Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-10-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-790-878/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-08
Bylos Nr.
A5.-790-878/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00301-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-790-878/2019
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00301-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 6.1; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 8 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant N. Č., R. S.,

dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui V. M.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., vykdantis individualią veiklą, būdamas darbdaviu, parduotuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), nesudaręs darbo sutarties bei nustatyta tvarka apie įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui vieną dieną iki darbuotojo darbo pradžios, 2019 m. birželio 11 d. – 2019 m. birželio 15 d. leido J. A. dirbti pardavėjos darbą. Tuo A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

A. M. kaltę dėl nusižengimo neigė. Paaiškino, kad jis vykdo individualią veiklą pagal pažymą, užsiima telefonų taisymu ir pardavimu. J. A. dirbo filiale (duomenys neskelbtini). Ji 2019 m. birželio 5 d. kreipėsi su prašymu atleisti ją iš darbo nuo birželio 10 d. A. M. geranoriškai sutiko atleisti iš darbo J. A. be 14 dienų termino su sąlyga, jog ji ateis apmokyti naują žmogų ir susiskaičiuoti prekes. J. A. atėjo birželio 10 d. porai valandų apmokyti naują darbuotoją (duomenys neskelbtini), kurios pavardės neprisimena, taip pat atėjo birželio 11-12 dienomis susiskaičiuoti prekių, ar nėra trūkumo skyriuje, nes tik išeinant iš darbo pardavėjai, jis daro prekių patikrinimą. Baigė skaičiuoti prekes birželio 14 ar 15 d. Žmogų, kurį apmokė J. A., jis priėmė į darbą liepos 1 d., iki to laiko (duomenys neskelbtini) tik bandė darbą, žiūrėjo, ar jai patiks. J. A. ateidavo apmokyti žmogų po pietų, maždaug 14 valandą, pabūdavo dvi valandas. Jai už tai atlyginimas nebuvo mokamas, ji tas dienas prie kasos nedirbo. Algą J. A. mokėjo grynais pinigais, tik paskutinį atsiskaitymą liepos 9 d. dėl 681 euro išmokėjimo už gegužės mėnesį atliko per banką, nes J. A. neateidavo atsiimti algos. Sodrai apie J. A. atleidimą iš darbo pranešė birželio 10 d. Su J. A. dėl darbo sutarties nutraukimo sutarties nepasirašė. J. A. niekur nepasirašydavo, ji visur atsisakė pasirašyti. Už 10 dirbtų dienų birželio mėnesį su J. A. galutinai atsiskaitė liepos 16 d., pervedė jai 140 eurų, nes J. A. teigė, kad jai buvo blogai suskaičiuoti atostoginiai. Atsiskaitymo su J. A. lapelio neturi, nes jis nėra būtinas. Papildomai paaiškino, kad jis pats apmokė dirbti naują darbuotoją, gal J. A. prašė ją apmokyti, bet ši (duomenys neskelbtini) nemokė. J. A. už tas dienas, kai skaičiavo prekes, atlyginimo negavo, gal dėl to ant A. M. supyko ir kalba netiesą, jį visur nepagrįstai skundžia.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas V. M. paaiškino, kad pagal J. A. skundą nagrinėjo faktą, kad 2019 m. birželio 11-15 d. ji dirbo nelegaliai. Ji tuo metu, be darbo sutarties, negalėjo nei mokyti, nei kažko kito daryti.

Tai, kad A. M. padarė administracinį nusižengimą, be jo paties paaiškinimų, patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys:

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės (b. l. 3).

Iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 356578 matyti, kad A. M. nuo 2009 m. gruodžio 1 d. vykdo individualią veiklą – telekomunikacijų įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse, ryšių įrangos remontas (b. l. 9).

2018 m. balandžio 30 d. darbo sutartis patvirtina, kad A. M., vykdantis individualią veiklą, priėmė į darbą J. A., įsipareigojo jai mokėti minimalią mėnesinę algą, darbuotoja pradėjo dirbti 2018 m. gegužės 2 d. Darbo sutartyje yra įrašas, kad darbuotoja atleista pačiai prašant nuo 2019 m. birželio 10 d., darbuotojos parašo nėra (b. l. 10-12).

J. A. vardu surašytas 2019 m. birželio 5 d. prašymas darbdaviui A. M. atleisti ją iš einamų pareigų nuo 2019 m. birželio 10 d. pačiai prašant. Prašyme yra įrašas „atleista, A. M., parašas, 2019 m. birželio 10 d.“ (b. l. 19).

