Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1001-576/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-30
Bylos Nr.
1-1001-576/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01064-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Nukentėjusysis
M. P., K. I. U., M. J., F. Š.
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Remigijus Rinkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1001-576/2013Proceso Nr. 1-10-1-01064-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.;1.2.14.5.2. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Jekaterinai Piotrovskai,

dalyvaujant prokurorams Agnei Stankevičiūtei, Jurgitai Steponavičiūtei-Otto, Dariui Burbuliui,

kaltinamojo gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui,nukentėjusiesiems M. P., K. I. U., M. J., F. Š.,kaltinamajam A. G.,vertėjaujant Katerinai Chvatovai, Svetlanai Minakovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kirgizijos Respublikos pilietis, išsiskyręs, be pastovios gyvenamosios vietos, nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent :

jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobilio nepirks ir pinigų negrąžins, 2012-03-17, tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, Dvarčionyje, suklaidino nukentėjusįjį M. P. melagingai pažadėdamas, kad Vokietijoje nupirks ir į Lietuvą pargabens jam automobilį Volkswagen LT35, gavęs iš M. P. 3000 eurų (10 350 Lt), automobilio jam nenupirko ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam M. P. priklausantį turtą - 10 350 litų. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

A. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent :

jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobilio nepirks ir pinigų negrąžins, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, suklaidino nukentėjusįjį M. P. melagingai pažadėdamas, kad Vokietijoje nupirks ir į Lietuvą pargabens jam 2 automobilius Audi A3, automobilį VW Golf, o nukentėjusysis M. P. 2012-04-02 apie 11.19 val. nuvyko į AB „SEB“ banką, esantį P.Lukšio g. 32/ J. K. g. 12, Vilniuje, ir į A. G. nurodytą sąskaitą Nr. 15 7044 0002 9464 8486 pervedė 2500 eurų (8625 Lt), gavus pinigus jis automobilių nukentėjusiajam M. P. nenupirko ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam M. P. priklausantį turtą - 8625 litų. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

A. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent :

jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobilio nepirks ir pinigų negrąžins, 2012-03-24, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, piktnaudžiaudamas M. P. pasitikėjimu, pasiūlė nukentėjusiajam F. Š. Vokietijoje nupirkti ir į Lietuvą pargabenti automobilį „VW T5 Multivan“, už tai paprašė 6000 Lt pervesti į jo sąskaitą esančią AB „SEB“ banke, nukentėjusysis F. Š. tą pačią dieną apie 10.40 val. AB „SEB“ banko filiale, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, į A. G. nurodytą sąskaitą Nr. 15 7044 0002 9464 8486 pervedė 6000 Lt, jis, gavęs pinigus, automobilio neatgabeno ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiojo F. Š. turtą- 6000 litų. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

A. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent :

jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobilio nepirks ir pinigų negrąžins, 2012-04-05 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, suklaidino nukentėjusįjį M. J. melagingai pažadėdamas jam Vokietijoje nupirkti ir į Lietuvą pargabenti automobilį „VW T 5 Multivan“ už 14 500 eurų (50 025) Lt, šiuos pinigus pervedant į jo sąskaitą esančią AB „SEB“ banke. Nukentėjusysis M. J. tą pačią dieną laikotarpiu nuo 10.10 val. iki 10.13 val. AB „SEB“ banke, esančiame P.Lukšio g. 32/ J. K. g. 12, Vilniuje, per du kartus pervedė (50 025 Lt) į pastarojo sąskaitą Nr. 15 7044 0002 9464 8486, tačiau A. G. gavęs pinigus automobilio neatgabeno ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam M. J. priklausantį turtą – 50 025 litų. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

A. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad pažadėto variklio nepirks ir pinigų negrąžins, 2013-09-23 Kaune, tiksliai ikiteisminiu tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, melagingai pažadėjo nukentėjusiajam K. I. U. Vokietijoje nupirkti variklį pastarojo sugedusiam automobiliui „Infiniti“, bei paėmęs iš nukentėjusiojo K.I. U. 700 eurų (2422 Lt), jis automobilio variklio nenupirko ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam K. I. U. priklausantį turtą – 2422 litų.Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

A. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent :

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobilio nepirks ir pinigų negrąžins, 2013-09-30 apie 14.00 val. prie parduotuvės „IKI“, esančios Sodų g. 22, Vilniuje, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo K. I. U. pasitikėjimu, įtikino pastarąjį perduoti jam 6500 eurų (22 490 Lt), tariamam automobilio „Mercedes Benz Atego“ pirkimui, automobilio neatgabeno ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam K. I. U. priklausantį turtą – 22 490 litų. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

A. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis paskambinęs telefonu 2013-09-30, tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo K. I. U. pasitikėjimu, susitarė dėl automobilio „Lexus“ įsigijimo, 2013-10-01 Kaune, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitikęs su nukentėjusiuoju K.I. U. įtikino, kad Vokietijoje jau nupirko automobilį „Lexus“ ir pareikalavo 5000 eurų (17 300 Lt) – pervesti į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB „SEB“ banke, po ko, nukentėjusysis K. I. U. būdamas AB „SEB“ banke 2013-10-02 apie 14.08 val. į A. G. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5000 eurų (17 300 Lt), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam K. I. U. priklausantį turtą – 17 300 litų. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Sukčiavimai M. P., M. J., F. Š. atžvilgiu

Apklaustas kaltinamuoju A. G. nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažįsta iš dalies, tačiau iš jo parodymų darytina išvada, kad jis kaltės nepripažįsta. A. G. nurodė, kad jis užsiėmė automobilių pirkimu – pardavimu, jų remontu. Tuo metu, kai gaudavo iš nukentėjusiųjų pinigus, nenorėjo jų apgauti.

Nukentėjusiajam M. P. siūlė pirkti automobilį Volkswagen, baltos spalvos. Šį automobilį turėjo tuo metu, kai siūlė pirkti M. P., buvo nupirkęs. Automobilis buvo su variklio defektu. Automobilio kaina buvo nedidelė, todėl M. P. susidomėjo automobiliu. Jie sutarė sumą ir už šį automobilį jis iš M. P. gavo 3000 eurų grynais. Šio automobilio jis M. P. nepristatė. Nukentėjusiajam M. P. jis siuntė įvairių automobilių nuotraukas, tiksliai nepamena. Jis M. P. siuntė Audi A3 automobilio nuotraukas, Volkswagen Lt 35 automobilio nuotraukas. Ar siuntė M. P. automobilio VW Golf nuotraukas, nepamena. Iš M. P. už automobilį Audi A3 gavo visą pinigų sumą, o už automobilį VW Golf gavo užstatą. Tuos pinigus M. P. jam davė už du konkrečius automobilius, o ne už bet kokius tokios markės automobilius. Audi A3 automobilis buvo nupirktas, stovėjo aikštelėje, šio automobilio nukentėjusiajam nepristatė. Kitą automobilį už pervestus pinigus taip pat nupirko ir nepristatė. Jis M. P. telefoninio pokalbio metu informavo, kad nupirkti automobiliai. Davė nukentėjusiajam M. P. aikštelės telefono numerį ir nepamena, kad pastarajam būtų sakęs, kad tai tralo vairuotojo numeris. Sakė M. P., kad automobiliai bus greitai pakrauti ir netrukus išsiųsti. Dar sakė M. P., kad tralas sugedo Lenkijoje. Sakė M. P. netiesą, kad turėtų kelias atsargines dienas surinkti kitoms mašinoms. Su M. P. nutraukė bendravimą, nes buvo pametęs telefoną. Norėjo visus automobilius atgabenti vienu tralu, tačiau taip neišėjo, nespėjo automobilių surinkti iš įvairių vietų. Apie susidariusią situaciją M. P. neinformavo, pastarajam tik pasakė, kad reikia dar šiek tiek laiko, o ką atsakė M. P. – nepamena. Su nukentėjusiojo M. P. byloje pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Dalį pinigų jis jau yra sugrąžinęs.

