- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2S-997-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16724-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“, S. K., R. Ž.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų (apeliantų) S. K. ir R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“, S. K. ir R. Ž. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Swedbank lizingas“, S. K. ir R. Ž. kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, prašydami rašytinio proceso tvarka patvirtinti jų 2016 m. balandžio 13 d. sudarytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų sudarytą taikos sutartį.
Šalies argumentai
3. UAB „Swedbank lizingas“ 2020 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal šalių patvirtintą taikos sutartį dėl 176 832,02 Eur skolos išieškojimo.
Atsiliepimas
4. S. K. ir R. Ž. atsiliepime į prašymą prašė prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti. Nurodė, kad skolininkai yra laiduotojai, o pagrindinis skolininkas yra UAB „Peteliškių kalva“. Kreditorius nepateikė įrodymų, ar jo kreditorinis reikalavimas pagrindinio skolininko bankroto byloje yra patenkintas ir kokia apimtimi. Taikos sutartyje nėra detalizuota, ką reiškia „nevykdymas“ arba „netinkamai vykdymas“. Nurodė, jog vykdė Taikos sutartį ir sumokėjo dalį (tai yra 13 429,37 Eur) sutartos sumos, taip pat delspinigius ir palūkanas, o terminas įvykdyti Taikos sutartį dar nėra pasibaigęs. Mano, jog vykdomojo rašto išdavimas dėl Taikos sutartyje numatytos sankcijos - sumokėti 190 261,39 Eur vietoje 35 961,80 Eur - laikytinas itin griežta sankcija, prieštaraujančia šiuo klausimu suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Be to, taikos sutartis nebegalioja, nes kreditorius nutraukė Taikos sutartį nuo 2020 m. sausio 30 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti - išduoti pareiškėjai UAB „Swedbank lizingas“ vykdomąjį raštą dėl pareiškėjų S. K. ir R. Ž. neįvykdytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, vykdomajame rašte nurodant išieškoti solidariai iš S. K. ir R. Ž. UAB „Swedbank lizingas“ naudai 176 832,02 Eur skolą.
6. Teismas nurodė, kad, teismui patvirtinus taikos sutartį, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.
7. Teismas nustatė, kad teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje šalys sulygo, kad S. K. ir R. Ž. (toliau – skolininkai) įsipareigoja nė vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 29 d. sumokėti UAB „Swedbank lizingas“ (toliau – kreditorė) 35 961,80 Eur, t. y. nuostolį iš turto pardavimo, suma UAB „Swedbank lizingas“ mokama lygiomis dalimis kas mėnesį ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną; skolininkų atsakomybė už šios sumos sumokėjimą yra solidari (sutarties 3 punktas). Sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog skolininkai įsipareigojo kas mėnesį mokėti 5 procentų dydžio palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo sutarties 3 punkte nurodytos sumos nesumokėtos dalies nuo Teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos (2016 m. gegužės 12 d.) iki taikos sutarties 3 punkte nurodytos sumos gražinimo. Taikos sutarties šalys taip pat susitarė, jog likusią įsiskolinimo sumą, t y. 154 299,59 Eur, skolininkai kaip solidarūs bendraskoliai, įsipareigoja sumokėti UAB „Swedbank lizingas“ ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (sutarties 5 punktas). Sutarties 6 punktu šalys susitarė, jog UAB „Swedbank lizingas“ nereikalaus skolininkų sumokėti šios sutarties 5 punkte nurodytą sumą, jei skolininkai laiku ir tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus pagal šią sutartį, t. y. sumokės šios sutarties 3 punkte nurodytą sumą ir sumokės 4 punkte numatytas palūkanas. Atitinkamai šalys sutarties 8 punktu susitarė, jog tuo atveju, jei skolininkai nevykdys ar netinkamai vykdys taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant, bet neapsiribojant, vėluos mokėti įmokas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tai skolininkai bus laikomi pažeidusiais sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir UAB „Swedbank lizingas“ turės teisę reikalauti sumokėti, (t. y. reikalauti, kad teismas išduotų vykdomąjį raštą) į visą 190 261,39 Eur dydžio skolą.
