Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2009-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-24-337/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-01-30
Bylos Nr.
1-24-337/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Civilinis ieškovas
R. M.
Kaltinamasis
S. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-24-337/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2..3.1,1.2.10.1,1.2.4.8.2,1.2.26.26.2.1,1.1.8.13,2.1.15.3.3.2,2.1.15.3.3.1,2.1.14,2.1.8,2.3.6.4.5,1.1.7.2.7,1.1.7.2.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 30 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui,

gynėjams Raimundui Kurkliečiui, Raimundui Gargasui, Antanui Jarašiui, Vytautui Polikaičiui,

nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui R. M.,nukentėjusiojo atstovui Sigitui Štaraičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. J., gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 5 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pas ūkininką, anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir 165 str. 1 d.;A. J., gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Aristavos žemės ūkio bendrovėje, anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d.;D. K., gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Aristavos žemės ūkio bendrovėje, anksčiau neteistas, 2004-10-29 Kauno m. apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d. vadovaujantis BK 38 str., kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d.;A. G., gim. (duomenys neskelbtini), Biržuose, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J., A. J., D. K. ir G. G., veikdami bendrai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2008 m. birželio 24 d. apie 04.30 val., neteisėtai pažeisdami asmens būsto neliečiamumą, prieš savininko valią pro nerakintas duris įsibrovė į A. M. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dėl asmeninių paskatų lovoje gulėjusiam A. M. A. J. golfo lazda sudavė ne mažiau kaip 2 kartus į dešinę šlaunį, D. K. golfo lazda sudavė ne mažiau 3 kartus į nugaros sritį, A. G. pagaliu sudavė ne mažiau kaip 2 kartus į nugaros sritį, tokiu būdu dėl kraujosruvų padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, o S. J. ranka ir koja suduodamas ne mažiau 6 smūgius A. M. į galvą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kaktos, abiejų smilkinių, abiejų viršutinių vokų, nosies nugarėlės, smakro ir kairio skruosto srityse, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos ir smilkinių srityse, sukeldamas kraujo išsiliejimą po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais smegenų dangalais, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu ir dėl ko nuo sužalojimų galvoje visumos nukentėjusysis mirė, nužudė A. M..

Be to, A. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, išėjęs iš A. M. namo į kiemą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, tai yra pagaliu išdaužęs bendros 290 Lt vertės A. M. gyvenamojo namo dviejų langų stiklo paketus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis S. J. dėl neteisėto įsibrovimo į gyvenamąją patalpą kaltu prisipažino pilnai, dėl nužudymo kaltu prisipažino iš dalies. Kaltinamasis parodė, kad 2008-06-23 vakare prie jo namų jis su A. G. šnekėdamiesi ir klausydami muzikos gėrė alų bei sidrą. Apie 3.30 val. jam paskambino jo sugyventinė J. M., kuri pasakė, kad A. M. ją sumušė, su peiliu grasino išprievartauti. Jis parbėgo namo, pas J. M. buvo guzas. Tada jis A. G. pakalbino važiuoti pas A. M., kurio jis nepažinojo. Dar užvažiavo pas savo brolį D. J., kurį A. G. prikalbino kartu važiuoti. Tada jis, jo brolis, J. M., jos 3 metų sūnus, A. G. ir jo 9 metų sūnus nuvažiavo į Aristavos degalinę, kur jų laukė A. J., D. K. ir žmogus, pravarde „Silkė“. Jie turėjo dvi golfo lazdas, jos buvo „Silkės“, jas A. G. įdėjo į bagažinę. Apie 4.30 val., buvo jau šviesu, jie nuvažiavo į Katkų kaimą pas A. M.. Kur A. M. gyvena, pasakė J. M., ji parodė tą namą. Automobilį jie pastatė nuo namo apie 20-30 m. atstumu. Išlipo jis, D. K., A. J., jo brolis, A. G.. J. M. su vaikais ir „Silkė“ pasiliko automobilyje. Prie namo nuėjo jis, A. J., D. K.. Paskui atėjo A. G. ir jo brolis. D. K. ir A. J. pasiėmė po golfo lazdą, jis nieko neturėjo. Kažkuris, A. J. ar D. K. trenkė lazda į namo sieną. Jis patraukė duris ir jos atsidarė. Durys buvo nerakintos. Jis įėjo pirmas, kiti įėjo po jo. Po dešine puse kambaryje jis pamatė lovoje gulintį vyriškį, daugiau nieko nebuvo. Kambaryje dar buvo D. K. ir A. J.. A. G. buvo įėjęs į namą, o brolis stovėjo prie durų. Jis priėjęs jį pajudino, sutrenkė 1 kartą delnu per veidą, kad atsibustų. Jis klausė to vyriškio, kam sumušė J. M.. Tas vyriškis kažką suburbėjo, buvo išgėręs, nes negalėjo žodžio ištarti.. Tada jis vyriškiui ranka sudavė į veidą ir vėl paklausė, kam reikėjo mušti J. M.. Vyriškis vėl suburbuliavo kažką, jis vėl sudavė kumščiu į veido sritį. Po to, tam vyriškiui keliantis, jis sudavė kumščiu ir spyrė į smakrą. Kaltinamasis prisipažino sudavęs A. M. 4 smūgius: 2 smūgius kumščiu, 1 smūgį koja, 1 smūgį iš delno. Atsikėlęs tas vyriškis nebuvo. Po to atsisukęs jis pamatė, kaip D. K. golfo lazda sudavė tam vyriškiui 3-4 kartus lazda per nugarą ir 1 kartą per sprandą. A. J. sudavė lazda 2-3 smūgius per kojas ir 1 kartą per nugarą. Viską matė tarp durų stovėjęs jo brolis D. J., kuris dar klausė „ką jūs padarėte?“ Jiems išeinant iš namo, A. G. įėjo į namo vidų ir pagaliu sudavė 2 kartus A. M. per nugarą, galėjo ir dar suduoti jiems išėjus ir nematant. Iš kambario pirmas išėjo brolis, po to D. K., A. J., jis ir A. G.. Ar brolis buvo išėjęs, ar matė, kaip A. G. sudavė smūgius, nežino. Išėjus iš namo, kai jie buvo netoli automobilio, A. G. metė pagalį į langą ir jis išdužo, pagalys viduje liko. Jie susėdo į automobilį ir išvažiavo. Golfo lazdas jis parsivežė namo. S. J. parodė, kad jis tik norėjo suduoti kelis smūgius A. M. dėl J. M., kad įstatė guzą, daugiau jokio tikslo neturėjo. Jam ir A. J. pasakė, kad ją norėjo išprievartauti, su peiliu grasino. Tikslo nužudyti jis neturėjo, bet suprato, kad nuo tokių smūgių visko gali būti, kad žmogus gali mirti. Nežino, kodėl neskambino policijai, o patys ėjo. A. J. ėjo dėl to, kad jį su peiliu vaikėsi, grasino, o kiti ėjo padėti jiems. S. J. jam pareikšto civilinio ieškinio 15446,97 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimui nepripažįsta. Pripažįsta solidariai už advokato paslaugas prašomas priteisti išlaidas

