- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- eR-8-968/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00008-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaidas Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos vyriausiajai rinkimų komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal visuomeninio rinkimų komiteto „Už Kaišiadoris“ skundą atsakovui Lietuvos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas visuomeninis rinkimų komitetas „Už Kaišiadoris“ (toliau – Komitetas) padavė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. Sp-46 „Dėl visuomeninio rinkimų komiteto „Už Kaišiadoris“ registracijos panaikinimo“ (toliau – Sprendimas dėl registracijos panaikinimo); 2) įpareigoti Komisiją leisti papildyti Komitetą naujais nariais, kurie yra nurodyti Komisijai; 3) panaikinti Komisijos 2019 m. sausio 31 d. protokolinio sprendimo (protokolo Nr. P-7) (toliau – Protokolinis sprendimas) dalį „laikyti, kad savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusas panaikintas ir visuomeninio rinkimu komiteto „Už Kaišiadoris“ sudarytas kandidatų sąrašas toliau 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvauja“; 4) įpareigoti Komisiją įregistruoti Komitetą dalyvauti 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose (toliau – ir rinkimai); 5) įpareigoti Komisiją pakeisti Komisijos 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. Sp-53 patvirtintą visuomeninio rinkimų komiteto tipinę sutartį taip, kad būtų sudarytos vienodos galimybės tiek pasitraukti iš visuomeninio rinkimų komiteto, tiek priimti į komitetą naujus narius, t. y. sutartyje numatyti vienodą terminą šiems abiem veiksmam atlikti, sudarant sąlygas rinkimų komitetams išlaikyti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytą narių skaičių, kad būtų išvengta visuomeninio rinkimų komiteto išregistravimo iki rinkimų.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad:
2.1. Komitetas savarankišku politinės kampanijos dalyviu įregistruotas 2018 m. gruodžio 5 d. ir savo veiklą pradėjo turėdamas sudėtyje 71 narį. Narių pasitraukimas vyko 2 etapais. Veiklos pradžioje iniciatyvinės grupės narių nuomonės išsiskyrė ir 2019 m. sausio 20 d. 10 narių grupe paliko Komitetą. Komitetas žodžiu kreipėsi į Komisiją, prašydamas leidimo priimti naujus narius, bet tokio leidimo negavo, tačiau buvo patikintas, kad nauji nariai gali prisidėti prie Komiteto veiklos ir nebūdami narių sąraše. Komitetas, laikydamasis nustatytų terminų, rėmėjų parašų lapus pridavė Komisijai ir tai patvirtina Komisijos 2019 m. sausio 15 d. rinkėjų parašų rinkimo lapų grąžinimo aktas Nr. 3. Parašai buvo patvirtinti ir pateikti Komisijai registruoti 2019 m. sausio 26 d. Vis dėlto Komisija Sprendimu dėl registracijos panaikinimo vieno balso persvara panaikino Komiteto registraciją. Asmenys, kuriais pareiškėjas nori papildyti Komiteto narių sąrašą, yra Komiteto kandidatų rinkimuose į Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybą sąrašo nariai ir Komiteto veikloje aktyviai dalyvauja jau nuo 2018 m. gruodžio 20 d. (skunde nurodyta data 2019 m. gruodžio 20 d. laikytina rašymo apsirikimu). Antrasis narių pasitraukimo etapas įvyko 2019 m. sausio 18 d., kurio metu Komitetas neteko dar 15 narių.
2.2. Įstatyme numatyta, kad Komitetas rinkimams pasibaigus baigia savo veiklą. Įstatyme taip pat numatyti terminai, iki kada kandidatai gali atsiimti savo dokumentus, bet nieko nenumatyta apie narių atsisakymo dalyvauti visuomeninio rinkimų komiteto veikloje terminus ir nesuteikta galimybė papildyti pradėjusį trumpėti kandidatų sąrašą. Taip pat yra ydinga ir Komisijos 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. Sp-53 patvirtinta tipinės visuomeninio rinkimų komiteto veiklos sutarties forma, kurioje irgi nenumatyta galimybė į visuomeninį rinkimų komitetą įtraukti naujus narius. Turi būti leista priimti naujus narius viso visuomeninio rinkimų komiteto veiklos laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju turi būti taikomas lygiateisiškumo principas ir leistas ne vien politinėms partijoms, bet ir visuomeniniams rinkimų komitetams nustatyti terminus, kurie leistų įregistruoti naujus narius ir taip atitikti nustatytą būtiną visuomeninio rinkimų komiteto narių skaičių.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Komisija viršijo savo įgaliojimus Protokoliniu sprendimu vertindama, kad Komiteto, kaip savarankiško politinio dalyvio, statusas panaikintas, ir tuo pagrindu Komiteto kandidatų sąrašas negali dalyvauti rinkimuose, nenurodydama ir nesiremdama jokiais galiojančias teisės aktais, kurie draustų Komiteto kandidatams dalyvauti rinkimuose, nors ir Komiteto registracija panaikinta. Komisijos Protokoliniame sprendime taip pat nurodoma, kad svarstyta dėl neregistravimo kandidatų sąrašų, kuriuose kandidatu lieka mažiau negu toje savivaldybėje renkama savivaldybės tarybos narių, nors visuomeninio rinkimų komiteto „Už Kaišiadoris“ kandidatų sąraše yra 16 kandidatų (minimalus kandidatų skaičius Kaišiadorių rajono savivaldybėje yra 13), dėl to Komitetas neturėjo būti svarstomas, nes kandidatų skaičius yra didesnis negu minimalus.