8. Kreditorės tvirtinimu, skolininkai įsipareigojimų pagal sutartį nevykdo - nuo 2017 m. gruodžio 22 d. nėra gauti jokie mokėjimai. Po taikos sutarties sudarymo pagal taikos sutartį buvo sumokėta 17 100 Eur (13 429,37 Eur skolos, 2 399,71 Eur palūkanų ir 1 270,92 Eur delspinigių). Atsižvelgiant į tai, kad skolininkai taikos sutarties sąlygų nevykdė, prašė išduoti vykdomąjį raštą visai taikos sutartimi pripažintai įskolinimo sumai, atsižvelgiant į padengtą įsiskolinimo dalį, t. y. dėl 176 832,02 Eur skolos išieškojimo (190 261,39 Eur – 13 429,37 Eur).
9. Skolininkams nepateikus duomenų apie Taikos sutarties vykdymą, teismas rėmėsi kreditorės nurodytais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. gruodžio 22 d. skolininkai nemokėjo jokių įmokų, iš viso buvo sumokėta tik 17 100 Eur, nors vien eilinių įmokų iki 2020 m. balandžio 13 d. turėjo būti gauta apytiksliai 32 000 Eur be palūkanų, teismas konstatavo, jog kreditorė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo nesuėjus 2020 m. rugsėjo 29 d. terminui. Teismas prašymą dėl vykdomo rašo išdavimo tenkintino ir išdavė vykdomąjį raštą dėl taikos sutartimi šalių sulygtos ir S. K. ir R. Ž. nesumokėtos – 176 832,02 Eur skolos sumos (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
10. Teismas atmetė skolininkų atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytus argumentus, jog prieš išduodamas vykdomąjį raštą teismas turėjo įvertinti kokia apimtimi buvo patenkinti kreditorės reikalavimai bankroto byloje. Teismas taip pat atmetė argumentus, kad kreditorė yra nutraukusi Taikos sutartį. Nurodė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik tokia tvarka, kokia buvo patvirtinta, t. y. teismo. Kadangi taikos sutartimi yra galutinai išspręstas taikos sutartį pasirašiusių šalių ginčas, taikos sutarties sąlygų vykdymui (ir vykdomojo rašto išdavimui pagal taikos sutartį) neturi įtakos kitų, taikos sutarties šalimi nesančių asmenų, prievolių dydis, jų įvykdymas ar pasibaigimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Pareiškėjai S. K. ir R. Ž. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir prašymą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
11.1. Taikos sutarties preambulėje nurodyta, kad skolininkai yra laiduotojai, o pagrindinis skolininkas yra UAB „Peteliškių kalva“. Kreditorius nepateikė įrodymų, ar jo kreditorinis reikalavimas pagrindinio skolininko bankroto byloje yra patenkintas ir jei taip - kokia apimtimi.
11.2. Taikos sutartyje nėra detalizuota, ką reiškia „nevykdymas“ arba „netinkamas vykdymas“. Iš kreditoriaus teiktų duomenų matyti, kad Skolininkai vykdė Taikos sutartį, dalis įmokų yra sumokėta. Jei teigti, kad Skolininkai „netinkamai“ vykdė savo įsipareigojimus pagal Taikos sutartį dėl to, kad nemokėjo įmokų kas mėnesį, tai pažymėjo, kad jie už tai mokėjo Kreditorei delspinigius (2 399,71 Eur) ir palūkanas ( 1 270,92 Eur), todėl toks pažeidimas nelaikytinas esminiu. Taikos sutartyje nėra nustatyta koks pažeidimas laikytinas „netinkamu vykdymu“ (pvz.: įmokų vėlavimas daugiau nei sutartą kiekį mėnesių), todėl, Skolininkų manymu, jie nepažeidė Taikos sutarties tiek, kad būtų patenkintas Kreditorės prašymas dėl vykdomojo rašto visai skolos sumai išdavimo.