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008-06-23 vakare jam paskambino J. M., paprašė, kad jis paskambintų A. M., kuris buvo jo pažįstamas, kad ją nuvežtų į Panevėžį. Jis paskambino, A. M. atvažiavo pas jį ir jie nuvažiavo pas J. M. į Lančiūnavą. Paėmę ją ir jos vaiką, jie važiavo į Jonavą Joninių švęsti. Pavalgius, išgėrus alaus, A. M. pasiūlė važiuoti pas jį pratęsti Joninių. Nuvažiavus pas A. M., jie trise išgėrė 2 butelius 0,5 l talpos degtinės. A. M. išsitraukė trečią butelį, jis pradėjo kabinėtis prie J. M., lindo prie jos bučiuotis, už kojų graibstė. Ji atsitraukinėjo, liepė nelįsti. Tada jis nuėjo į kitą kambarį, paėmė jos vaiką ir norėjo važiuoti namo. A. M. pagriebė tą vaiką iš jo, numetė ant lovos, pagriebė peilį ir vijosi jį. J. M. tuo metu buvo kambaryje su vaiku. A. M. jo nepavijo. Po to jis sugrįžo prie namo ir pažiūrėjęs pro langą pamatė, kaip A. M. sudavė smūgį J. M.. Tada jis nubėgo iki Aristavos kaimo, iki kurio buvo 2 km atstumas, sutiko D. R. ir V. D.. Jiems viską paaiškino. V. D. nuėjo namo, o jis su D. R. nuėjo pas D. K.. Neskambino policijai, nes norėjo patys išsiaiškinti, buvo išgėrę. Nuėjo prie D. R., kurio pravardė „Silkė“, namų, iš kur D. R. savo iniciatyva, niekieno neprašomas paėmė golfo lazdas. Tas lazdas jie paėmė apsiginimui, nes A. M. galėjo vėl pulti. A. J. parodė, kad iš namų jis dar paskambino į savo telefoną, kurį buvo palikęs pas A. M., atsiliepė J. M., kuri pasakė, kad tuoj važiuos pasiaiškinti. Iš D. R. namų jie nuėjo į degalinę, kur laukdami gėrė alų. Į degalinę atvažiavo S. J., D. J., A. G., J. M. ir vaikai. Jie važiavo su A. G. automobiliu, kuris ir vairavo. Kad A. G. būtų išgėręs, nesimatė. Viso važiavo 7 suaugę ir 2 vaikai. Tai S. J., D. J., A. G., D. K., D. R., jis, J. M. ir vaikai. Važiavo išsiaiškinti, kaip, dėl ko ir už ką, bei atsikeršyti. Jis važiavo dėl to, kad A. M. prieš jį puolė su peiliu. Iš mašinos išlipo jis, abu Jampolskiai, A. G. ir D. K.. D. R. ir J. M. liko mašinoje. Jis su D. K. paėmė golfo lazdas. Jis su lazda trenkė į namo sieną, galvojo, kad A. M. išeis į lauką. S. J. patraukė duris, jos atsidarė. S. J. įėjo pirmas, po to D. K. ir jis. A. G. jis nematė. Jis matė, kaip A. G. išlipo iš mašinos, tačiau, ar ėjo kartu, nematė. Pirmiausia S. J. sudavė kumščiu A. M. į veidą. A. M. tuo metu miegojo. D. K. 2 kartus sutrenkė su golfo lazda jam per nugarą. Tada jis sutrenkė su lazda 2 kartus per kojas ir išėjo. Išeidamas jis matė, kaip S. J. 2 kartus spyrė A. M. į veidą. Ar dar sudavė su ranka, jis nematė, nes išėjo. Kur įvykio metu buvo A. G., jis nematė. Išeidamas matė S. J., D. K. ir A. M., A. G. viduje nematė. Prie slenksčio stovėjo S. J. brolis D. J.. Jam einant prie mašinos, jis išgirdo dūžtant langus. Automobilis stovėjo 50 metrų atstumu nuo namo. Jis nematė, kas išdaužė langus, matė tik, kaip stiklai dūžta ir pamatė, kaip visi kartu atbėgo. A. G. atbėgo kartu. Golfo lazdą jis padėjo į bagažinę, o kur D. K. padėjo, jis nežino. Tada jie susėdo į mašiną ir išvažiavo. Kas ką kalbėjo važiuojant, nesigirdėjo, nes buvo paleista muzika. Kaltinamasis A. J. parodė, kad 3000 Lt civilinio ieškinio jis nepripažįsta, nes jis nieko nepadarė, už ką tiek turėtų mokėti. Pripažįsta 500 Lt už tuos 2 smūgius. Parodė, kad jei būtų buvęs blaivus, to nebūtų atsitikę. Visi buvo neblaivūs. A. J. nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio ir prižada, kad daugiau tai nesikartos.

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2008-06-24 apie 4 val. jis apsvaigęs grįžo namo. Jam pamiegojus 20 min., kažkas pasibeldė. Atidaręs duris jis pamatė A. J. ir D. R.. A. J. paklausė jo, ar gali jis padėti, nes ant jo su peiliu šoko A. M.. Padėjimas turėjo pasireikšti važiavimu kartu pasiaiškinti. Iš kalbos jis suprato, kad reikės muštis. Jie nuėjo pas D. R. į namus, kur D. R. iš kažkur ištraukė golfo lazdas. A. J. namuose paskambino į savo telefoną, atsiliepė J. M.. Tada jie nuėjo prie degalinės, kur A. J. ir jis išgėrė po butelį alaus. Atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo S. J., D. J. ir J. M., kuri buvo su mėlyne po kažkuria akimi. J. M. nepasakojo smulkmenų, kas su ja įvyko. Jie susėdo į automobilį ir nuvažiavo į Katkų kaimą. Važiuodami jie nesitarė, ką darys. Važiavo tik pakalbėti. Automobilį pastatė ant kelio, iš jo išlipo jis, A. J., Jampolskiai ir vairuotojas. Visi nuėjo link namo. Prie durų pirmi priėjo S. J., jis, A. J.. S. J. pasibeldė, niekas neatidarė, tada jis atidarė duris. Ar kas daužė sienas, jis nematė. Įėjo į prieangį, kur iš virtuvės iš karto yra kambarys. Į vidų įėjo S. J., jis, A. J.. S. J. pajudino gulintį A. M., sudavė 1 kartą ranka jam į veidą. Vėl paklausė, ko jis mušė J. M., vėl sudavė 2 kartus ranka į veido sritį. Kai A. M. prabudo, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jis pasilenkė prie lovos krašto. S. J. sudavė jam tuo metu 3 smūgius su koja. A. J. sudavė 3-4 smūgius per kojas su lazda. Tada jis priėjo ir sudavė 3-4 smūgius į nugaros sritį. A. M. buvo užsiklojęs su kaldra, jie smūgiavo per patalynę. Kai visi liovėsi mušti, po smūgių A. M. lygtais buvo atsisėdęs, bet vėl atsigulė. Ar po jo S. J. dar mušė, jis nematė, nes išėjo. Po to lyg tai A. J. pirmas išėjo, paskui jis ir S. J.. Išeidamas iš namo, tarp virtuvės jis prasilenkė su A. G., kuris buvo įėjęs į vidų. A. G. rankoje turėjo pagalį, ką darė, jis nematė. Kai jis buvo netoli automobilio, išgirdo dūžtančius langus. Atsisukęs jis pamatė, kaip automobilio vairuotojas A. G. išdaužė vieną langą, o po to metė lazdą ir išdaužė dar vieną langą. Jis golfo lazdą padėjo į bagažinę. Visi susėdo ir išvažiavo į Lančiūnavą. Kaltinamasis D. K. parodė, kad girtumas lėmė jo veiksmus, jei būtų buvęs blaivus, būtų ten nedalyvavęs, būtų ir juos dar sulaikęs. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, to nekartosiąs. 3000 Lt civilinį ieškinį jis pripažįsta ir sutinka atlyginti.