Dėl automobilio VW Multivan T5 užsakymą jam pateikė M. P.. Kokį konkrečiai automobilį Volkswagen Multivan T5 ar T4 buvo susitarta per M. P. nupirkti F. Š., dabar neprisimena. Susiskambinus buvo pokalbis, kad kažkoks žmogus ieško Multivan nelabai seno ir brangaus, o jis ieškojo ir surado. Ieškodamas automobilio jis žinojo, kad tas asmuo jam išsiuntė avansą, tačiau jo vardo, pavardės nežinojo. Pinigai kurios gavo už šį automobilį yra įdėti į automobilių pirkimą. F. Š. automobilis buvo nupirktas, bet su variklio defektu, šiuo metu automobilis yra pasilikęs Vokietijoje. Dėl minėto automobilio Volkswagen Multivan pirkimo bendravo su M. P.. Už šį automobilį prašė avanso ir buvo pervesti sąskaitą 6000 Lt avanso. Jis už šį automobilį paliko užstatą, po to dar pridėjo savo pinigų ir automobilį nupirko. Neatgabeno šio automobilio į Lietuvą, nes norėjo visus automobilius atgabenti kartu, kad visi kartu gautų automobilius. Patys nukentėjusieji tokio noro, kad gautų automobilius vienu metu neišreiškė, tiesiog visi automobiliai buvo užsakyti savaitės bėgyje ir buvo tokia galimybė, kad visus automobilius atgabenti kartu. Tačiau automobiliai iš Vokietijos nebuvo išsiųsti. Su nukentėjusiojo F. Š. civiliniu ieškiniu sutinka.

Dėl dar vieno automobilio VW Multivan paaiškino, kad tarpininkaujant M. P. jis ieškojo automobilių Multivan. Jis telefonu bendravo tik su M. P., o Skype bendravo su M. J. dėl automobilio VW Multivan T5, jam išsiuntė automobilio nuotraukas, pastarasis prisistatė tam tikro automobilio užsakovu ir jis jam išsiuntė automobilio nuotraukas, WIN kodą, o sąskaitą į kurią reikia pervesti pinigus, nepamena ar davė nukentėjusiajam. Jis davė M. P. savo sąskaitos numerį. Dėl Volkswagen Multivan sidabrinės spalvos automobilio buvo susitaręs su aikštelės savininku, kad jis už atitinkamą sumą parduos automobilių. Užstato nepaliko, susitarė susitikti po kelių dienų, nes negalėjo atvežti visų pinigų iš karto, reikėjo surinkti, o bankomatas išduota 1750 eurų. Kai po poros dienų grįžo, to asmens jau nebebuvo, todėl ieškojo pakeisti pirmąją rastą mašiną kita tokia pačia, viskas užsitęsė ir jis melavo žmonėms, kad renka mašinas į vieną vietą ir rengiasi vežti, o pats tuo metu bandė surasti tokį patį automobilį Volkswagen. Nepasakė klientams tiesos, nes manė, kad Vokietijoje galima rasti ir kitą tokį patį automobilį, kad tai ne vienintelė tokia mašina ir nenorėjo klientų prarasti. Šio automobilio jis nenupirko, pinigų nesumokėjo. Ieškojo dvi savaites, pametė telefoną, o grįžęs į Lietuvą norėjo paaiškinti, bet sužinojo, kad yra paieškomas ir vėl išvyko į Vokietiją. M. J. išsiuntė to pačio automobilio dėl kurio derėjosi nuotraukas. Nors buvo sulaikytas praėjus daugiau negu metams nuo automobilių pirkimo, tačiau per tą laiką automobilių neparvežė, nes svetimi pinigai buvo investuoti į kitas mašinas. Su 13 500 eurų nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus teismo posėdžio metu ikiteisminio tyrimo metu duotus A. G. parodymus, kaltinamasis patvirtino juose užfiksuotas esmines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l.106,1t.) A. G. parodė, kad 2012m. pažadėjo M. P. pargabenti iš Vokietijos automobilį Volkswagen LT transporter. 2012-03-17 Dvarčionyse M. P. jam užstatui už automobilį davė 3000 eurų. Išvažiavęs į Vokietiją rado tokį automobilį Volkswagen LT transporter,1999 m. laidos. Dar būdamas Vokietijoje iš M. gavo užsakymą pargabenti VW Multivan, 2004 m. laidos, rado tokį automobilį, paliko užstatą, tačiau jį apgavo ir tą automobilį pardavė, todėl teko ieškoti kito pigesnio. Būdamas Vokietijoje iš M. gavo dar vieną užsakymą surasti VW Multivan, 2006 m. laidos. Surado tokį automobilį, sumokėjo pinigus, tačiau minėtas automobilis dingo, su savininku susisiekti nepavyko. Automobiliu Volkswagen LT transporter,1999 m. laidos, jis pats važinėjo Vokietijoje.