Darbo laiko apskaitos 2019 m. birželio mėn. žiniaraštyje pažymėta, kad J. A. dirbo pardavėja 2019 m. birželio 1 d. – 4 valandas, birželio 3, 4, 5, 6 ir 7 dienomis – 7 valandas, birželio 8 d. – 5 valandas ir birželio 10 d. - 7 valandas. Nuo birželio 11 d. įrašų žiniaraštyje nėra (b. l. 20).

J. A. 2019 m. liepos 16 d. paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 2 d. įsidarbino pardavėja pas A. M., vykdantį individualią veiklą parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Prekiavo mobiliais telefonais, įvairiais telefonų priedais, aksesuarais. Dirbo pilnu darbo krūviu, „Lankavos“ darbo laiku, taip pat dirbo ir kitoje darbo vietoje - ,,IKI“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad darbdavys vėluodavo mokėti atlyginimą ir reikėjo dirbti ilgas valandas, ji 2019 m. birželio 5 d. pateikė darbdaviui prašymą atleisti ją iš darbo nuo birželio 10 d., tačiau kada atleis, darbdavys nepasakė, tik minėjo, kad atleis, kai ras kitą pardavėją. Apie tai, kad darbdavys ją atleido birželio 10 d., ji nieko nežinojo. Birželio 11 d. atidirbo darbo dieną (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, o birželio 12-15 d. dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Apie tai, kad ji atleista nuo birželio 10 d., nežinojo, tuo labiau, kad darbdavys su ja ir neatsiskaitė, todėl ji birželio 27 d. kreipėsi į Alytaus DGK dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Darbdavys ją atleido nuo birželio 10 d., nors ji dirbo iki birželio 15 d., už šį laikotarpį darbdavys nesumokėjo (b. l. 6).

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus vedėjas 2019 m. liepos 24 d. pavedė atlikti A. M., vykdančio individualią veiklą, neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais darbo inspektoriams V. M. ir D. Š. (b. l. 5).

Nelegalaus darbo tyrimo 2019 m. rugpjūčio 14 d. akte užfiksuota, kad patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) rastas vienas dirbantis asmuo ir/ar anksčiau nustatytas dirbęs asmuo, nesudarius darbo sutarties, nepranešus VSDFV arba nustatyta tvarka neįregistravus individualios veiklos (b. l. 4).

Liudytoja J. A. parodė, kad ji nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 15 d. dirbo pardavėja A. M. įmonėje, pagrindinė jos darbo vieta buvo prekybos centro (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), ir dar dirbdavo prekybos centro (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini). Pradžioje dirbo 0,5 etato, dažniausiai per dieną dirbdavo 5 valandas, direktorius parašydavo jai sms pranešimą, kada atvykti į darbą. Po 4 mėnesių jos darbo vieta vis keitėsi. Ji visą savo išdirbtą laiką rašėsi į sąsiuvinį. Atlyginimas skirdavosi, nes jai mokėjo pagal išdirbtas valandas. Jai nepatiko vis besikeičianti darbo vieta ir darbo grafikas, todėl apie birželio 5 d. parašė prašymą išeiti iš darbo, prašė būti atleista nuo birželio 10 d. Kitos darbovietės dar neturėjo. Jai sakė, kad atleis, kai ras naują darbuotoją. Birželio 10 d. naujos darbuotojos dar nebuvo, todėl J. A. dirbo kaip įprastai. Ji niekur nepasirašė, kad yra atleista nuo birželio 10 d. Po birželio 10 d. kitas dvi dienas ji dirbo (duomenys neskelbtini) patalpose po pilną darbo dieną, nuo 8 iki 18 ar 19 val., prekiavo telefonais ir jų priedais, paskui kitas dienas nuo pietų iki vakaro dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvės patalpose. Birželio 14 d. vakarop į darbo vietą (duomenys neskelbtini) parduotuvėje buvo atėjusi nauja darbuotoja (duomenys neskelbtini), J. A. ją supažindino su darbu. (duomenys neskelbtini) anksčiau yra dirbusi pas A. M.. (duomenys neskelbtini) turėjo susirašiusi ant lapo, kaip dirbti su kasa. J. A. leido jai padirbti, (duomenys neskelbtini) prie jos kažką pardavė, ji išbuvo ten apie 2-3 valandas. (duomenys neskelbtini) ji mokė vieną dieną. Po birželio 15 d. paskambino A. M., paklausė, kada jai bus sumokėti pinigai. Šis atsakė, kad tada, kai paskaičiuos buhalterė. Jai už gegužės ir birželio mėnesius sumokėjo tik liepos mėnesį, pervedė į sąskaitą. Kai A. M. pasakė, kiek sumokės, ji pasakė, kad per mažai suskaičiavo. Tada ji iškart nuėjo į darbo inspekciją ir Sodrą.