Kaltinamasis A. G. dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltu prisipažino, o pagal BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d. savo kaltės nepripažino. A. G. parodė, kad į namo vidų jis nebuvo įėjęs, smūgių nesudavė. 2008-06-23 vakare jam paskambino S. J., jie susitarė pas jį susitikti išgerti alaus. Jie nusipirko 2 litrus alaus ir pas jį šnekėdami gėrė. Po to nuvažiavo į Rudžių kaimą, nusipirko sidro ir mašinoje gėrė. S. J. kažkas paskambino, po ko šis nuėjo ir atėjo su J. M., pas kurią buvo mėlynė. Ji buvo truputį išgėrusi ir sakė, kad ją norėjo išprievartauti ir ją sumušė, todėl reikia nuvažiuoti išsiaiškinti. Jis tuo metu buvo išgėręs 1 litrą 8 laipsnių stiprumo alaus ir 2 stiklines sidro, jautėsi truputėlį išgėręs. S. J. paprašė jo pavežti. Dar paėmė S. J. brolį D. J.. Nuvažiavo iki Aristavos degalinės, ten susėdo 3 aristaviečiai. Kelią rodė J. M., važiavo į Katkų kaimą. Važiavo S. J., D. J., J. M., jis, jo ir J. M. vaikai ir 3 aristaviečiai. Kažkas iš aristaviečių turėjo 2 golfo lazdas, jas įdėjo į bagažinę. Ką su jomis ruošėsi daryti, nežino, tik šnekėjo, kad reikia išsiaiškinti, kas ten buvo, pasikalbėti. Jie nuvažiavo į Katkų kaimą, sustojo už to namo gal 20 metrų atstumu. Mašinoje pasiliko J. M. ir vienas aristavietis. Jis išlipo paskutinis. Visi jie nubėgo prie namo, o jis buvo nuo pagrindinio kelio pusės prie namo kampo. Būnant lauke triukšmo nesigirdėjo, bet žodžių nuotrupos girdėjosi. Ar aplinkui buvo žmonių jis neatkreipė dėmesio. Kiti gyvenamieji namai stovėjo netoli. Suradęs ir paėmęs pagalį jis pribėgo prie namo ir išdaužė vieno lango stiklus, o po to metė pagalį į kitą langą ir taip išdaužė jo stiklus. Taip elgėsi be jokios priežasties, bent jos įvardinti negali. Tuo metu, kai jis daužė langus, visi kiti išbėginėjo iš namo. Jis pats į namo vidų įėjęs nebuvo. Viskas užtruko apie 10 minučių. Kaltinamasis A. G. pripažįsta pasielgęs neatsakingai, blogai. Jis su S. J. anksčiau buvo bendradarbiai, jam jis iš draugiškumo padėjo. Turtinę žalą – 290 Lt R. M. jis atlygino. Neturtinę žalą pripažįsta iš dalies – mano, jog žalos dydis galėtų būti apie 1000 – 1500 litų.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad žuvusysis A. M. buvo jo brolis. Su broliu kartu negyveno, tik atvažiuodavo į kaimą, kartu tvarkė, remontavo namą. Brolis vaikų neturėjo, gyveno vienas, dirbo Lifosoje. Paskutinį kartą brolį matė prieš savaitę, dar gal savaitės bėgyje bendravo telefonu. Kai paskutinį kartą matėsi brolis sveikata nesiskundė. R. M. parodė, kad brolį laidojo jis. Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti susidarė iš laidojimo išlaidų, išdaužtų langų, prievolės bankui. Dokumentais pagrindė tik išlaidas dėl langų. Langus pats įdėjo, nes pats staliumi dirba. Langai kainavo 290 Lt, ta žala jam atlyginta, šitos ieškinio dalies jis atsisako. Durys išlaužtos nebuvo, jos buvo neužrakintos. Kita ieškinio dalis – laidojimo išlaidos, kurios sudaro 3 010,66 Lt. Laidojimo pašalpa išminusuota. Išlaidos kurui – tai laidotuvių metu sunaudotas kuras. Brolis buvo paėmęs iš banko kreditą, todėl prašo priteisti brolio prievolę – 12 436,31 Lt. Palikimo jis dar nepriėmė ir tos prievolės dar neturi, tačiau įgijus paveldėjimo teisę į brolio turtą privalės bankui gražinti ir brolio paimtą kreditą. Taip pat prašo priteisti iš S. J. 50000 litų, o iš A. G., D. K. ir A. J. po 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. R. M. parodė, kad su broliu labai gerai sugyveno, dviese buvo likę, jis pastoviai nuvažiuodavo į kaimą, kartu viską tvarkė. Po laidotuvių buvo labai daug streso.

Liudytoja A. R. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius D. K. ir A. J., apie įvykį nieko nežino, nes nieko nematė. Kaimyną A. M. paskutinį kartą gyvą matė per Jonines. Ji grįžo iš mamos ir jis grįžo į kiemą. Jis atsivežė moterį šviesiais plaukais ir vaikiną, kurio dabar ji neatpažintų. Jie pasisveikino ir nuėjo į kiemą. Jie buvo blaivūs. Naktį nieko negirdėjo. Apie įvykį sužinojo ryte 9 val., kai kieme pamatė policiją.