II.
3. Atsakovas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
3.1. Komisija visas Įstatymo ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas vertino ir taikė sistemiškai bei kompleksiškai, laikydamasi lygiateisiškumo ir protingumo principų, kad nei vienas savarankiškas politinės kampanijos dalyvis negali turėti ir neturi išskirtinių sąlygų palyginus su kitais politinės kampanijos dalyviais. Įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 2 punkte imperatyviai nustatyta, kad visuomeninio rinkimų komiteto veikla baigiasi, kai Komisija šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti visuomeninio rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje (turi būti ne mažiau kaip dvigubas savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičius). Įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje nėra nustatytas terminas, iki kada, kuriuo metu Komisija turi priimti sprendimus dėl visuomeninių rinkimų komitetų registracijos panaikinimo esant minėto straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytam pagrindui, todėl preziumuotina, kad bet kuriuo metu, atsiradus minėtam pagrindui, ką Komisija ir padarė. Komisiją priėmė Sprendimą panaikinti Komiteto registraciją, nes Sprendimo dėl registracijos panaikinimo priėmimo dieną Komitete liko tik 47 nariai, tai patvirtino ir pats Komitetas (Komitetas nurodė dar mažiau – 46 narius). Dvigubas Kaišiadorių savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičius yra 50. To neginčija ir Komitetas.
3.2. Kadangi panaikinus Komiteto registraciją, nebeliko subjekto – savarankiško politinės kampanijos dalyvio, – Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas tikslas, kuriam Komitetas buvo steigtas, negali būti pasiektas, todėl nėra pagrindo ir negali būti paliktas nepanaikintas bei negali toliau dalyvauti rinkimuose atskirai nuo Komiteto jo keliamas kandidatų sąrašas. Dėl to Komisija Protokoliniu sprendimu ir priėmė sprendimą dėl Komiteto keliamo kandidatų sąrašo nedalyvavimo rinkimuose.
3.3. Komisijos priimti sprendimai (Sprendimas dėl registracijos panaikinimo ir Protokolinis sprendimas) yra nuoseklūs ir susiję vienas su kitu, nes kitaip būtų šis klausimas neišspręstas iki galo, o Komiteto keliamas kandidatų sąrašas be paties Komiteto vis tiek negalėtų savarankiškai dalyvauti rinkimuose, nes nėra savarankiškas politinės kampanijos dalyvis. Be to, tai akivaizdžiai prieštarautų visam Įstatyme nustatytam teisiniam reglamentavimui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo pirmąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį reikalavimus.
3.4. Antrasis ir penktasis pareiškėjo skundo reikalavimai negali būti tenkinami, nes akivaizdžiai prieštarauja visam Įstatyme nustatytam teisiniam reglamentavimui, susijusiam su visuomeniniais rinkimų komitetais. Be to, pagal savo esmę pažeidžia kitų savarankiškų politinės kampanijas dalyvių – kitų visuomeninių rinkimų komitetų – teisės ir pareigas, taip pat lygiateisiškumo ir protingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
4. Ginčas šioje byloje kilo dėl Sprendimo dėl registracijos panaikinimo, kuriuo Komisija, nustačiusi, jog Komiteto narių liko mažiau, negu numatyta Įstatyme, panaikino šio komiteto registraciją, ir Protokolinio sprendimo dalimi, kuria Komisija, atsižvelgusi į tai, kad Komiteto registracija panaikinta, nutarė laikyti, kad Komiteto sudarytas kandidatų sąrašas toliau 2019 m. kovo 3 d. Savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvauja, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Sprendimą dėl registracijos panaikinimo Komisija priėmė, vadovaudamasi Įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 2 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad rinkimų komiteto veikla baigiasi, kai Komisija šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje. Konstatuotina, kad Įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, todėl Komisija, nustačiusi faktinę aplinkybę, kad komiteto narių liko mažiau negu numatyta Įstatyme, privalo savo sprendimu panaikinti tokio rinkimų komiteto registraciją.