A. G. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 23-24,2t.), kad 2012 m. kovo mėn., tikslios dienos nepamena, jam paskambino M. ir pasakė, kad reikalingas „Volkswagen LT Transporter“, vėliau su juo buvo susitikę Dvarčionyse, kur pastarasis davė 3000 eurų, jokio raštelio nepasirašė. Išvyko į Vokietiją ieškoti tinkamo automobilio, ir jau būdamas ten apsistojo pas savo pažįstamus, kurie suteikė galimybe naudotis savo skype. Dar būdamas Vokietijoje iš M. gavo daugiau užsakymų dėl automobilių, o būtent „Audi A3“, kurį rado mieste Handenhaim, „VW Golf“ tam pačiam mieste, „VW Multivan T4“ žalios spalvos rado Alsburg mieste, „VW Multivan T5“ Ulm mieste, pilkos spalvos, už visus šiuos automobilius buvo pervesti pinigai, kuriuos pervesdavo nepažįstami žmones, išskyrus J., nors šio asmens tiesiogiai nepažinojo, tačiau bendravo su jo per telefoną ir skype. Automobilius beveik visus nupirko išskyrus automobilį „VW Multivan T4“, nes negalėjo laiku nuimti M. pinigų, nes suma buvo didelė, tai automobilio savininkas nusprendė nelaukti, o vėliau pakėlė kainą. Nežinojo ką daryti, nutarė tempti laiką, pasakė M., kad automobiliai vežami, tačiau iš tikrųjų tą laiką ieškojo paskutinio automobilio. Tokio pat nerado, tada kai M. pradėjo grasinti susidorojimu išsigando ir nutarė į Lietuvą negrįžti. Kodėl vis dėl to neatgabeno automobilių nežino, paaiškinti negali, taip pat negali paaiškinti, kodėl negrąžino pinigų. Vėliau visus automobilius pardavė, pinigus panaudojo kitiems automobiliams įsigyti, kurie stovi Vokietijoje. Tačiau su visais asmenimis, kurie buvo pervedę planavo atsiskaityti, ir pradėjo tai daryti: M. pervedė 700 eurų, F.i irgi tiek pat, o M. 1000 eurų.

Nukentėjusysis M. P. teisme parodė, kad 2012 metais užsėmė individualia veikla, susijusia su automobilių pirkimu-pardavimu, kaltinamąjį A. G. jis pažinojo apie pusantrų metų iki įvykių. Dėl mikroautobuso Volkswagen LT 35 M. P. paaiškino, kad jis susitiko su A. G. Dvarčionyse prie giminaičių namo. A. G. kalbėjo, kad mašina yra Vokietijoje ir ji bus atgabenta už 3000 eurų. Sakė, kad jos nedaug pažeistas variklis ir ją reikia būtinai atgabenti tralu. Jis davė A. G. į rankas 3000 eurų. Su A. G. kalbėjo, kad šio automobilio atgabenimas į Lietuvą gali užtrukti vieną savaitę ar dvi. Jokie dokumentai nebuvo apiforminti. Kadangi su juo susipažino per pažįstamus, pažinojo ne vieną dieną, todėl pasitikėjo.Šio automobilio nuotrauka buvo atsiųsta į jo el.paštą. Informacija apie mašiną buvo pateikta iki 2012-03-17.

Dėl automobilio Audi A3 ir automobilio VW Golf kalbėjo su A. G. telefonu, pastarasis tuo metu jau buvo Vokietijoje. A. G. pasakė, kad yra tokios dvi mašinos, atsiuntė tų mašinų nuotraukas į jo elektroninį paštą, apytiksliai apibūdino mašinų būklę. Tų abiejų mašinų kaina buvo 2500 eurų. Jis nusprendė pirkti tuos du automobilius. A. G. sakė, kai bus kraunamas autovežis, jos bus pakrautos ir atvežtos į Lietuvą. Į autovežį telpa vidutiniškai 8-9 mašinos, todėl jis tikėjosi, kad jas atveš greitai. Po šio pokalbio A. G. buvo atvažiavęs į Vilnių, su juo susitiko Lukšio gatvėje, kalbėjo apie mašinų reikalus. A. G. sakė, kad viskas gerai, mašinos nupirktos, yra Vokietijoje, tam tikrame mieste, o į Vilnių jis atvažiavo tik trumpam dėl asmeninių priežasčių. A. G. pasakė, kad iš karto važiuos atgal. A. G. buvo atvažiavęs su automobiliu Mitsubishi Charizma, siūlė jam pirkti, bet jam nereikėjo ir atsisakė pirkti. 2012-04-02 pervedė pavedimu 2500 eurų už tuos du automobilius kaltinamajam. Sąskaitos numerį nurodė pats A. G., ją atsiuntė SMS žinute. Tuos 2500 eurų už jį banke pervedė draugas,jo prašymu, nes tuo metu sirgo. Taigi jis pats iš A. G. pirko viso tris mašinas. Toliau kalba dėl automobilių pirkimo buvo su M. J. ir F. Š., kurie yra jo draugai. F. Š. pageidavo pirkti Volkswagen T4 Multivan, 6000 Lt buvo kaip didelis užstatas.Pavedimą darė F. Š., kartu su juo buvo banke, daugiau už tą automobilį pinigų nepervedė.

Kitas atvejis su M. J.. M. J. seniai ieškojo Volkswagen Multivan T5, naujo modelio automobilio, patys tokio automobilio nerado, todėl buvo pasakyta A. G., kad yra toks klientas ir jei ras Vokietijoje tokį automobilį, kad praneštų. Po kiek laiko A. G. paskambino jam, kad yra toks automobilis, nurodė spalvą, metus, kiek pravažiavęs, kėbulo numerį. Volkswagen atstovybėje jis vienas ar kartu su M. patikrino pagal kėbulo numerį nustatė, kad toks automobilis tikrai egzistuoja ir nusprendė pirkti automobilį. Dėl šio automobilio jis tarpininkavo M. J.. Tiksliai nepamena ar jis pats, ar M. J. kalbėjo su A. G. ir pastarasis pasakė pervesti pinigus į sąskaitą. M. J. asmeniškai darė pervedimą, jis nedalyvavo. Pavedimas buvo apie 14 000 eurų. Iš A. G. žodžių tie automobiliai buvo nupirkti, bet automobilių nematė.

Jis telefonu su A. G. kalbėjo beveik kiekvieną dieną. A. G. teigė, kad dar kažkam parinkinėja mašinas, jau yra nupirktos, beveik visas tralas susiformavęs. Po to, kai M. J. buvo nupirktas VW Multivan automobilis, tralas jau turėjo būti pakrautas pilnai ir nuo to laiko pradėjo bendrauti konkrečiai – kada bus atgabentos mašinos. Tam skirtas laikas buvo savaitė, daugiausia dvi. Tačiau visi terminai suėjo, o mašinų vis nebuvo. Kai skambino, A. G. kėlė ragelį. Paskutinio pokalbio metu A. G. pasakė, kad tralas jau pakrautas, važiuoja į Lietuvą, bet sugedo autovežis Lenkijoje ir jis remontuojamas. Jis su A. G. kalbėjo asmeniškai. Buvo praėję apie mėnesį laiko nuo 2012-03-17 dienos. Po to paskutinio pokalbio A. G. jau nebekėlė ragelio nei lietuviško telefono numerio, nei vokiško, su juo nebebuvo galima susiekti skaipu, nes jis neatsakinėjo. Bandė susisiekti ne vieną kartą. Šiai dienai automobiliai neatgabenti, pinigai nesugrąžinti, tik 700 eurų A. G. jam pervedė į sąskaitą prieš Naujuosius metus, tiksliai datos nepamena. Jam padaryta žala : 3000 eurų plius 2500 eurų, viso 5500 eurų. Iš tos sumos reikia minusuoti pervestus 700 eurų. Ieškinį paliko.Dar paaiškino, kad jis asmeniškai A. G. negrasino, nekalbėjo su juo, nes neprisiskambino.

LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinus nukentėjusiojo M. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis juos patvirtino, prašė jais remtis. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. P. parodė(b.l.23-24,1t.), kad A. G. pažįsta apie pusantrų metų, juos supažindino kitas asmuo, kuris dirba autoservise Vilniuje, Lukšio g. 18. A. G. gyvena Pabradėje, Švenčionų raj., užsiima automobilių pardavimu, gabena iš Vokietijos. 2012 m. kovo mėnesio pradžioje jam paskambino G. ir pasiūlė nupirkti įvairius automobilius, jį sudomino tik siūlomas „VW LT35“, su sugedusiu varikliu. Automobilis buvo tinklapyje www.autogidas.lt Vokietijoje, peržiūrėjęs skelbimą nutarė pirkti. 2012-03-17 susitikę Vilniuje susitarė, kad dabar tik duos 10 000 Lt, tačiau jai automobilis bus idealus sumokės 1700 Lt. A. sumokėjo grynais 3000 eurų, kadangi turėjo užsakymų daugiau tai paklausė ar yra dar kokių nors automobilių, bet jį sudomino tik siūlomas „Audi A3“, juodos spalvos, 1.8 L benzino, kurio kaina buvo 6000 Lt. A. minėjo, kad kitą dieną išvyksta į Vokietiją, todėl paprašė, kad elektroniniu paštu atsiųstų minėto automobilio nuotraukas. Po kelių dienų G. išvyko ir jau skambino iš vokiško numerio +491773720339 sakė, kad nuotraukas išsiųs vėliau, tačiau dar pasakė, kad yra kitų automobilių „VW T5 Multivan“, 2004 m. rida 17 0000 km, su variklio defektu, bet kėbulas tvarkingas, kaina 5400 eurų. Minėtą automobilį jis pasiūlė savo draugui F. Š., kuris sutiko nupirkti šį automobilį. Paskambino A. G. ir paprašė atsiųsti nuotraukas į elektroninį paštą, šis pasakė, kad reikia į jo sąskaitą pervesti 6000 Lt ir tik tuo atveju gabens į Lietuvą. A. G. minėjo, kad tralas jau yra kraunamas, gabena ir kitiems žmonėms automobilius. 2012-03-24 jis nuvažiavo su F. Š. į „SEB“ banką, esantį „Akropolyje“ ir į A. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 6000 Lt. Vėliau A. G. atsiuntė automobilio „Audi A3“ juodos spalvos nuotraukas ir „Audi A3“ pilkos spalvos su dyzeliniu varikliu ir „VW Golf“, 1999 metų. Kiekvieno kaina būtų 3500 Lt. Nusprendė įgyti šiuos automobilius. Automobiliui „Audi A3“, juodos spalvos klientus turėjo, A. G. pasakė, kad pinigų neturi. 2012-04-02 „SEB“ banke, esančiame Vilniuje, prekybos centre „Domus galerija“, V. M. pervedė į A. G. sąskaitą Nr. 15 7044 0002 9464 8486 2500 eurų. Kaip tik tuo momentu vienas iš jo pažįstamu M. J. pasiteiravo ar kas nors parduoda „VW Multivan“, paprašė A. G., kad paieškotų minėto automobilio Vokietijoje. Netrukus A. G. pranešė, kad toks automobilis yra tuomet jis davė kontaktus M. J.. M. J. su jo bendravo pats, minėtą automobilį siūlė pirkti už 14 500 eurų. A. G. paprašė M. J. pervesti pinigus pastarajam į sąskaitą. Iš pokalbio su M. J. suprato, kad pinigus šis pasiskolino iš giminaičių ir pervedė A. G.. Domėjosi, kada bus atgabenti minėti automobiliai, tačiau G. tikino, kad liko tik nupirkti J. automobilį ir tada pilnas tralas bus atgabentas į Lietuvą. Po to sakė, kad negali išgryninti didelės sumos, po to negali laukti, nes reikia grįžti į Lietuvą. Viską turės sutvarkyti tralo vairuotojas, 2012-04-11 jis su A. buvo susitikęs ir šis pasakė, kad tralas pakrautas ir važiuoja į Lietuvą, o pats turi vykti į Vokietiją nes turi kitų užsakymų. Po kelių dienų paskambino A. G. ir pasakė, kad tralas vis dar važiuoja, tuomet jis parašė minėto vairuotojo telefono numerio. A. atsiuntė numerį +491752093279 su vardu V.. 2012-04-13 G. pranešė, kad sugedo tralas ir veža detales. Vėliau iš vokiško numerio atsiuntė vairuotojo Nr. +491773720339 rašė, kad bus ryte. Kitą dieną, kada tralas jau turėjo būti jokių žinių iš A. G. nesulaukė. Bandė skambinti į turėtus numerius, tačiau jis nekėlė ragelio. Tada paskambino V., kurį nurodė A., tačiau pasakė, kad jis nėra tralo vairuotojas, o „VW Multivan T5“, kuri norėjo pirkti M. J. pardavėjas. Jis minėjo, kad A. tikrai norėjo pirkti šį automobilį, tačiau kaina yra 22 000 eurų, o ne 14 500 eurų, ir jis jo nepirko. A. G. prašė ,jei skambins iš Lietuvos sakyti, kad tralas jau išvažiavo. Automobilių iki šiol nėra, su A. G. susiekti nepavyko, sutarčių dėl automobilių pirkimo nesudarinėjo.

Nukentėjusysis F. Š. teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusieji M. P. ir M. J. yra jo draugai. 2012 m. kovo mėnesį M. P. jam pasiūlė pirkti automobilį iš Vokietijos, pasakė, kad turi pažįstamą žmogų Vokietijoje, kuris turi automobilį Volkswagen Multivan su variklio defektu. Automobilis buvo 2005 ar 2006 metų laidos, automobilio modelis buvo T5. To automobilio nuotraukas jam atsiuntė elektroniniu paštu M. P.. Už minėtą automobilį turėjo pervesti į sąskaitą 6000 litų, o likusi suma turėjo būti pervesta, kai automobilis jau bus Lietuvoje. Kartu su M. P. jis nuvažiavo į banką, kur pervedė į sąskaitą 6000 litų kaip užstatą už automobilį. Pervedus pinigus M. P. paskambino tam žmogui į Vokietiją, pasakė, kad pinigai jau sąskaitoje. G. pažadėjo, kad pirmu tralu automobilis bus pargabentas į Lietuvą, tačiau po to jo telefonas buvo išjungtas – apie tai jam pasakė M. P.. Kai kaltinamojo telefonas buvo išjungtas bandant su juo susisiekti, jis suprato, kad kaltinamasis jį apgavo. Jam padaryta žala 6000 litų, tačiau kaltinamasis pervedė 700 eurų po to, kai jį sulaikė, todėl minėtą sumą, t.y. 2416,96 Lt reikia minusuoti iš 6000 litų.