Liudytoja Ž. V. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius A. J. ir D. K.. Ji gyvena netoli, jai miegant paryčiais išgirdo dūžtant stiklus. Atsikėlus pamatė priešais jų langus stovint automobilį Audi 80, užsirašė jo numerį. Automobilyje sėdėjo 2 žmonės, iš jų viena tikrai buvo mergina. Matė, kaip kažkas nuėjo nuo mašinos ir grįžo. Mano, kad tai buvo vairuotojas, nes atsisėdo ir išvažiavo. Matėsi gerai, nes buvo ankstus rytas, gal 5 val. Ji matė tuos vaikinus, jie nuėjo A. M. namo link ir netrukus išvažiavo. Keliese grįžo, nepastebėjo. Ar turėjo ką rankose, nepastebėjo. Po to visi atbėgo ir išvažiavo. Pažiūrėjo, į kurią pusę mašina nuvažiavo. Sesuo buvo nuėjusi prie kaimyno namo, kvietė Antaną, jis neatsiliepė, todėl iškvietė policiją. Į vidų nėjo.

Liudytoja N. V. parodė, kad iš matymo pažįsta A. J. ir D. K.. Ji su sese buvo namie Katkų kaime, miegojo. Apie 5-5.30 val., galėjo būti ir 4.30 val., jos pabudo nuo dūžio į langą. Ant kelio stovėjo Audi automobilis, jos užsirašė jo numerį. Ar prie to automobilio buvo žmonių, ji tiksliai neatsimena. Nuo A. M. namo atbėgo keli vaikinai ir įsėdę į automobilį išvažiavo Panevėžio kryptimi. Nuo tos vietos, kur stovėjo automobilis, A. M. namas matomas, niekas neužstoja. Vaikinams išvažiavus ji nuėjo link namo pažiūrėti. Pamatė išdaužtus langus, o priėjusi prie lango pamatė ant sofos gulintį kaimyną. Ji jį pakvietė, bet jis nereagavo. Jis gulėjo šonu, užsidengęs niekuo nebuvo. Sužalojimų nepastebėjo. Langai buvo išdaužti to kambario, kur jis gulėjo. Tada ji grįžo namo ir iškvietė policiją. Kol atvyko pareigūnai prie kaimyno namo, jos manymu, niekas nebuvo priėjęs.

Liudytojas D. R. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius A. J. ir D. K.. 2008-06-24 apie 0-1val. jis su drauge nuėjo į degalinę, ten susitiko A. J., kuris pasakė, kad ant jo kažkas puolė su peiliu. Kas jį puolė, neminėjo. Sakė, kad gėrė pas jo pažįstamą vyrą ir kilo konfliktas, kurio metu tas vyras puolė jį su peiliu. Taip pat sakė, kad puolė ir ant J. M., norėjo ją išprievartauti, kad reikia telefoną pasiimti. Tada jie nuėjo iki A. J. namų, jis pasiėmė telefoną. Jo prašė padėti apsiginti, jei kiltų grėsmė. Jo draugė nuėjo namo, o jie nuėjo iki jo, paėmė golfo lazdas. Tas lazdas jis parsivežė iš Anglijos, ten žaisdavo su jomis golfą. A. J. prašė pasiimti lazdas savigynai. Kad reikės ką paauklėti, pakalbėti su kuo, niekas nesakė. Po to jie nuėjo į degalinę, kur jie gėrė alų. Iki to laiko jis buvo išgėręs 2 butelius alaus. A. J. paskambino J. M., pasakė, kad atvažiuos paimti. Netrukus atvažiavo ir juos paėmė. Važiavo jis, A. J., S. J., D. J., D. K., A. G., J. M.. Važiavo į Katkus. Jie sustojo netoli kažkokio namo. Iš mašinos išlipo A. J., D. K., Jampolskiai, vairuotojas ir iš bagažinės pasiėmę golfo lazdas išėjo. Mašinoje liko jis ir J. M.. Kur nuėjo nežino, jam nesakė. Jis matė, kaip jie nuėjo link kaimo, kur užsuko, nematė. Sakė, kad važiavo atsiimti telefono, jis nežinojo, kad telefonas buvo atsiradęs. Triukšmo negirdėjo, nes automobilyje buvo paleista muzika. Iš mašinos išlipęs jis nebuvo. Po 10-15 minučių jie grįžo. A. J. grįžo pirmas, o visi kiti kartu, tik keliais metrais atsilikę. Kažką šnekėjo, kad langą išdaužė. Visi rėkė, jis nieko nesuprato. Jis girdėjo, kad kažkam kažkas sudavė, tačiau konkrečiau nebuvo kalbama. Jie nuvažiavo į Lančiūnavą, kur toliau gėrė. Bevažiuojant matė, jog tiek vairuotojas, tiek visi kiti buvo išgėrę, apsvaigę. Daugiau kalbos apie tai, ką jie veikė, nebuvo. Kitą dieną iš policijos jis sužinojo, kad tas vyras miręs. Golfo lazdas jie grįždami parsinešė, viena lazda buvo perlenkta. Jis neklausė, kaip tai atsitiko, nes pastebėjo tik grįžęs iš Lančiūnavos.

Liudytoja J. M. parodė, kad ji gyveno su kaltinamuoju S. J., jie buvo sugyventiniai, bendrų vaikų neturėjo. 2008-06-23 vakare A. J. paprašė A. M., kad pavežtų ją į Panevėžį pas vaiką. Ji turi 2 vaikus, vienas vaikas, kuriam tuo metu buvo 3 metai, buvo su ja. A. M. sutiko, tik dar panoro užvažiuoti į namus. Jie nuvažiavo pas jį, A. M. pastatė butelį degtinės, liepė jai papjaustyti užkandos. Jie atsisėdo už stalo. A. M. sakė, kad tuoj truputį atsigers ir važiuos, nuveš. Jie išgėrė 2 butelius degtinės. A. M. pradėjo keistai elgtis, pradėjo lįsti, arčiau sėdėti. A. J. pasakė jai, kad paimtų vaiką ir eitų namo. A. M. tuo metu nebuvo kambaryje. Ji paėmė iš kambario vaiką. Tuo metu užėjo A. M.. Jis paėmė peilį ir šoko prieš A. J.. A. J. bandė jį raminti, po ko A. J. išėjo pro duris. A. M. priekabiavo prie jos, pradėjo glaustytis, kvietė atsigulti į lovą. Jai atsisakius A. M. trenkė jai kumščiu į akį. A. J. atbėgo ir bandė jį raminti. Jis vėl griebė peilį ir šoko prieš A. J.. A. J. išbėgo pro duris. Tada pradėjo verkti vaikas, ji prašė A. M. ją paleisti. Jis sakė, kad pats parveš. Ji paėmė A. J. paliktą telefoną. Tada A. M. parvežė ją iki stotelės, sakė, kad, jei ji kam pasakys, bus blogai. Ji grįžo namo, S. J. nebuvo, todėl ji paskambino jam. Jis grįžo ir jie nuėjo iki garažo, nes jis buvo mašinoje. Mašinoje dar buvo A. G.. Jie pamatė ją sumuštą, paklausė, kas buvo, kas tai padarė. Ji pasakė, kad to žmogaus nepažįsta ir nežino tiksliai, kur jis gyvena. Tada paskambino A. J., nes jo telefonas buvo pas ją. Ji pasakė jam, kad ji jau namie. A. G. paklausė A. J., ar jis gali gauti 20 Lt. A. J. sakė, kad gali gauti, susitarė susitikti Aristavos degalinėje. Tada jie nuvažiavo pas D. J., A. G. iškvietė jį, nuvažiavo iki degalinės. Degalinėje buvo A. J., D. K. ir „Silkė“. Visi susėdo į mašiną ir nuvažiavo pas A. M.. Visi išlipo, o ji su „Silke“ ir vaikais liko mašinoje. A. G. iš mašinos išlipo paskutinis. Ką jie darė ji nematė ir jokių garsų negirdėjo. Jie ten buvo gal 10 minučių. Nuo namo jie grįžo visi kartu. Apie tai, kas įvyko pas A. M., automobilyje kalbos nebuvo. Ji suprato, kad jie sumušė A. M., bet nemanė, kad tai pasibaigs jo mirtimi. Dar prieš važiuojant pas A. M. kalbos apie jo sumušimą ar užmušimą nebuvo. Ji vaikinams tik pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas A. M. pasiaiškinti, dėl ko šis taip pasielgė su ja.