Liudytoja K. T. parodė, kad nuo 2019 m. liepos 4 d. ji dirba A. M. įmonėje. Ieškodama darbo, apie birželio 10 d. sužinojo, kad A. M. ieško darbuotojo. Paskambino jam, šis liepė atvykti pasikalbėti, po pokalbio pasakė, kad ji yra tinkama darbuotoja. Bet liudytoja iškart dirbti nesutiko, jai dar reikėjo laikyti egzaminus mokymosi įstaigoje. Po egzaminų, birželio 11 ar 12 d. po pietų užėjo į tą parduotuvę pažiūrėti, kaip vyksta visas darbas. A. M. dirbo su J. A., matė, kad ši skaičiavosi prekes, o A. M. tiesiog dirbo. Ten liudytoja pabuvo kelias valandas, nieko nedarė. Klausė J. A. apie darbą. Jai išėjus, J. A. dar liko darbe. A. M. ji tada pasakė, kad po egzaminų paskambins. Buvo ten dvi ar tris dienas, visada ateidavo į parduotuvės (duomenys neskelbtini) patalpas. Visas tas dienas J. A. tvarkėsi prekes. Birželio gale paskambino A. M., paklausė, ar jis vis dar ieško darbuotojos, susitarė susitikti ir pasirašyti darbo sutartį. Liepos 4 d. atėjusi pasirašė darbo sutartį ir A. M. ją apmokė dirbti. Birželio 10-15 d. jos dirbti niekas nemokė. Dabar dirba nuo 8 iki 18 val., žymisi savo darbo valandas, nes A. M. pagal jos dirbtas valandas skaičiuoja darbo užmokestį.

Iš J. A. sudarytos darbo laiko apskaitos 2019 m. birželio mėn. matyti, kad 2019 m. birželio 10 d. ji dirbo nuo 9 iki 19 val., 2019 m. birželio 11 d. ji dirbo nuo 9 iki 18 val., 2019 m. birželio 12 d. ji dirbo nuo 14 iki 19 val., 2019 m. birželio 13 d. ji dirbo nuo 13 iki 19 val., 2019 m. birželio 14 d. ji dirbo nuo 9 iki 19 val. ir 2019 m. birželio 15 d. ji dirbo nuo 10 iki 17 val. (b. l. 7).

Šalies argumentai

A. M. paaiškinime nurodė, kad J. A. buvo priimta dirbti ir dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Atleista iš darbo pačios prašymu nuo birželio 10 d. Nuo atleidimo dienos J. A. buvo paprašyta apmokinti po 2 val. į dieną kitą merginą pardavėjos darbo. J. A. labai prašė, kad būtų atleista būtent 2019 m. birželio 10 d., nes norėjo darbintis PC ,,Norfa“. Atleido ją iš geranoriškumo. Gailisi, kad pats neapmokė dirbti naujos pardavėjos, o tai padarė J. A., gailisi, kad leido jai apmokinti darbuotoją (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad A. M. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jo kaltė dėl nelegalaus darbo nusižengimo yra įrodyta.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka: darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, apie tai nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Pažymėtina ir tai, kad DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Tai reiškia, kad darbuotojas ir išbandymo laikotarpiu privalo dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį.

