pareigomis, užpildant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklaų ministerijos (toliau – MD) parengtą klausimyną. 2023 m. rugsėjo 25 d. VSD konsului nurodė, kad pareiškėja dirbdama Baltarusijos Respublikos valstybės institucijoje privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertina, kad pareiškėja, išdavus jai Šengeno vizą, gali būti išnaudojama Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, rekomenduojama vizos pareiškėjai neišduoti.
Konsulo gautos informacijos visuma leido jam priimti Sprendimą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčio pagrindu, kai viena ar kelios Šengeno erdvės šalys mano, kad pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.
Atsiliepimas
Atsakovas MD atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos skundu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VSD nuomone, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje kompetenciją, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančiu Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2016/399 Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227 „Dėl Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašas), bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vizų išdavimą užsienio šalių asmenims.
VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė vertinimą, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje keltų grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėja (Baltarusijos Respublikos pilietė), dirbdama Baltarusijos valstybės institucijoje (Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerijoje, Baltarusijos Respublikos nacionalinio susirinkimo (asamblėjos) respublikos taryboje, Baltarusijos Respublikos nacionaliniame banke) privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos teisėsaugos institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus nacionalinę Šengeno C tipo vizą, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Baltarusijos valstybinėse institucijoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad VSD atsakymas priimtas neįvertinus visų aplinkybių, nes VSD turėjo ribotą informaciją, o fomruluotį „gali grėsti“ neatitinka juridinės sąvokos „gresia“. Sprendime nėra nuorodų į teisės aktus. Mano, kad Sprendimas buvo priimtas subjektyviai, pažeidžiant jos teisę į išsilavinimą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Ministerijos įgaliotas atstovas advokatas V. K. palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Konsulinis pareigūnas laikėsi Įstatymo ir Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo. Konsulinis pareigūnas neprivalėjo atlikti interviu su pareiškėja, neturi įgaliojimų rinkti informaciją apie pareiškėjos darbovietes ar darbą Baltarusijos Respublikos saugumo tarnyboje. VSD neprivalo dalintis informacija apie pareiškėją su konsuliniu pareigūnu. VSD atsakymas apie pareiškėjos grėsmę yra privalomas konsuliniam pareigūnui. Konsulinis pareigūnas, remdamasis VSD atsakymu, priėmė Sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Ambasados Sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
2023 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjos (Baltarusijos Respublikos pilietės) prašymas išduoti Šengeno vizą, pateiktas Ambasadai, kuriame nurodė: darbinė profesinė veikla – studentė, stažuotoja (11 punktas); kelionės tikslas – studijos (23 punktas); prašymo grafoje „Papildoma informacija apie buvimo tikslą“ informacijos nenurodė (24 punktas), numatoma pirmo atvykimo data – 2023 m. rugsėjo 25 d., išvykimo – 2023 m. gruodžio 23 d. (27 punktas).
2023 m. rugsėjo 1 d. Europos humanitarinio universiteto Tarpininkavimo raštas Nr. 78/1-249, kuriuo prašoma išduoti pareiškėjai trumpalaikę daugkartinę (C) kategorijos vizą laikotarpiui nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. rugsėjo 14 d., nes pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 8 d. Europos humanitarinio universiteto rektoriaus įsakymu nuo 2023 m. spalio 1 d. priimta į antrosios pakopos nuolatinių studijų programos „Viešoji politika“ pirmą kursą, studijų baigimo data 2025 m. vasario 28 d.
2023 m. rugsėjo 11 d. klausimynas, kurį užpildė pareiškėja ir nurodė, kad dirbo Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerijoje (1997-2008 m., 2017-2021 m.), Baltarusijos Respublikos nacionalinio susirinkimo (asamblėjos) respublikos taryboje (2008-2013 m.), Baltarusijos Respublikos nacionaliniame banke (2014-2017 m.).
2023 m. spalio 12 d. Sprendimas, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą, vadovaujantis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčio pagrindu, kai viena ar kelios Šengeno erdvės šalys laiko pareiškėją keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.
Ginčo santykius reglamentuoja Vizų kodeksas, patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009, Šengeno sienų kodeksas, patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos 2016-03-09 reglamentu (EB) Nr. 2016/399, Įstatymas bei Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašas.