Liudytojas D. J. parodė, kad per Jonines jis miegojo namie. Atvažiavo brolis S. J. ir A. G.. Prikėlę jį prašė padėti išsiaiškinti. Jie susėdo į automobilį ir nuvažiavo iki degalinės. Ten buvo D. K., A. J., D. R.. Kažkas turėjo 2 golfo lazdas, jas įdėjo į bagažinę. Tada jie nuvažiavo iki nukentėjusiojo, išlipo iš mašinos. A. J. ir D. K. pasiėmė golfo lazdas. S. J., A. J. ir D. K. ėjo priekyje, o jis su A. G. atsiliko. Įėję į namą jie sustojo tarpduryje ir jis pamatė, jog lovoje gulėjęs žmogus buvo jau kruvinas. Jie įėjo gal po pusės minutės. Jis matė, kaip brolis sudavė ranka 2-3 kartus nukentėjusiajam į galvą, spyrė 5-6 kartus į veidą, kiti sudavė per nugarą, kojas, tiksliai neatsimena. A. G. buvo priėjęs prie žuvusiojo. Prieš išeinant jis pribėgo ir su maždaug 0,5 m ilgio pagaliu sudavė per kojas. Kas pirmas, ar paskutinis išėjo iš to namo, jis neatsimena. Kai jie buvo prie mašinos, jis girdėjo, kaip dužo langai. Kas sudaužė, jis nežino. Kas tuo metu buvo prie jo, ar jis vienas grįžinėjo, nepamena. Po to jie susėdo į mašiną, grįžo į Lančiūnavą, išgėrė alaus, degtinės. Dėl ko A. M. buvo mušamas, jis nežino. Taip pat nežino, dėl ko važiavo, jį kvietė važiuoti išsiaiškinti. Ta mergina prie jo nieko nekalbėjo, jis tik pastebėjo, kad buvo su mėlyne. Iš kur ta mėlynė atsirado, jis nežino.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namas, esantis Katkų k., Vilainių sen., Kėdainių r. Namo lauko durys tvarkingos, ant jų laužimo pėdsakų nėra, įleidžiama spyna atrakintoje padėtyje. Išdaužti dviejų langų stiklo paketai. Kambaryje, ties išdaužtu langu, rastas pagalys. Ant kambaryje esančios lovos guli vyriškio lavonas su smurto žymėmis (1 t., 6-25 b. l.).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis S. J. parodė kaimą, į kurį jis 2008-06-24 apie 4 val. atvažiavo, vietą, kur pastatė ir paliko automobilį, namą, į kurį jis nuėjo, vietą name bei lovą, kur gulėjo nukentėjusysis A. M., kai jam buvo suduoti smūgiai (3 t., 16-17 b.l.).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis A. J. parodė kaimą, į kurį jis 2008-06-24 atvažiavo, vietą, kur pastatė ir paliko automobilį, namą, į kurį jis nuėjo, vietą namo sienoje, į kurią jis sudavė su golfo lazda, vietą name bei lovą, kur gulėjo nukentėjusysis A. M., kai jam buvo suduoti smūgiai (2 t., 45-46 b.l.).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis D. K. parodė kaimą, į kurį jis 2008-06-24 atvažiavo, vietą, kur pastatė ir paliko automobilį, namą, į kurį jis nuėjo, vietą name bei lovą, kur gulėjo nukentėjusysis A. M., kai jam buvo suduoti smūgiai (2 t., 97-98 b.l.).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis A. G. parodė kaimą, į kurį jis 2008-06-24 atvažiavo, vietą, kur pastatė ir paliko automobilį, namą, į kurį nuėjo visi vaikinai, namo langus, kuriuos jis išdaužė (2 t., 143-144 b.l.).

Iš neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu akto matyti, kad S. J. 2008-06-24 10.08 val. nustatytas 1,90 promilių girtumas (3 t., 1 b. l.).

Iš neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu akto matyti, kad A. J. 2008-06-24 10.07 val. nustatytas 2,15 promilių girtumas (2 t., 32 b. l.).

Iš neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu akto matyti, kad D. K. 2008-06-24 10.05 val. nustatytas 2,74 promilių girtumas (2 t., 84 b. l.).

Iš M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kėdainių poskyrio 2008-06-25 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M98/08(12) matyti, kad A. M. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kaktos, smilkinių, nosies nugarėlės, smakro ir kairiojo skruosto srityse, kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos ir smilkinių srityse, kraujo išsiliejimu po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais smegenų dangalais. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, plaučių pabrinkimu. A. M. mirtis galėjo įvykti prieš 1-1,5 paros iki jo kūno tyrimo pradžios, t. y. 2008-06-24 apie 03-05 val., tam neprieštarauja tyrimo metu nustatyti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. Taigi, A. M. mirtis įvyko nuo jam padarytų galvos sužalojimų visumos. A. M. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos, abiejų smilkinių, abiejų viršutinių vokų, nosies nugarėlės, smakro ir kairio skruosto srityse, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos ir smilkinių srityse, kraujo išsiliejimas po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais smegenų dangalais, poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos nugarėlės, kairio dilbio, nugaros ir dešinės šlaunies srityse. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, t. y. galėjo gautis mušant kumščiais, spardant, suduodant smūgius pagaliu bei kitais bukais daiktais ir pan. Visi galvos sužalojimai atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymui, nes nuo jų nukentėjusysis ir mirė. Poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos nugarėlėje, kairio dilbio, nugaros ir dešinės šlaunies srityse gyviems asmenims atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymui ir tiesioginio priežastinio ryšio su A. M. mirtimi neturi. Visi tyrimo metu nustatyti sužalojimai yra padaryti prieš nukentėjusiojo mirtį. Pomirtinių sužalojimų tyrimo metu nekonstatuota. Poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos nugarėlėje bei kairio dilbio srityje galėjo būti padarytos ir ginantis, t.y. prisidengiant veidą, galvą rankomis, norint išvengti suduodamų smūgių į galvą. Po sužalojimų padarymo A. M. dėl galvos smegenų sukrėtimo galėjo prarasti sąmonę, kurią atgavęs galėjo judėti, vaikščioti, gintis, šaukti ir pan. vėliau, išsivysčius smegenų pabrinkimui bei suspaudimui, o to pasekoje didėjant intrakranialiniam spaudimui bei išsivysčius antrinėms kraujosruvoms smegenų kamiene, įvyko cerebralinė koma, lydima sąmonės praradimo, ir tuomet nukentėjusysis jokių valingų, savarankiškų veiksmų atlikti jau nebegalėjo. Pasakyti konkrečiai, kiek laiko A. M. po padarytų sužalojimų galėjo atlikti aktyvius veiksmus nėra galimybės. Objektyviai yra užsifiksavę 13 smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Į galvą buvo suduota ne mažiau kaip 6 smūgiai. Poodinių kraujosruvų nugaroje forma, šviesesnis jų centras bei tamsesni pakraščiai duoda pagrindą teigti, kad jos padarytos kieto buko daikto, turinčio cilindrinį kontaktuojamą paviršių, poveikyje. Tai galėjo gautis suduodant smūgius pagaliu, lazda ar kitu panašiu kietu buku daiktu. Visi sužalojimai yra švieži, padaryti greitai vienas po kito, t. y. gana per trumpą laikotarpį, morfologinių gijimo požymių juose nėra, todėl nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumo nėra galimybės. A. M. kraujyje rasta 1,40 promilės, šlapime – 1,95 promilės etilo alkoholio (1 t., 31-34 b. l.).