Nukentėjusysis M. J. teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusieji yra jo pažįstami. Datos nepamena, maždaug prieš du metus, M. P. paskambino ir pasakė, kad yra žmogus, kuris rado pilkos spalvos automobilį Volkswagen Multivan iš Vokietijos. Pusę pinigų sumos jis pasiskolino, pinigus už automobilį pervedė ne iš karto, laukė nuotraukų, kad pasižiūrėti, kaip automobilis atrodo. M. P. jam davė kaltinamojo telefono numerį, su pastaruoju jis bendravo telefonu, po to kaltinamasis jam per Skype atsiuntė automobilio nuotraukas. Kai pažiūrėjo nuotraukas, jis sutarė su kaltinamuoju, kad turi pervesti visą pinigų sumą už automobilį ir tralo pagalba jį parveš į Lietuvą. Jis pervedė į sąskaitą 14500 eurų. Kai pervedė pinigus, A. G. pasakė, kad maždaug po savaitės automobilis bus, dar nurodė, kad iš karto gali išgryninti 2000 eurų, todėl pinigų išėmimas užtruks keletą dienų. Maždaug po savaitės A. G. atjungė savo telefoną ir dingo. Po savaitės kartu su M. P. rado skelbimą dėl to pačio automobilio, susiskambino su savininku ir paaiškėjo, kad automobilio kaina didesnė. Kai sužinojo, kad kitas asmuo pardavinėja tą automobilį, bandė susisiekti su A. G., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Iš pervestos 14500 eurų sumos, jam buvo sugrąžinta 1000 eurų, todėl žala viso 13500 eurų. Ieškinį jis palaiko.

LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinus nukentėjusiojo M. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu(b.l.37-40,1t.), nukentėjusysis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. J. be kitų aplinkybių parodė, kad M. P. žinojo, jog jis ieško automobilio „VW Multivan“ pirkimui. 2012-04-03 M. P. paskambino ir pasakė, kad Vokietijoje parduodamas minėtas automobilis, kad pažįsta A. G. kuris užsiima automobiliu pirkimu. Minėjo, kad būtent šis žmogus yra suradęs jam automobilį, davė pastarojo numerį (+491773720339) sakė, kad tiesiogiai gali kontaktuoti dėl automobilio nuotraukų, atsiuntimo, kainos. Jis paskambino A. G., šis pasakė, kad vokietis parduoda automobilį „VW Multivan“, 2006 m. pilkos spalvos, be defektų, automobilio pirkimas ir parvežimas kainuotų iš viso 15000 eurų. Už kiek vokietis šį automobilį pardavinėjo neminėjo.A. G. pasakė, kad pinigų automobiliui pirkti neturi, nes išleido tralo nuomai. A. G. įtikinamai pasakė, kad tralas yra pakrautas ir jau ruošiamas gabenti į Lietuvą, liko tik viena vieta. Tvirtino, kad kol tralas nebus pakrautas, jis negalės išvykti iš Vokietijos. Dar A. G. nurodė, kad vokietis neparduos automobilio, jei nebus sumokėti visi pinigai. Jis paprašė A. G. atsiųsti minėto automobilio nuotraukas su Vin lipduku. A. G. nesisiekė išsiųsti nuotraukas elektroniniu paštu, o 2012-04-04 vakare iš skype O. K. gavo nuotraukas dėl dominančio automobilio. Vienoje nuotraukoje buvo nurodytas minėto automobilio Vin, dėl kurio jis pasidomėjo VW centre, ten sužinojo, kad automobilis nėra techniškai tvarkingas, kaip tikino A. G., todėl skype paprašė A. G. patikrinti automobilio variklį, šis sutiko. 2012-04-05 ryte, susiskambinus A. G. minėjo, kad užvedus variklį girdisi kažkoks garsas. Jis prašė A. G., kad šis jei galės prašytų sumažinti automobilio kainą. Po to, A. G. paskambino ir pasakė, kad vokietis sumažino kainą iki 14 500 eurų. Tada jis sutiko pirkti šį automobilį,. A. G. prašė pinigus pervesti į SEB banką, sąskaitą sužinoti iš M. P.. Jis automobilio pirkimui pinigų pasiskolino iš mamos T. Z. ir žmonos draugės H. A.. Jis kartu su abiem moterimis nuvyko į PC „Domus galerija“, Lukšio g., kur H. A. pervedė – 8000 eurų, o T. Z. -6500 eurų, laikotarpiu nuo 10.10 val. iki 10.13. Pervedus pinigus paskambino A. G. ir pranešė apie tai. A. G. sakė, kad pinigus nuims iš sąskaitos, nuvyks paimti automobilio VW Multivan, pakraus ir po kelių dienų grįš į Vilnių. Minėjo, kad tralą planuoja pakrauti 2012-04-07 tuomet atvyks į Lietuvą. Paskambinus A. G. 2012-04-06 iki 2012-04-07 jis jau teigė, kad negali nuimti visos pinigų sumos, o pardavėjas nori gauti visą sumą iš karto. Vėliau susiekus su A. G. šis minėjo, kad jis išvažiuos pirmiau nei tralas su pakrautomis mašinomis, banko kortelę paliks kažkokiam draugui, kuris nuims pinigus ir atsiskaitys už automobilį. Po to jis A. G. nebeskambino, nenorėjo įkyrėti, žinojo, kad su pastaruoju bendrauja M. P.. Iš M. P. sužinojo, kad A. G. jau važiuoja į Lietuvą. Jam žinoma, kad 2012-04-11 M. P. su A. G. buvo susitikęs Vilniuje. M. P. minėjo, kad iš A. G. prašė tralo vežėjo numerio, šis atsiuntė.2012-04-13 jis pradėjo nerimauti, tada iš Poleiko sužinojo, kad pakeliui sugedo tralas, kad A. G. turi vežti kažkokią detalę. Jam pasidarė įtartina. Paprašė M. P. atsiųsti A. G. lietuvišką numerį, ir pats šiam skambino 2012-04-13, tačiau telefonas buvo atjungtas. M. P. irgi negalėjo prisiskambinti.Po to, kai M. P. prisiskambino telefonu, kurį davė A. G., V., ir išaiškėjo, kad šis nėra tralo vairuotojas, o automobilio VW Multivan pardavėjas, kad A. G. buvo rezervavęs pas jį šį automobilį savaitei, bet jo nepirko, ir į jokį tralą šio automobilio niekas nepakrovė, o pačio automobilio kaina 22 000 eurų. Apie parduodamą automobilį V. davė skelbimą „mobile.de“. Pamatęs automobilį nurodytoje svetainėje jis pagal tam tikrus defektus, būdingus tik vienam automobiliui, kilometražą, įsitikino, kad V. parduoda tą patį automobilį, kurio nuotraukas jam siuntė A. G.. Suprato, kad A. G. juos apgavo. Būtent nuo to momento, kai M. P. telefonu pabendravo su V., su A. G. daugiau susisiekti nepavyko (1 t., b. l. 37-40).