11.3. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos. Nagrinėjamu atveju Taikos sutarties sąlygos nėra aiškios (nėra aptarta, koks turi būti vėlavimas, kad būtų galima kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepasibaigus galutiniam mokėjimo terminui), todėl teismas privalėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.
11.4. Kreditorius pats nutraukė Taikos sutartį nuo 2020 m. sausio 30 d., tai yra ji nebegalioja, todėl jis nebeturi teisės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Taikos sutartį.
Atsiliepimas
12. UAB „Swedbank lizingas“ padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
12.1. Nesutinka su skolininkų pozicija, kad Taikos sutartyje nebuvo numatyta kas yra jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Taikos sutarties 3 punkte buvo sutarta, jog mokėjimai bus atliekami kas mėnesį ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną. Skolininkai nevykdė savo įsipareigojimų pagal Taikos sutartį daugiau kaip 2,5 metų. Taikos sutarties 6 punkte buvo aiškiai sutarta, jog Kreditorius nereikalaus visos sumos sumokėjimo tik tuo atveju, jei Skolininkai laiku ir tinkamai vykdys įsipareigojimus pagal Taikos sutartį. Taikos sutarties 8 punkte buvo numatyta, jog tuo atveju jei Skolininkai nevykdys ar netinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant, bet neapsiribojant, vėluos mokėti įmokas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tai Skolininkai bus laikomi pažeidusiais sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir Kreditorius turės teisę reikalauti sumokėti visą skolą. Taigi Taikos sutarties sąlygos nedviprasmiškos ir aiškios.
12.2. Nepagrįstai Skolininkai apeliuoja į jiems taikomą atsakomybę už sutarties sąlygų nevykdymą. Visos sumos reikalavimas nėra kažkokios atsakomybės dėl sutarties sąlygų neįvykdymo taikymas. Tai Skolininkų neįvykdytų įsipareigojimų Kreditoriui suma, kurią jie patys pripažino Taikos sutarties 1 punktu. Taikos sutarties 2 ir 6 punktais šalys susitarė, jog tik Skolininkams įvykdžius Taikos sutarties sąlygas, t. y. laiku ir tinkamai sumokėjus 35 961,80 Eur ir 5 % dydžio palūkanas, Kreditorius nereikalaus Skolininkų sumokėti likusią 154 299,59 Eur sumą.
12.3. Kreditorės Skolininkams išsiųstas pranešimas dėl taikos sutarties nutraukimo yra darbuotojo klaida, nes teismo patvirtintos taikos sutarties paprasta rašytine forma šalims nutraukti nėra galimybės.
12.4. Kreditorė UAB „Peteliškių kalva“ bankroto byloje jokios skolos dalies iš pagrindinio skolininko neatgavo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Byloje kilo ginčas dėl vykdomojo rašto pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį išdavimo teisėtumo.
15. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.
16. Kasacinis teismas taip pat nurodęs, kad, nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).
Atsiliepimas
17. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde dėstomi iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti pareiškėjų atsiliepime į kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirajame skunde remiamasi tuo, skolininkai yra laiduotojai, o Kreditorė nepateikė įrodymų, ar jos kreditorinis reikalavimas pagrindinio skolininko bankroto byloje yra patenkintas ir kokia apimtimi. Taip pat nurodoma, kad Taikos sutartyje nėra detalizuota, ką reiškia „nevykdymas“ arba „netinkamai vykdymas“. Be to, jų tvirtinimu, Taikos sutartis nebegaliojanti, nes Kreditorė yra nutraukusi Taikos sutartį nuo 2020 m. sausio 30 d. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais minėti skolininkų argumentai atmesti kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtintoje šalių sudarytoje Taikos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai išdėtytos Taikos sutarties sąlygos.