6. Rinkimų komitetą sudarančių narių skaičius, jo nustatymas ir tokių komitetų nariams keliami reikalavimai įtvirtinti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad: rinkimų komitetą sudaro tos savivaldybės, kurioje keliami kandidatai, rinkėjai; rinkėjų turi būti ne mažiau kaip dvigubas savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičius; tas pats rinkėjas gali būti tik vieno rinkimų komiteto nariu; rinkimų komitetą registruoja Komisija; dokumentų priėmimas registruoti rinkimų komitetą pradedamas paskelbus savivaldybių tarybų rinkimų datą ir baigiamas iki rinkimų likus 85 dienoms. Taigi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį rinkimų komiteto nariams keliami šie komuliatyvūs reikalavimai: 1) jie privalo būti tik tos savivaldybės, kurioje keliami kandidatai, rinkėjais; 2) tuo pačiu metu jie negali būti kito rinkimų komiteto nariais; ir 3) jie turi būti ne vėliau kaip iki rinkimų likus 85 dienoms registruoti Komisijoje (pabrėžtina, kad Įstatymas nenumato galimybės tapti rinkimų komiteto nariu šiam terminui pasibaigus). Pagal paminėtą teisinį reguliavimą tokius reikalavimus atitinkančių rinkėjų turi būti ne mažiau kaip dvigubas konkrečioje savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičius. Toks minimalus rinkimų komiteto narių skaičius, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 2 dalį rinkimų komitetas steigiamas turint tikslą dalyvauti „konkrečiuose rinkimuose“ į šios savivaldybės tarybą, privalo išlikti visų rinkimų metu.
7. Remiantis bylos medžiaga ir viešai skelbiamais duomenimis nustatyta, kad: Komitetas įregistruotas dalyvauti Kaišiadorių rajono savivaldybėje Nr. 13 (I t., b. l. 43); Komisijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. Sp-106 nustatyta, kad šioje savivaldybėje renkamų tarybos narių 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose skaičius yra 25 nariai; Komiteto veiklos sutartį 2018 m. gruodžio 2 d. pasirašė 74 nariai (I t., b. l. 39–41); Sprendimo dėl registracijos panaikinimo ir Protokolinio sprendimo priėmimo metu Komitete buvo likę tik 47 jo nariai (žr. https://www.vrk.lt/registruoti-visuomeniniai-rinkimu-komitetai-2019-sav). Dėl nurodytų faktinių aplinkybių ir fakto, kad Komiteto narių skaičius iki 47 narių sumažėjo dėl to, kad atitinkama dalis šio Komiteto narių iki skundžiamų sprendimų priėmimo savo valia pasitraukė iš Komiteto, ginčo byloje nėra.
8. Nustatytas faktines aplinkybes vertinant ginčui aktualaus Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies 2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad skundžiamų Sprendimo dėl registracijos panaikinimo ir Protokolinio sprendimo priėmimo dienai Komitetą sudarė mažiau kaip dvigubas savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičius, o esant tokioms aplinkybėms Komisija turėjo ir teisę, ir pareigą priimti Sprendimą dėl registracijos panaikinimo ir su tuo tiesiogiai susijusį Protokolinį sprendimą. Todėl pareiškėjas nepagrįstai prašo įpareigoti Komisiją įregistruoti Komitetą dalyvauti rinkimuose.
9. Pareiškėjo teiginiai, kad, priimdama skundžiamus sprendimus, Komisija viršijo savo įgaliojimus, nesirėmė teisės aktais, kurie draustų Komiteto kandidatams dalyvauti rinkimuose, nors ir Komiteto registracija panaikinta, ir kad priimant skundžiamus sprendimus Komiteto narių skaičius buvo didesnis negu minimalus, prieštarauja šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reguliavimui (Įstatymo 35 straipsnio 1 d., 7 d. 2 p.), todėl atmetami.
10. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį rinkimų komiteto nariais gali būti tik tos savivaldybės, kuriose keliami kandidatai, rinkėjai, ne vėliau kaip iki rinkimų likus 85 dienoms registruoti Komisijoje, kad Įstatymas nenumato galimybės tapti rinkimų komiteto nariu šiam terminui pasibaigus, o minimalus rinkimų komiteto narių skaičius privalo išlikti visų rinkimų, kuriems rinkimų komitetas yra įsteigtas, metu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, susiję su Komisijoje registruotų Komiteto narių pasitraukimo priežastimis, Komisijos atsisakymu Komiteto nariais registruoti asmenis, kurie, pasak pareiškėjo, pasibaigus Įstatyme nustatytam terminui, faktiškai prisidėjo prie Komiteto veiklos, ir tuo, kad Komiteto įregistravimo dieną jame buvo reikiamas narių skaičius, o Komitetas, laikydamasis nustatytų terminų, rėmėjų parašų lapus pridavė Komisijai, atmestini kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Pastebėtina, kad su tuo, jog Įstatyme nesuteikta galimybė papildyti rinkimų komiteto kandidatų sąrašą, sutinka ir pareiškėjas.