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. G. kaltė padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta.

Byloje nustatyta, kad A. G. laikotarpiu nuo 2012-03-17 iki 2012-04-05 gavo skirtingas pinigų sumas automobilių pirkimui iš nukentėjusiųjų M. P., F. Š., M. J..

Nustatyta, kad 2012-03-17 A. G. gavo iš M. P. 3000 eurų( 10350 litų), o 2012-04-04 2500 eurų (8625 litų). Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo M. P. parodymai bei byloje esantys dokumentai – remiantis SEB banko 2012-04-02 nurodymu pervesti grynuosius pinigus(b.l.21,1t.), V. M. 2012-04-02 pervedė gavėjui A. G., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2500 eurų. Nukentėjusysis M. P. paaiškino kokiomis aplinkybėmis jis perdavė A. G. minėtas pinigų sumas. Kaltinamasis A. G. neneigia gavęs 3000 eurų iš M. P. grynais pinigais ir 2500 eurų pervedimu į jo sąskaitą už perkamus automobilius. Teisme A. G. teigė, kad M. P. jis nupirko visus automobilius – vieną automobilį už gautus grynus pinigus ir du automobilius už gautus pervedimu pinigus, tik automobiliai nepargabenti į Lietuvą. Nupirktu M. P. VW automobiliu jis pats važinėjosi Vokietijoje, apgauti nukentėjusiojo neketino, šiuos automobilius ir dabar galima pasigabenti iš Vokietijos. Tačiau teismas tokius kaltinamojo A. G. parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės ir jais nesivadovauja. Tokie jo parodymai prieštarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kur A. G. aiškino (b.l.23-24,1t.), kad jam teko visus automobilius parduoti, o pinigus panaudoti kitiems automobiliams įsigyti, kurie stovi Vokietijoje. Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu A. G. teigė, kad automobiliu VW pats važinėjo Vokietijoje (b.l.106,1t.), o duodamas parodymus teisme aiškino, jog šis automobilis buvo su variklio defektu, todėl jį būtinai reikėjo gabenti tralu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. G. negalėjo paaiškinti, kodėl neatgabeno automobilių ir negrąžino pinigų. Dar teisme kaltinamasis pripažino nukentėjusiesiems melavęs dėl automobilių vežimo iš Vokietijos aplinkybių. Kaltinamojo parodymai, kad jis automobilius nupirko, paneigti ir nukentėjusiojo M. P. parodymais, kuris patvirtino, kad jam automobiliai nebuvo nupirkti ir pargabenti. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. P. parodymais, kurie yra logiški, nuoseklūs, patvirtinami pateiktais dokumentais – banko nurodymu pervesti grynuosius pinigus. Savo ruožtu, M. G. parodymai, kad jis nupirko M. P. jo prašomus automobilius nėra patvirtinami jokiais byloje esančiais įrodymais ar dokumentais.

Byloje taip pat nustatyta, kad A. G. 2012-03-24 gavo į savo sąskaitą 6000 litų iš nukentėjusiojo F. Š.. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo F. Š. parodymai, kuris paaiškino kokiomis aplinkybėmis pervedė pinigus A. G.. Nukentėjusiojo F. Š. parodymus patvirtina iš rašytinė bylos medžiaga – SEB banko 2012-03-24 Nurodymas pervesti grynuosius pinigus(b.l.18,1t.), kuriame užfiksuota,kad F. Š. pervedė gavėjui A. G., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 6000 litų. Minėtos aplinkybės neneigia ir pats kaltinamasis A. G.. Nukentėjusysis F. Š. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad šie pinigai buvo pervesti kaip užstatas už automobilį VW T5, kurį nupirkti jam turėjo A. G.. Nukentėjusysis F. Š. patvirtino, kad automobilis jam nebuvo nupirktas, po pinigų pervedimo praėjus kiek laiko su kaltinamuoju nebebuvo galima susisiekti ir jis suprato esantis apgautas. Dar nurodė, kad dalį pinigų -700 eurų pradėjus ikiteisminį tyrimą jam kaltinamasis sugrąžino, ką patvirtina ir rašytiniai bylos dokumentai - daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b.l.66-67,1t.).Nors teisme A. G. teigė, kad šį automobilį, kuris buvo su variklio defektu, jis nupirko, tik nepargabeno F. Š. į Lietuvą, tačiau šioje dalyje jo parodymai paneigti nukentėjusiojo F. Š. parodymais, kuris patvirtino, kad automobilis jam nebuvo pargabentas bei paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais(b.l.106,1t.), kur A. G. teigė, kad gavęs iš M. P. užsakymą jis paliko užstatą už automobilį VW Multivan, tačiau jį apgavo ir pardavė tą automobilį, todėl jam teko ieškoti kito, pigesnio.Taigi, kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, kas duoda pagrindą abejoti jų patikimumu.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2012-04-05 gavo į savo sąskaitą 14 500 eurų iš nukentėjusiojo M. J.. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusysis M. J., kuris paaiškino kokiomis aplinkybėmis pervedė pinigus A. G.. Nukentėjusiojo M. J. parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – SEB banko 2012-04-05 nurodymas pervesti grynuosius pinigus(b.l.19,1t.), kad T. Z. 2012-04-05 10:13:16 val. pervedė gavėjui A. G., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 6500 eurų bei SEB banko 2012-04-05 nurodymas pervesti grynuosius pinigus(b.l.20,1t.), kad H. A. 2012-04-05 10:10:52 val. pervedė gavėjui A. G., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 8 000 eurų. Pats kaltinamasis A. G. neneigia gavęs nurodytą pinigų sumą iš nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis M. J. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad šiuos pinigus jis pasiskolino iš savo motinos bei pažįstamos ir pastarosios kartu su juo atvykusios į banką atliko bankines operacijas. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad skolą šioms moterims yra grąžinęs, todėl byloje pareiškė civilinį ieškinį. Dar nukentėjusysis M. J. nurodė,kad pinigai buvo pervesti už automobilį VW T5, kurį nupirkti jam turėjo A. G.. Nukentėjusysis M. J. patvirtino, kad automobilis jam nebuvo nupirktas, o po pinigų pervedimo su kaltinamuoju jau nebebuvo galima susisiekti. Dar nurodė, kad dalį pinigų -1000 eurų pradėjus ikiteisminį tyrimą jam kaltinamasis sugrąžino, ką patvirtina ir rašytiniai bylos dokumentai – daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b.l.34-36,1t.). Teisme kaltinamasis A. G. pripažino, kad šio automobilio nenupirko, pinigus išleido savo reikmėms, kelionėms, investavo į kitas mašinas, o dalį pinigų atidėjo. Teigė pinigų nesugrąžinęs nukentėjusiajam, nes turėjęs mažesnę pinigų sumą, negu gavo. Iš esmės analogiškus parodymus, t.y. kad šio automobilio nenupirko, A. G. davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, vienas iš padarymo būdu yra svetimo turto įgijimas panaudojant apgaulę. Baudžiamosios teisė teorijoje ir teismų praktikoje apgaulė įgyjant svetimą turtą paprastai apibūdinama kaip sąmoningas pranešimas melagingų, tikrovės neatitinkančių arba dalinai neteisingų žinių, duomenų arba bet kokios rūšies informacijos apie tam tikras aplinkybes ir faktus, arba tokių žinių nuslėpimas. Apgaunant kaltininkas veikia kito asmens sąmonę, jo psichiką, kas nulemia tokio asmens neteisingą tikrovės suvokimą. Panaudojamos apgaulės tikslas yra suklaidinti turto savininką ar valdytoją, arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui.