19. Remiantis Taikos sutartimi, skolininkai (apeliantai) pripažino 190 261,39 Eur dydžio skolą Kreditorei pagal Išperkamosios nuomos sutartį ir Laidavimo sutartis (Taikos sutarties 1 punktas). Įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 29 d. sumokėti Kreditorei 35 961,80 Eur, t. y. nuostolį iš turto pardavimo, sumą kreditorei mokant lygiomis dalimis kas mėnesį ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną bei nustatant solidarią skolininkų atsakomybę už šios sumos sumokėjimą (Taikos sutarties 3 punktas). Sutarties 4 punktu skolininkai įsipareigojo kas mėnesį mokėti 5 procentų dydžio palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo sutarties 3 punkte nurodytos sumos nesumokėtos dalies nuo Teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos (2016 m. gegužės 12 d.) iki taikos sutarties 3 punkte nurodytos sumos gražinimo. Likusią įsiskolinimo sumą, t y. 154 299,59 Eur, skolininkai kaip solidarūs bendraskoliai įsipareigojo sumokėti UAB „Swedbank lizingas“ ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (Taikos sutarties 5 punktas). Sutarties 6 punktu šalys susitarė, jog UAB „Swedbank lizingas“ nereikalaus skolininkų sumokėti Taikos sutarties 5 punkte nurodytos sumos (154 299,59 Eur), jei skolininkai laiku ir tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus pagal šią sutartį, t. y. sumokės šios sutarties 3 punkte nurodytą sumą (35 961,80 Eur) ir sumokės 4 punkte numatytas palūkanas. Atitinkamai šalys sutarties 8 punktu susitarė, jog tuo atveju, jei skolininkai nevykdys ar netinkamai vykdys taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant, bet neapsiribojant, vėluos mokėti įmokas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tai skolininkai bus laikomi pažeidusiais sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir UAB „Swedbank lizingas“ turės teisę reikalauti sumokėti visą 190 261,39 Eur dydžio skolą.
20. Taigi Taikos sutartimi Skolininkai pripažino, kad yra skolingi Kreditorei 190 261,39 Eur sumą. Taikos sutartimi Kreditorė skolininkus sutarė atleisti nuo 154 299,59 Eur skolos mokėjimo tik tuo atveju, jei jie tinakmai įvykdys Taikos sutartimi sulygtas 35 961,80 Eur nuostolio iš turto pardavimo ir palūkanų mokėjimo sąlygas, t. y. kas mėnesį mokėtas sutartas įmokas ir palūkanas. Taikos sutartyje aiškiai nurodyta, kad pažeidus Taikos sutarties sąlygas – tinkamai ir laiku mokėti įmokas ir palūkanas – Kreditorei atsiranda teisė krediptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai Skolininkų skolos sumai. Todėl skolininkų argumentai, kad Taikos sutartyje nėra aptarta, kas yra netinkamas Taikos sutarties vykdymas, laikytini nepagrįstais.
21. Skolininkai neginčija kreditorės išdėstytų aplinkybių, kad jie daugiau kaip 2,5 metų neatliko jokio mokėjimo pagal Taikos sutartį. Toks Taikos sutarties sąlygų nevykdymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Apeliantai nepagrindė, kad kuri nors iš sąlygų jų būtų buvusi suprasta netinkamai ar negalėtų būti vykdoma.
22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Skolininkai pažeidė šalių pasirašytą Taikos sutartį, nes prisiimtas prievoles vykdė netinkamai, šis pažeidimas vertintinas esminiu, todėl Kreditorė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai skolos sumai. Apeliantai neįrodinėja, kad skolos suma, kuriai išduotas vykdomasis raštas, būtų paskaičiuota netinkamai. Todėl apeliacinės instancijos teismas vykdomajame rašte nurodytos sumos pagrįstumo nevertina.
23. Taip pat apeliantai nepagrindė, kad jų kaip laiduotojų prievolė Kreditorei būtų sumažėjusi dėl skolininko įvykdytos prievolės (CPK 178 straipsnis).
24. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad Taikos sutartis buvo nutraukta Kreditorės iniciatyva. Kaip nurodė kreditorė, toks jos pranešimas dėl Taikos sutarties nutraukimo įvykęs dėl darbuotojo klaidos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl šalių iniciatyva negali būti panaikintas.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
26. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė vykdomojo rašto pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutarties išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuojančias proceso teisės normas, argumentuotai ir pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.