Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos tėvo V. Č. mirties dieną, tai yra 2010-03-06, buvo reikalingas išlaikymas – juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Pareiškime nurodė, jog 2008-03-20 mirė pareiškėjos mama E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o 2010-03-06 - tėvas V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po tėvo mirties pareiškėja kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo, tačiau sužinojo, kad Kauno miesto 14-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr.65/2010. Turtą paveldėti kreipėsi testamentiniai įpėdiniai M. Š. bei J. Š.. Pagal 2010-03-05 testamentą tėvas pareiškėjai turto nepaliko. Teisė į privalomąją dalį testatoriui buvo išaiškinta. Nurodo, kad pareiškėjai tėvo mirties dieną, t.y. 2010-03-06, buvo reikalingas išlaikymas. Ji iki tėvo mirties gyveno kartu su tėvu (duomenys neskelbtini) g. 47, Kaunas. Pareiškėja yra Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 12D klasės moksleivė, kuri negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti, ruoštis egzaminams ir pan. Ji mokosi pavyzdingai. Vienintelės pareiškėjos gaunamos pajamos yra 336,58 Lt per mėnesį dydžio našlaičio pensija. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo ir 3/8 dalys gyvenamojo pastato bei ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) g. 47, Kaune, kuriuos ji paveldėjo po savo mamos mirties. Pareiškėja palikėjo mirties dieną neturėjo pakankamai pajamų pragyvenimui. Ją išlaikė kartu gyvenęs jos tėvas. Pačiam palikėjui nebuvo reikalinga parama ar globa, jo turtinė padėtis leido teikti pareiškėjai išlaikymą, nepadarant esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens M. Š. atstovė advokatė Snežana Raižienė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Skunde nurodo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 str. 3 d., nuostatą dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams asmenims. Minėta teisės norma buvo Konstitucinio Teismo pripažinta kaip prieštaraujanti Konstitucijai, teismas nukrypo tiek nuo Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarime pateikto išaiškinimo, tiek nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsižvelgiant į šiuo metu esančią teisės spragą, kurios įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, dar nepanaikino, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija 2009-05-25 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, pasisakė dėl pilnamečių vaikų, kurie mokosi vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo priteisimo sąlygų. Kolegija konstatavo, jog „išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti". Remiantis virš išdėstytu, galima daryti išvadą, kad išlaikymo reikalingumas pilnamečiam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar jis mokosi vidurinėje mokykloje, ar aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, nėra preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta tenka pilnamečiam asmeniui, įrodinėjančiam išlaikymo reikalingumą. Atsižvelgiant į tai, mano, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą suinteresuotam asmeniui M. Š., taip pažeisdamas ne tik šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, bet ir CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, nes laikė įrodytais faktus, kuriems pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų. Pareiškėja neįrodė visų sąlygų, būtinų nustatyti juridinę reikšmę turintį raktą, jog tėvo mirties dieną jai, kaip pilnametei, buvo reikalingas išlaikymas. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, t.y. po 3/8 namo bei kitų pastatų ir 1/4 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) g. 47, Kaune. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pareiškėjai priklauso nekilnojamojo turto 276399,77 Lt sumai. Iki tėvo mirties pareiškėjai buvo mokama 336,58 Lt našlaitės pašalpa. Pareiškėja nepateikė teismui jokių dokumentų apie jos poreikius tėvo mirties dieną, todėl teismas, būdamas objektyvus ir nešališkas, negalėjo savo nuožiūra, neturėdamas jokių įrodymų padaryti išvados, jog valstybės teikiama parama asmeniui, netekusiam vieno ar abiejų tėvų, yra per maža, negali patenkinti ir minimalių poreikių.