Nagrinėjamu atveju, įvertinant A. G. atliktus veiksmus ir padarinius, kilusius A. G. atliktų veiksmų pasekoje, teismas daro išvadą, kad A. G. veikose, atliktose nukentėjusiųjų M. P., F. Š., M. J. atžvilgiu yra visi Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 2 d. aprašyti sudėties požymiai.

Byloje nustatyta, kad A. G., panaudojant apgaulę užvaldė nukentėjusiųjų M. P., M. J., F. Š. pinigus. A. G. apgaulė pasireiškė tuo, kad jis žadėjo nukentėjusiesiems M. P., M. J., F. Š. (tarpininkaujant M. P.) pirkti ir pristatyti automobilius iš Vokietijos, šiam tikslui gavo iš jų pinigus, tačiau savo pažadų tesėti neketino, o nukentėjusiųjų M. P., M. J., F. Š. pinigus užvaldė. Byloje nustatyta, kad tikslą apgauti nukentėjusiuosius ir negrąžinti jiems pinigų kaltinamasis A. G. turėjo iki to, kai nukentėjusieji perdavė jam pinigus. Byloje taip pat nustatyta, kad būtent kaltinamojo A. G. panaudotos apgaulės įtakoje nukentėjusieji sutiko perduoti ir perdavė A. G. pinigus. Tokios aplinkybės yra patvirtinamos nukentėjusiųjų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Kaip matyti iš nuoseklių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusiojo M. P. parodymų, A. G. jis pažinojo apie pusantrų metų iki įvykių, žinojo, kad pastarasis užsiima automobilių pardavimu, gabena juos iš Vokietijos, juo pasitikėjo. 2012 m. kovo mėnesį A. G. pats jam paskambino, pasiūlė pirkti įvairius automobilius. Jį sudomino automobilis „VW LT 35“ su sugedusiu varikliu, kurio skelbimą peržiūrėjo tinklalapyje www.autogidas.lt .Dvarčionyse, susitikęs su A. G. jis pastarajam grynais už minėtą automobilį sumokėjo 3000 eurų. A. G. žadėjo, kad automobilį pargabens į Lietuvą per savaitę ar dvi. Po to, A. G. jau būnant Vokietijoje jis su pastaruoju bendravo dėl kitų automobilių. A. G. pasiūlė automobilį „VW T5 Multivan“ su variklio defektu, persiuntė nuotraukas. Šį automobilį jis pasiūlė savo draugui F. Š., kuris automobiliu susidomėjo, sutiko jį pirkti. Susiskambinus su A. G., pastarais nurodė pervesti į jo sąskaitą už šį automobilį 6000 litų. Minėti pinigai buvo užstatas. Žino, kad F. Š. banke į nurodytą sąskaitą pervedė pinigus. Dar A. G. jam atsiuntė automobilių „AudiA3“ ir VW Golf nuotraukas, kuriuos jis nusprendė įsigyti, pinigus už šiuos automobilius jo prašymu į A. G. sąskaitą pervedė V. M.. A. G. teigė, kad pinigų šių automobilių pirkimui neturi.Dar jis žinojo, kad M. J. ieško automobilio VW Multivan T5, naujo modelio ir nerado, todėl jis paprašė A. G. tokio automobilio pažiūrėti Netrukus A. G. pranešė, kad toks automobilis yra ir jis davė A. G. kontaktus M. J.. M. J. bendravo su A. G., žino, kad M. J. pasiskolino pinigų ir pervedė 14 500 eurų į A. G. sąskaitą. Po pinigų už automobiliu pervedimo jis bendravo su A. G., kuris sakė, kad tralas su automobiliai pakrautas, važiuoja į Lietuvą, bet autovežis sugedo Lenkijoje ir yra remontuojamas. Po šio pokalbio su A. G. nepavyko susisiekti nei telefono , nei Skype pagalba.

Nukentėjusysis F. Š. paaiškino, kad M. P. jam pranešė, kad pažįstamas Vokietijoje turi automobilį VW Multivan su variklio defektu, persiuntė jam elektroniniu paštu to automobilio nuotraukas. Tai buvo automobilis automobilį VW T5.Minėtą automobilį jis nusprendė pirkti, užstatas už automobilį buvo 6000 litų. Kartu su M. P. nuvažiavęs į banką jis minėtą pinigų sumą pervedę A. G. į sąskaitą, po pinigų pervedimo M. P. iš karto paskambino A. G. į Vokietiją ir pranešė, kad pinigai sąskaitoje. Kaltinamasis pažadėjo, kad automobilis pirmu tralu bus pargabentas į Lietuvą, tačiau po pinigų pervedimo praėjus kiek laiko su kaltinamuoju nebebuvo galima susisiekti, telefonas buvo išjungtas, suprato, kad A. G. jį apgavo.

Nukentėjusysis M. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė iš esmės nuoseklius parodymus, kad M. P. jį informavo, jog A. G. turi Vokietijoje suradęs jį dominantį pilkos spalvos VW Multivan automobilį, davė A. G. telefono numerį. Su A. G. jis bendravo telefonu bei Skype pagalba.Nuotraukas iš A. G. gavo skaipu. Peržiūrėjus nuotraukas, vienoje iš nuotraukų buvo automobilio VIN kodas, todėl jis apie šį automobilį domėjosi ir VW centre, kur paaiškėjo, kad automobilis nėra toks techniškai tvarkingas, kaip iš pradžių teigė A. G.. Jis paprašė A. G. susisiekti su automobilio pardavėju dėl kainos sumažinimo ir per A. G. sužinojo, kad kaina sumažinta 500 eurų. A. G. reikalavo visų pinigų už šį automobilį.Tuomet jis pasiskolino pinigų, -8000 eurų iš H. A. ir 6500 eurų iš mamos T. Z.,o gavęs iš M. P. A. G. sąskaitos numerį, kardu su minėtomis moterimis nuvyko į banką, kur abi moterys pervedė pinigus į A. G. nurodytą sąskaitą. Apie pinigų pervedimą jis telefoninio pokalbio metu informavo A. G.. Pastarasis sakė, kad negali iš karto nuimti visų pinigų.Po to dar kalbėjo su A. G. telefonu ir šis teigė, kad pats išvažiuos iš Vokietijos pirma nei tralas su pakrautomis mašinomis, savo banko kortelę paliks draugui, kuris nuims pinigus už automobilį VW Multivan ir perduos pinigus vokiečiui pardavėjui. Po to pats nebeskambino A. G., žinojo, kad su juo bendrauja M. P. 2012-04-13 jis jau pradėjo nerimauti, kad tralas ilgai neatveža automobilio, skambino A. G., tačiau telefonas buvo atjungtas. Po to jam pavyko susisiekti su tikruoju minėto automobilio pardavėju, kuris informavo, kad A. G. buvo savaitei rezervavęs šį automobilį, tačiau pinigų nesumokėjo ir automobilio nenupirko. Suprato, kad jį apgavo.