11. Pareiškėjas skunde teismo, be kita ko, prašo įpareigoti Komisiją pakeisti Komisijos 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. Sp-53 patvirtintą visuomeninio rinkimų komiteto tipinę sutartį taip, kad būtų sudarytos vienodos galimybės tiek pasitraukti iš visuomeninio rinkimų komiteto, tiek priimti į komitetą naujus narius, t. y. sutartyje numatyti vienodą terminą šiems abiem veiksmams atlikti, sudarant sąlygas rinkimų komitetams išlaikyti Įstatyme nustatytą narių skaičių, kad būtų išvengta visuomeninio rinkimų komiteto išregistravimo iki rinkimų.
12. Komisija 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. Sp-53, vadovaudamasi, be kita ko, Įstatymo 35 straipsniu (šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija patvirtina Tipinę rinkimų komiteto veiklos sutartį), patvirtino Tipinę visuomeninio rinkimų komiteto veiklos sutartį savivaldybių tarybų rinkimams formą (1.2 p.), kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis. Konstatuotina, kad šis Komisijos sprendimas yra norminis administracinis aktas, nes jis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriamus pagrindinius oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymius: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą, įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr. 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019). Vadinasi, pareiškėjas skunde reikšdamas reikalavimą įpareigoti Komisiją jo nurodytu būdu pakeisti Komisijos 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. Sp-53 patvirtintą visuomeninio rinkimų komiteto tipinę sutartį, iš esmės kvestionuoja šio norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumą.
13. Pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę teismui teikti abstrakčius pareiškimus ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 112 str.), todėl sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo turi būti vadovaujamasi ABTĮ 113 straipsniu, kurio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.
14. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas kvestionuoja Komisijos 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. Sp-53 patvirtintos tipinės visuomeninio rinkimų komiteto veiklos sutarties nuostatas, kurios, jo nuomone, neleidžia visuomeniniam rinkimų komitetui priimti naujus narius viso tokio komiteto veiklos laikotarpiu. Pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminių teisės aktų nuostatų jo nurodytas Komisijos sprendimas neatitinka, o savo poziciją iš esmės grindžia teiginiu, jog atitinkamą galimybę turi politinės partijos. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nors pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymą (toliau – PKFKĮ) tiek visuomeniniai rinkimų komitetai, tiek politinės partijos yra savarankiški politinės kampanijos dalyviai (3 str. 2 d. 1 ir 6 p.), jų teisinis statusas iš esmės skiriasi. Visuomeninis rinkimų komitetas – trumpalaikis politinės kompanijos dalyvis, t. y. šiuo atveju tai rinkimų įstatymų nustatyta tvarka Komisijos įregistruota rinkėjų grupė (PKFKĮ 2 str. 21 d.), steigiama turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į konkrečios savivaldybės tarybą ir kelti kandidatų sąrašą ir (arba) kandidatą į šios savivaldybės tarybos narius (Įstatymo 35 str. 2 d.). Politinė partija – pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad ginčijamu aspektu visuomeninių rinkimų komitetų teisinė veikla turi būti reguliuojama taip pat kaip ir politinių partijų, yra nepagrįsti.
15. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, pareiškėjo nurodytu aspektu įvertinus Komisijos 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. Sp-53 patvirtintos tipinės visuomeninio rinkimų komiteto veiklos sutarties nuostatas, teismui nekyla abejonių dėl šio norminio administracinio akto (jo nuostatų) teisėtumo. Todėl nėra jokio pagrindo pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto (2018 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. Sp-53) nuostatų teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d. 5 p.).
16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Komisija, nustačiusi, jog Komiteto narių liko mažiau negu numatyta Įstatyme, Sprendimu dėl registracijos panaikinimo teisėtai ir pagrįstai panaikino šio komiteto registraciją, ir, atsižvelgusi į tai, Protokoliniu sprendimu nutarė laikyti, kad Komiteto sudarytas kandidatų sąrašas toliau 2019 m. kovo 3 d. Savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvauja. Naikinti šių Komisijos sprendimų bei tenkinti su tuo susijusių reikalavimų nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl pareiškėjo Komiteto skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Už Kaišiadoris“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.