Skunde nurodo, jog teismo posėdyje notarė D. Martinonytė paaiškino, kad V. Š. norėjo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 47, Kaune, kurio 1/4 priklausė pareiškėjai, o 1/2 V. Š., naudojimosi tvarką. Apie sandorį, jo sudarymo teisines pasekmes notarė išaiškino pareiškėjai, ji viską puikiai suprato. Toks sandoris nebūtų pakenkęs pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, o tik suteiktų realias galimybes panaudoti nekilnojamąjį turtą pajamoms gauti (išnuomoti, leisti tretiesiems asmenims atlygintinai naudotis, parduoti ar pan.). Visgi pareiškėja, būdama pilnametė, protinga ir turinti teisę pilnai savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, kategoriškai atsisakė sandorį pasirašyti. Teismas nepagrįstai sandorį dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo įvardino kaip tariamą ir neaiškų. Apie sandorio turinį ir esmę paaiškinimus pateikė notarė, kuri tą sandorį turėjo patvirtinti, todėl yra nepagrįsta teigti, kad notarė planavo sudaryti tariamą ir neaiškų, t.y. prieštaraujantį imperatyviom teisės normoms, sandorį. Pareiškėjos atsisakymas nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką, įrodo tik vieną faktą - neišnaudojimą visų objektyvių galimybių gauti pajamų pragyvenimui iš nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto. Toks pareiškėjos atsisakymas įrodo ir tai, jog pareiškėjai pakako gaunamų pajamų iš valstybės, todėl nebuvo poreikio naudoti nekilnojamojo turto pajamoms gauti. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjos tėvas turėjo pakankamai pajamų ir galimybių išlaikyti ne tik mažametį sūnų J. Š., bet ir pilnametę pareiškėją, nepabloginant nei mirusiojo V. Š., nei mažamečio jo sūnaus turtinės padėties. Suinteresuoti asmenys aiškindami, kad turtu disponavo pareiškėjos tėvas, kalbėjo apie laikotarpį po pareiškėjos mamos mirties, kai pareiškėja dar buvo nepilnametė, todėl negalėjo visa apimtimi realizuoti savo kaip turto savininkės teisių. Suinteresuoti asmenys, neturėdami teisinio išsilavinimo ir nežinodami turto valdymo ir disponavimo sąvokų teisinės reikšmės, disponavimo apibrėžimu vadina pareiškėjos tėvo veiksmus, kuriais jis, kaip protingas ir apdairus dalies turto savininkas, prižiūrėjo ir saugojo namą ir žemės sklypą. Tai patvirtina ir suinteresuoto asmens M. Š. pateikti paaiškinimai užfiksuoti protokole, kad „tėvas gyveno name ir disponavo juo: t.y. naudojosi namu, mokėjo mokesčius, gerino namo būklę, prižiūrėjo gerovę, sklypą, tėvas prižiūrėjo visą turtą." Suinteresuoti asmenys, teigdami, kad „tėvas disponavo turtu", taip apibūdino pareiškėjos tėvo veiksmus, susijusius tik su turto priežiūra. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai, sąvoką „disponavo" vertino iš teisinės pusės. Suinteresuotų asmenų paaiškinimai apie tėvo disponavimą turtu, nepatvirtina, kad pareiškėjai, sulaukusiai pilnametystės, buvo apribota ar atimta teisė disponuoti jai priklausančiu turtu. Pareiškėjos disponavimo turtu teisė nebuvo apribota nei juridiškai nei faktiškai. Tai patvirtina aplinkybės, kad pareiškėjos tėvas neturėjo įgaliojimo veikti pareiškėjos vardu ir atlikti už ją bet kokius veiksmus, susijusius su pareiškėjos turto valdymu, naudojimu ar disponavimu. Be to, faktas, kad pareiškėja atsisakė pasirašyti pas notarę sutartį ir ja nustatyti pareiškėjai ir jos tėvui priklausančio turto naudojimosi tvarką, patvirtina, kad pareiškėja visas savo turtines teises realizavo kaip savininkė, t.y. visa apimtimi disponavo savo turtu.