Iš M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kėdainių poskyrio 2008-06-26 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G188/08(12) matyti, kad J. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairio skruosto viršutinėje dalyje bei kairio dilbio srityje. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 2-3 dienas iki apžiūrėjimo, t. y. aplinkybėse nurodytu laiku kieto buko daikto poveikyje, t. y. galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu, įspiriant ir pan. Objektyviai yra užsifiksavę dviejų smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. J. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimų padarymo metu J. M. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., 166-167 b. l.).

Iš 2008-06-28 PVM sąskaitos – faktūros serija SKP PL17 Nr. 000327 matyti, kad pakeisto stiklo paketo bendra suma yra 290 Lt (1 t., 52 b. l.).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant 2008-06-24 kaltinamojo S. J. pateiktų kelnių rastos kraujo dėmės (1 t., 118-121 b. l.).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2008-06-24 liudytojo D. R. pateiktų golfo lazdų bendras ilgis yra 94 cm, jų galai platėjantys. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas pagalys yra 66 cm ilgio ir 4 cm skersmens (1 t., 122-125 b. l.).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant įvykio vietos apžiūros metu paimtos užuolaidos yra smulkių stiklo gabaliukų, ant antklodės užvalkalo yra kraujo dėmių (1 t., 126-128 b. l.).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti ir sutinkamai su BPK 20 str. laikytini įrodymais. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog kaltinamųjų veikos yra nusikalstamos ir kvalifikuotos teisingai.

Kaltinamieji S. J., A. J., D. K. bei A. G. neteisėtai, prieš savininko valią, įsibrovė į A. M. gyvenamąjį namą, tuo pažeidė asmens būsto neliečiamumą ir šie kaltinamųjų veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 165 str. 1 d., sudėtį. Neteisėtai patekę į A. M. gyvenamąjį namą kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – S. J. rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į galvą, o A. J., D. K. bei A. G., naudodami lazdas bei strypą – smūgius į kitas kūno vietas. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad šiose kūno vietose suduoti ne mažiau kaip septyni smūgiai kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti pagalys, lazda bei panašūs daiktai, o padarytos kraujosruvos nugaros, dešinės šlaunies, o taip pat ir dešinės plaštakos bei kairio dilbio srityse atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b.l. 31-34). Tokiu būdu A. J., D. K. bei A. G. veiksmai suduodant smūgius A. M. atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėtį. Nors į gyvenamąjį namą kaltinamieji pateko nenaudodami prievartos, tai yra pro nerakintas duris, o pats namuose buvęs nukentėjusysis tokiam jų patekimui aktyviai neprieštaravo – gulėjo lovoje (miegojo), tačiau nustatytos įvykio aplinkybės leidžia konstatuoti, kad asmens būsto neliečiamumas buvo neteisėtai pažeistas. Šią išvadą patvirtina kaltinamųjų atvykimo pas A. M. tikslas, laikas, o taip pat ir pačios patekimo į namo vidų aplinkybės. Iš pačių kaltinamųjų, o taip pat liudytojų J. M., D. R. parodymų matyti, kad jie bent bendrais bruožais suprato, jog nukentėjusiojo atžvilgiu bus naudojama prievarta, pas jį vyko iš esmės nakties metu, o ir patenkant į patį namą nebuvo klausiama ir atsižvelgiama į A. M. valią. Patekimo į A. M. gyvenamąjį namą neteisėtumą bei smūgių jam sudavimą pripažįsta ir patys kaltinamieji S. J., A. J. bei D. K., tik pastarieji teisminio nagrinėjimo metu nurodė sudavę kiek mažiau smūgių nei nurodoma kaltinamajame akte - A. J. du, o D. K. – tris ar keturis. Šių teiginių nei kitų kaltinamųjų bei liudytojų parodymai, nei specialisto išvada nepaneigia, todėl kaltinime A. J. bei D. K. nurodomas jų suduotų smūgių A. M. skaičius atitinkamai mažinamas iki dviejų ir trijų.

Kaltinamasis A. G. savo kaltės pagal BK 165 str. 1 d. bei 140 str. 1 d. nepripažino ir tvirtino A. M. gyvenamajame name nebuvęs ir smūgių nukentėjusiam nesudavęs, tačiau ir jo kaltė padarius šias nusikalstamas veikas įrodyta.