Vizų kodekso 10 straipsnio 3 dalis nustato, kokius dokumentus turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, tarp jų: prašymo formą pagal 11 straipsnį, kelionės dokumentą pagal 12 straipsnį, pateikia nuotrauką, atitinkančią Reglamente (EB) Nr. 1683/95 nustatytus standartus, o tuo atveju, kai VIS veikia pagal VIS reglamento 48 straipsnį – atitinkančią šio Reglamento 13 straipsnyje išdėstytus standartus, leidžia paimti jo pirštų atspaudus pagal 13 straipsnį, kai taikoma, sumoka vizos mokestį pagal 16 straipsnį, patvirtinamuosius dokumentus pagal 14 straipsnį ir II priedą, kai taikoma, pateikia patvirtinantį dokumentą, kad yra tinkamai apsidraudęs galiojančiu sveikatos draudimu kelionės metu, kaip numatyta 15 straipsnyje.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas (d papunktis: konsulas ar centrinės valdžios institucijos patikrina, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, viddaus saugumui). O to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus (Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalis). Dėl to, kad anksčiau buvo atsisakyta išduoti vizą neturi būti automatiškai atsisakoma nagrinėti naują prašymą išduoti vizą. Naujas prašymas vertinamas remiantis visa turima informacija (Vizų kodekso 21 straipsnio 9 dalis).
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iia) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis).
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD.
Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 5 punktas nustato, kad sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą priimamas naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema.
Ambasada, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktyje numatytas pagrindas atsisakyti išduoti Šengeno vizą, t. y. ar viena (kelios) Šengeno erdvės šalys laiko pareiškėją keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, privalėjo įvertinti pareiškėjos pateiktus duomenis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą į Lietuvos Respubliką nurodė studijas. Pareiškėja kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikė ir dokumentus: pasą, sveikatos draudimo polisą, tarpininkavimo raštą, studijų sutarties kopiją, gimimo liudijimo kopiją, civilinės metrikacijos pažymos kopiją.
Ambasada, vertindama prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, kreipėsi konsultacijos į VSD. 2023 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti papildomus duomenis, susijusius su jos darbine veikla ir užimamomis pareigomis, užpildant MD parengtą klausimyną. 2023 m. rugsėjo 25 d. VSD konsului nurodė, kad pareiškėja dirbdama Baltarusijos Respublikos valstybės institucijoje privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertina, kad pareiškėja, išdavus jai Šengeno vizą, gali būti išnaudojama Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, rekomenduojama vizos pareiškėjai neišduoti.
Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020).
Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010).
EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
Nagrinėjamu atveju Ambasada, priimdama Sprendimą, vadovavosi 2023 m. rugsėjo 25 d. VSD atsakymu, kad pareiškėja dirbdama Baltarusijos Respublikos valstybės institucijoje privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertina, kad pareiškėja, išdavus jai Šengeno vizą, gali būti išnaudojama Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, rekomenduojama vizos pareiškėjai neišduoti.
Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Ambasada, gavusi VSD atsakymą apie tai, kad rekomenduojama vizos pareiškėjai neišduoti, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes.
Ambasada vadovavosi VSD atsakymu, kuriame nurodyta, kad pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos valstybės institucijoje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertina, kad pareiškėja, išdavus jai Šengeno vizą, gali būti išnaudojama Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, rekomenduojama vizos pareiškėjai neišduoti. Taigi, kaip nustatė VSD, išvados neišduoti pareiškėjai Šengeno vizos pagrindas – pareiškėjos praeityje buvę ryšiai su asmenimis, dirbančiais Baltarusijos valdžios tarnybose, kurios yra laikomos grėsme valstybės saugumui.
Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Ambasada turėjo pagrindą priimti Sprendimą, nes VSD atsakyme pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Tokia išvada, teismo vertinimu, darytina atsižvelgus į tai, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas mokytis Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi, kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėja, kaip ji nurodo 2021 m. nutraukė darbinę veiklą valstybinėse įstaigose, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi. Svarbu ir tai, kad nuo pareiškėjos tarnybos valstybinėse įstaigose pabaigos iki kreipimosi dėl vizos 2023 m. rugsėjo 18 d., yra praėję nedaug laiko.
Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos pateiktus dokumentus Ambasadai, pripažįsta, kad Ambasada pagrįstai nustatė, kad viena (kelios) Šengeno erdvės šalys laiko pareiškėją keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.
Nagrinėjamu atveju, teismas ištyręs ir įvertinęs turimus duomenis, pateiktus dokumentus, neturi pagrindo abejoti Sprendimo pagrįstumu. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, netinkamai įvertinti turimi duomenys ir įrodymai, bei pritaikyti teisės aktai. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjai buvo sudarytos papildomos galimybės pateikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, kad vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai, nuodugniai nagrinėjo pareiškėjos prašymą. Taigi Ambasada priimdama Sprendimą, vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas, padarė pagrįstą išvadą bei priėmė teisėtą Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą. Todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Sprendimą nėra.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasada objektyviai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka Vizų kodekso nustatytus tokio sprendimo formos ir turinio reikalavimus (parengtas pagal Vizų kodekso VI priede pateiktą standartinę formą), jame nurodytas atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindas, Sprendimo apskundimo tvarka.
Teismas daro išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Ambasados Sprendimą yra nepagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 140¹ straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.