Pagal formuojamą teismų praktiką, tam, kad darbą būtų galima vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad J. A. 2019 m. birželio 11-15 dienomis dirbo pardavėja, ji dirbo A. M., vykdančio individualią veiklą, naudai, susitarusi su juo dėl darbo laiko ir vietos, konkretaus pardavėjos darbo, būdama jam pavaldi, jo nurodymu mokė naują darbuotoją, atliko prekių patikrinimo ir perskaičiavimo darbus. J. A. realiai atliko jai pavestas darbo funkcijas, paklusdama A. M. nurodymams, darbo funkcijoms atlikti naudojo A. M. priklausančius įrankius bei priemones, tačiau šiuo laiku dirbo nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Nors A. M. teigė, kad J. A. tyčia jį melagingai apkalba, pykdama, kad jai per mažai sumokėjo, J. A. paaiškinimai viso tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo logiški ir nuoseklūs, tuo tarpu A. M. savo parodymus tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu keitė, akivaizdžiai siekdamas išvengti atsakomybės. Tai, jog J. A. 2019 m. birželio 11-15 d. dirbo A. M., vykdančio individualią veiklą, naudai pardavėja, patvirtina pačios J. A. parodymai tiek teisme, tiek jos rašytiniai paaiškinimai darbo inspekcijai, juos patvirtina J. A. pateiktas darbo laiko žymėjimas, iš dalies patvirtina liudytojos K. T. parodymai, kad šiai 2019 m. birželio 11 ar 12 d. po pietų atėjus į A. M. parduotuvę, ten buvo J. A., skaičiavosi prekes, šiai liudytojai dvi ar tris dienas būnant A. M. parduotuvėje „IKI“ patalpose, visas tas dienas ten prekes tvarkėsi ir J. A.. Nors K. T. neigė, kad ją J. A. apmokė, šiais jos parodymais teismas netiki, nes juos paneigė nuoseklūs J. A. parodymai, kad ji tomis dienomis apmokė dirbti K. T., be to, K. T. parodymai, jog ji šiaip sau po kelias valandas tas dvi ar tris dienas leido A. M. parduotuvėje, netgi nelogiški, be to, pats A. M. tyrimo pradžioje Valstybinei darbo inspekcijai teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad nuo birželio 10 d. J. A. jis paprašė apmokyti naują pardavėją ir J. A. būtent tai padarė (b. l. 9), be to, pirmame teismo posėdyje jis irgi parodė, kad J. A. ateidavo apmokyti naują pardavėją K. T., tik paskui, apklausus jo įmonėje nuo šių metų liepos 4 d. iki šiol dirbančią darbuotoją K. T., neabejotinai suinteresuotą duoti savo darbdaviui palankius parodymus, A. M., kaip ir liudytoja K. T., jau pradėjo neigti, kad J. A. apmokė šią būsimą pardavėją. Be to, tiek pats pažeidėjas, tiek liudytoja K. T. parodė ir tai, kad visas dienas nuo birželio 11 d. iki 15 d. J. A. darbo vietoje skaičiavo prekes, taigi, ji vykdė darbinę veiklą. Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas, daro išvadą, kad J. A. 2019 m. birželio 11-15 dienomis dirbo nelegalų darbą, todėl darbdaviui – A. M., vykdančiam individualią veiklą, kuris privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, užtikrinti, kad darbuotojo darbas būtų legalus, kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, jog A. M., nutraukdamas darbo sutartį su J. A., privalėjo su ja atsiskaityti įstatymo nustatytu laiku: Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų, o darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Taigi, nors A. M. teigia, kad atsiskaitė su J. A. tik liepos mėnesį, nes ši neatvykdavo atsiimti darbo užmokesčio, akivaizdu, kad J. A. birželio 11-15 dienomis realiai esant savo darbo vietoje A. M. įmonėje, A. M. niekas netrukdė pagal įstatymo reikalavimus su ja ir atsiskaityti. Kaip parodė ir pati J. A., ji tęsė savo darbinių funkcijų vykdymą pas A. M., nežinodama apie tai, kad darbo santykiai jau buvo nutrūkę nuo 2019 m. birželio 10 d., nes darbdavys būtent dėl jo kaltės laiku su darbuotoja ir neatsiskaitė, apie darbo sutarties nutraukimą jai nepranešė, jos parašo ant darbo sutarties dėl jos nutraukimo nėra. A. M. teigė, kad darbo užmokestis J. A. už jos dirbtą laiką birželio 11-15 dienomis nebuvo mokamas, tačiau teismas neturi galimybės patikrinti, ar už šį darbą su J. A. buvo atsiskaityta, nes A. M. kaip darbdavys akivaizdžiai nesilaikė ir Darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalies reikalavimo ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.

Skirdamas nuobaudą A. M., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. M. leido dirbti nelegalų darbą vienam asmeniui, nelegalaus darbo trukmė – penkios dienos. Jis savo kaltę dėl nusižengimo padarymo neigė, duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus ir nuoseklus, savo parodymus bylos nagrinėjimo metu keitė, taigi nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šias bylos aplinkybes, tai, kad A. M. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, A. M. skirtina bauda, artima sankcijoje numatytai minimaliai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Inga LiubinienėPapildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK 19104602107, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.