Liudytojas D. J. parodė, kad link A. M. namo jis nuėjo kartu su A. G., stovėjo tarpduryje, o po brolio bei A. J. ir D. K. suduotų smūgių matė, kaip į kambarį įbėgo ir A. G. bei pagaliu sudavė kelis smūgius. Kaltinamasis S. J. taip pat tvirtino, jog matė, kaip jam su D. K. bei A. J. baigus mušti A. M. ir einant iš kambario į jį įbėgo A. G. ir rankoje turėtu pagaliu du kartus sudavė A. M. į nugarą. A. G. parodymus paneigė ir kaltinamasis D. K., kuris parodė, jog eidamas iš kambario, kuriame gulėjo ir buvo sumuštas A. M., prasilenkė su į tą patį kambarį įėjusiu A. G., rankoje turėjusiu pagalį. Šiuos A. G. veiksmus S. J., D. J. bei D. K. nuosekliai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad, kaip pripažino pats A. G., su S. J., buvusiu jo bendradarbiu, jį siejo draugiški santykiai ir būtent siekdamas jam padėti jis visus vežė iki A. M.. Priežasčių, dėl kurių S. J. bei jo brolis D. J., o taip pat jam visiškai nepažįstamas D. K. galėtų jį apkalbėti, kaltinamasis A. G. įvardinti negalėjo. Tokių duomenų nėra ir byloje. Abejoti S. J., D. J. bei D. K. parodymais teismas neturi pagrindo. Kaltinamasis A. J. teigė kambaryje A. G. nematęs, tačiau ir šie parodymai nepatvirtina kaltinamojo A. G. versijos. Tiek iš paties A. J., tiek iš S. J., D. J. bei D. K. parodymų matyti, kad pirmasis iš A. M. namo išėjo A. J., o A. G. į kambarį įėjo jau iš jo išeinant ir S. J. bei D. K.. Visas šias aplinkybes D. J., S. J., D. K. bei A. J. nurodė iš esmės vienodai ir prieštaravimų tarp jų nurodomų įvykio aplinkybių nėra. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad A. J. A. G. A. M. kambaryje nematė dėl to, kad vienu metu jie kambaryje ir nebuvo. Tokiu būdu kaltinamojo A. G. parodymai apie tai, kad jis į A. M. gyvenamąjį namą įėjęs nebuvo ir nukentėjusio atžvilgiu smurto nenaudojo yra paneigti aptartais įrodymais, o jo užimta pozicija vertintina kaip pasirinktas gynybos būdas.

Motyvuojamoji dalis

Pagrįstai kaltinamojo veika kvalifikuota ir pagal BK 284 str. 1 d. Savo kaltę dėl šio nusikaltimo pilnai pripažino ir pats A. G.. Nustatyti nusikalstami A. G. veiksmai patvirtinti kaltinamųjų S. J., A. J., D. K., mačiusių kaip A. G. pagaliu daužė langų stiklus, liudytojų Ž. V. bei N. V., girdėjusių didelį triukšmą bei dūžtančių stiklų garsą, parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. A. G., viešoje vietoje, prie gatvės esančio gyvenamojo namo kieme, nakties metu (04.30 val.), kuomet dauguma žmonių ilsisi, be jokios pateisinamos priežasties daužydamas gyvenamojo namo langų stiklus bei įmesdamas pagalį į kambario vidų demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Įvertinęs ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu ir tai, kad S. J. dėl asmeninių paskatų – nesutarimų ir pykčio išdavoje, suduodamas ranka bei spirdamas A. M. į galvos sritį, ko pasekoje dėl sužalojimų galvoje visumos šis mirė, nužudė A. M.. Ši S. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., sudėtį. Suduodamas smūgius A. M. į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą – S. J. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir nors šių pasekmių, tai yra A. M. mirties, kaip pats tvirtina, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies tvirtindamas, kad nužudyti A. M. tikslo neturėjo, o į galvą nukentėjusiam spyrė ne keturis, kaip kad nurodoma kaltinamajame akte, o tik vieną kartą. Likusius tris smūgius teigia sudavęs ranka. Kartu S. J. pripažino suvokęs, kad nuo tokių smūgių, kokius jis sudavė A. M. į galvą, šį galėjusi ištikti mirtis. Nei pats kaltinamasis S. J., nei kiti kaltinamieji bei įvykį matęs liudytojas D. J. nenurodė, kad smūgius į A. M. galvą būtų sudavęs kuris nors kitas asmuo be S. J.. Priešingai, visi šie asmenys nuosekliai tvirtino, jog smūgius A. M. į galvą sudavė būtent S. J., tik jų nurodomas bendras matytų smūgių skaičius, o taip pat smūgių ranka ir koja santykis yra skirtingas. Kaltinamasis A. J. parodė matęs, kaip S. J. A. M. į galvą sudavė vieną smūgį ranka ir du koja, D. K. – po tris smūgius ranka ir koja, o liudytojas D. J. teigė matęs kaip S. J. sudavė apie 5 – 6 smūgius koja. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad A. M. į galvą buvo suduota ne mažiau kaip 6 smūgiai ir būtent nuo jais padarytų sužalojimų galvoje visumos A. M. mirė. Visi nustatyti sužalojimai A. M. buvo padaryti prieš mirtį, yra švieži ir padaryti per labai trumpą laiko tarpą. Jokių duomenų, kad A. M. galva buvo sužalota dar prieš šį įvykį, kitu laiku ar kitoje vietoje, byloje nėra. Tokiu būdu darytina išvada, kad visus A. M. mirtį sukėlusius sužalojimus ne mažiau kaip šešiais smūgiais padarė S. J., tačiau nesant galimybės patvirtinti ar paneigti kaltinamajame akte nurodomą S. J. suduotų smūgių ranka ir koja santykį (atitinkamai 2 ir 4 kartai) konstatuotinas tik bendras jų skaičius.

Bausmių skyrimo motyvai

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. J. padarė nesunkų bei labai sunkų nusikaltimus, buvo nusikalstamų veiksmų iniciatorius. Jis teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (t.3 b.l. 46-48,116). S. J. iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi ir tai teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nusikaltimus S. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos jų padarymui – ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nusikaltimą, numatytą BK 165 str. 1 d. S. J. padarė veikdamas bendrininkų grupe ir tai taip pat yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes S. J. pagal BK 165 str. 1 d. skirtina arešto, pagal BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausmės, o jų trukmė nustatytina artima arešto bausmės rūšies bei BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalios bei maksimalios bausmės vidurkiui. Sutinkamai su BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatomis skiriamos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Ikiteisminio tyrimo metu S. J. buvo sulaikytas bei jo atžvilgiu buvo taikomas suėmimas, todėl laikotarpis nuo 2008 m. birželio 24 d. iki nuosprendžio priėmimo įskaitytinas į kaltinamajam skiriamos bausmės laiką (BK 66 str.).

Kaltinamasis A. J. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Jis teisiamas pirmą kartą, dirba, pagal gyvenamąją vietą bei darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, tačiau nusikalto būdamas baustas administracine tvarka, yra įrašytas priklausomybės ligų kabineto įskaitoje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu (t.2 b.l. 68-70,72,77-78,81, t. 3 b.l. 118,121-125). A. J. prisipažino padaręs nusikaltimus bei nuoširdžiai gailisi ir tai teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t.2 b.l. 32), kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, o taip pat tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 54 str. reikalavimus labiausiai atitiktų arešto bausmė, o jos dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. Į bausmės laiką įskaitytinas A. J. sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2008-06-24 iki 2008-08-25 (t.2 b.l. 33,57-58,61-63).

Kaltinamojo D. K. padaryti abu nusikaltimai priskiriami nesunkių kategorijai. Jis nėra teistas bei baustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nors praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytu pagrindu (t.2 b.l. 121-125,127-129, t.3 b.l. 119-120). D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, o taip pat tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t. 2 b.l. 84) ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Atsižvelgus į šias aplinkybes D. K. skirtinos arešto bausmės, o jų trukmė nustatytina artima šios bausmės rūšies vidurkiui. Į bausmės laiką įskaitytinas D. K. sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2008-06-24 iki 2008-08-25 (t.2 b.l. 85,110-111,114-116).

Kaltinamasis A. G. padarė tris tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Jis teisiamas pirmą kartą, tačiau nusikalto būdamas baustas administracine tvarka, nedirba, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas kaip priklausomas nuo alkoholio ir būdamas apsvaigęs būna nevaldomas, labai konfliktiškas ir linkęs smurtauti, dėl ko laikinai iš šeimos buvo paimti du mažamečiai vaikai. Kartu nurodoma, kad būdamas blaivus bendrauja kultūringai, rūpinasi šeima (t.2 b.l. 161-163,165-168,170, t. 3 b.l. 117,126). A. G. atsakomybę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat tai, kad jis savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių už nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d. bei 165 str. 1 d., nėra. A. G. nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d. bei 165 str. 1 d. padarė veikdamas bendrininkų grupe ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d.). A. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir tai, kad jis visas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs visas šias bei kitas bylos aplinkybes A. G. už jo padarytus nusikalstamus skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo trukme artima BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkiams. Kartu teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. G. nusikalto pirmą kartą, jo šeimines bei kitas aplinkybes, daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. G. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 str.).

Civilinio ieškinio sprendimas

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį 50 0000 Lt neturtinei ir 15 446,97 Lt turtinei žalai atlyginti iš S. J., 290 Lt turtinei žalai atlyginti iš A. G., po 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš A. G., A. J., D. K., bei iš visų keturių nurodytų asmenų atlyginti 700 Lt teisinių paslaugų ir atstovavimo išlaidų (1 t., 43-54 b.l.). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinio ieškinio dalis dėl 15 446,97 turtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies. Į šią sumą įeinančios laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos, sudarančios viso 3010,66 Lt sumą, įrodytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 45-50), kurie patvirtina, kad šios išlaidos yra realiai turėtos bei realaus dydžio. Todėl ši ieškinio dalis 3010,66 Lt turtinei žalai atlyginti tenkinama pilnai. Ieškinio dalis likusioje 12 436,31 Lt sumoje yra atmestina, nes nurodytoji iš banko negrąžinta kredito suma baudžiamojo proceso prasme nėra laikytina žala, todėl nukentėjusysis neturi teisės reikalauti atlyginti šią sumą.

Civilinio ieškinio dalis dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies. Iš bylos duomenų matyti, kad R. M., nors kartu ir negyveno, tačiau palaikė artimus ryšius su broliu nužudytuoju A. M. ir jam mirus ieškovas neginčytinai patyrė stresą, emocinį sukrėtimą. Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad R. M. patyrė neturtinę žalą, tačiau atsižvelgiant į visa tai, taip pat į S. J. kaltę, jo turtinę padėtį, bei racionaliai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo R. M. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nurodyta apimtimi (50 000 Lt) laikytinas nepagrįstu, pažeidžiančiu pusiausvyrą tarp kaltinamojo S. J. ir nukentėjusiojo interesų, todėl prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina, iš kaltinamojo S. J. priteisiant 25 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į kaltinamųjų kaltę bei kaltinamųjų D. K. ir A. G. ieškinio visišką ar dalinį pripažinimą šioje dalyje taip pat atitinkamai mažintina ir iš A. G., A. J. bei D. K. priteistina suma, iš kiekvieno jų priteisiant po 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškinio dalies dėl 290 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis R. M. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė, nes žala šioje dalyje buvo pilnai atlyginta. Atsisakymas priimtinas.

Civilinio ieškinio dalis dėl 700 Lt teisinių paslaugų ir atstovavimo išlaidų atlyginimo yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., 41-42 b.l.), todėl ji pilnai tenkintina, priteisiant iš kaltinamųjų S. J., A. G., A. J. bei D. K. po 175 Lt nukentėjusiojo R. M. teisinių paslaugų ir atstovavimo išlaidoms atlyginti (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – S. J. drabužiai bei batai gražintini jam, 5 laikmenos su vaizdo įrašais paliktinos prie bylos, o užvalkalas, lazdos, pagalįs, nuorūkos bei įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai, saugomi Kėdainių rajono policijos komisariate pagal kvitą Nr. 000148, sunaikintini (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str. 2 d.,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. bei 165 str. 1 d. ir jį nubausti:

- pagal BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu vienuolikai metų;

- pagal BK 165 str. 1 d. – areštu penkiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų. Į bausmės laiką įskaityti S. J. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2008 m. birželio 24 d. iki 2009 m. sausio 29 d., o bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. sausio 30 d.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. bei 165 str. 1 d. ir jį nubausti:

- pagal BK 140 str. 1 d. – areštu keturiasdešimčiai parų;

- pagal BK 165 str. 1 d. – areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – areštą šešiasdešimčiai parų. Į bausmės laiką įskaityti A. J. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2008 m. birželio 24 d. iki 2008 m. rugpjūčio 25 d. ir jį laikyti atlikusiu bausmę.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos

BK 140 str. 1 d. bei 165 str. 1 d. ir jį nubausti:

- pagal BK 140 str. 1 d. – areštu keturiasdešimčiai parų;

- pagal BK 165 str. 1 d. – areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – areštą šešiasdešimčiai parų. Į bausmės laiką įskaityti D. K. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2008 m. birželio 24 d. iki 2008 m. rugpjūčio 25 d. ir jį laikyti atlikusiu bausmę.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. ir jį nubausti:

- pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 165 str. 1 d. – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti dvi A. G. sulaikymo dienas.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p.,7 p. A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį iki 2009 m. birželio 1 d. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteisti iš S. J. nukentėjusiajam R. M. tris tūkstančius dešimt litų 66 centus (3010 Lt 66 ct) turtinei ir dvidešimt penkis tūkstančius litų (25 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. G., A. J. ir D. K. nukentėjusiajam R. M. po tūkstantį litų (1 000 Lt) iš kiekvieno neturtinei žalai atlyginti.

R. M. ieškinį dėl 12 436 Lt 31 ct dydžio A. M. įsipareigojimo AB SEB bankui atmesti.

Priteisti iš S. J., A. G., A. J. bei D. K. nukentėjusiajam R. M. po šimtą septyniasdešimt penkis litus (175 Lt) teisinių paslaugų ir atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Iš S. J. paimtus marškinėlius, kelnes, švarkelį bei batus gražinti S. J., 5 laikmenas palikti prie bylos, o užvalkalą, lazdas, pagalį, nuorūkas bei įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus, saugomus Kėdainių rajono policijos komisariate pagal kvitą Nr. 000148, sunaikinti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. J. palikti kardomąją priemonę suėmimą, o A. G. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumento paėmimą. A. J. bei D. K. taikytas kardomąsias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Evaldas Vanagas