Vertinant aplinkybes, kuriomis A. G. gavo pinigus iš nukentėjusiųjų bei priežastis, dėl kurių nukentėjusieji sutiko perleisti pinigus A. G., teismas daro išvadą, kad jau pradinėje veikos stadijoje, iki pinigų gavimo iš nukentėjusiųjų, A. G. turėjo tikslą apgauti nukentėjusiuos, apgaulės įtakoje įgyti iš jų pinigus ir gautų pinigų jiems negrąžinti. Šią aplinkybę įrodo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nurodančios, dėl kokių priežasčių nukentėjusieji sutiko perduoti skirtingas pinigų sumas A. G..

Byloje nustatyta, kad siekiant įgyti pinigus iš nukentėjusiųjų, A. G. siuntė elektroniniu paštu, skaipu konkrečių automobilių nuotraukas, siūlydamas šiuos automobilius įsigyti, taip sudarydamas įspūdį, kad minėtais automobiliais disponuoja. Tai, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė ir kad A. G. neturėjo tikslo grąžinti pinigų, įrodo byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad iš nukentėjusiųjų gautas dideles pinigų sumas A. G. išleido savo reikmėms, gautų pinigų nukentėjusiųjų nurodytų automobilių pirkimui nepanaudojo, nors ir žadėjo nukentėjusiesiems už pinigus įgyti jo pasiūlytus ir nukentėjusiųjų išsirinktus automobilius, pinigų nukentėjusiesiems negrąžino, juos panaudojo asmeninėms reikmėms, kas, savo ruožtu, savaime įrodo, kad gautų pinigų A. G. grąžinti nesiekė ir neturėjo tikslo. Pažymėtina, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.12-16,2t.) A. G. pats pripažino, kad 1PK atliekamas ikiteisminis tyrimas, nes jis paėmė pinigus automobilių įsigijimui, tačiau automobilių nenupirko, pinigų negrąžino (minėtas ikiteisminis tyrimas ir ši byla buvo sujungti į vieną tyrimą). Iš nukentėjusiojo M. P. parodymų seka, kad lemiamą reikšmę apsisprendimui dėl automobilių pirkimo turėjo pasitikėjimas kaltinamuoju, kaip jam žinomu asmeniu, kuris užsiima automobilių pargabenimu. Byloje nustatyta, kad pinigus nukentėjusieji A. G. pervedė būdami įtikinti, kad pinigus perveda A. G. tikslu pirki automobilius. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė nukentėjusiųjų suklaidinimu dėl kaltininko galimybių ir ketinimų.

Apklaustas kaltinamuoju A. G. negalėjo teismui paaiškinti, kur išleido visus iš nukentėjusiųjų gautus pinigus, kodėl jiems pinigų negrąžino, taip pat nepateikta teismui jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų išleidimo faktą sutartam su nukentėjusiaisiais tikslui.Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad A. G. jau pradėjus ikiteisminį tyrimą grąžino dalį pinigų nukentėjusiesiems, nekeičia jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Nustačius, kad A. G., panaudojant apgaulę įgijo didelės vertės M. J. turtą, šie jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. A. G. veiksmai apgaule įgyjant M. P., F. Š. turtą kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.(trys veikos). Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai, kadangi šie veiksmai, atlikti skirtingu laiku ir skirtingų asmenų atžvilgiu nebuvo sujungti vieninga tyčia, tokiu būdu, negali būti vertinami kaip pavienis nusikaltimas.

Nukentėjusiojo M. P. parodymais teisme nustatyta, kad dėl automobilių Audi A3 ir VW Golf jis su A. G. bendravo telefonu, pastarajam jau būnant Vokietijoje. Tą aplinkybę patvirtino ir A. G., todėl kaltinimas šioje dalyje tikslinamas

Kaltinime nurodyta, kad nukentėjusiajam F. Š. kaltinamasis turėjo pargabenti automobilį VW T5 Multivan, o nukentėjusiajam M. J. VW T4 Multivan. Pažymėtina, kad šioje dalyje tiek nukentėjusiųjų N. P., F. Š., M. J. parodymai tarpusavyje, tiek pačio kaltinamojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. A. G. teisme nurodė, kad nepamena kokio modelio T4 ar T5 buvo prašoma nupirkti automobilį F. Š., M. J. teigė buvo tartasi dėl modelio T5.Nukentėjusysis F. Š. teisme nurodė, kad automobilio modelis buvo T5.M. P. teigė, kad nuotraukose F. Š. buvo nurodytas automobilis T4, o M. J. T5. Tą aplinkybę, kad M. J. buvo žadamas nupirkti automobilis VW T5 Multivan patvirtina nuotraukos, esančios fotolentelėje(b.l.51-55,1t.), todėl šioje dalyje kaltinimas patikslinamas. Dėl nukentėjusiojo F. Š. teismas kaip teisingus vertina būtent pačio nukentėjusiojo F. Š. parodymus ir jais remiasi.

Sukčiavimai K. I. U. atžvilgiu

Apklaustas kaltinamuoju A. G. nurodė, kad kaltę dėl šių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažįsta iš dalies, tačiau iš jo parodymų darytina išvada, kad jis kaltės nepripažįsta.

A. G. parodė, kad nukentėjusiajam K. I. U. jis pirko automobilius Mercedes Atego, 2001 m., ir Lexus.

Dėl automobilio Mercedes paaiškino, kad nukentėjusysis paprašė jo Vokietijoje surasti sunkvežimį Mercedes Atego, tokį automobilį surado, nupirko iš savo pinigų, o po to iš nukentėjusiojo paėmė pinigus – 6500 eurų. Automobilio nukentėjusiajam neatgabeno, nes nukentėjusiajam reikėjo automobilio per tris dienas, o kai ėmė pinigus nežinojo, kad reikia atgabenti automobilį per tris dienas. Pinigus jis paėmė žinodamas, kad neatgabens automobilio per tris dienas, nukentėjusįjį apie tai informavo ir pastarajam tai netiko, tačiau pinigų nesugrąžino K. I. U., nes automobilis jau buvo nupirktas ir niekam kitam to automobilio nereikėjo. Kai prašė nupirkti automobilį K. I. U. nenurodė terminų, o po to pasakė terminus.

Lexus automobilį jis nupirko už 4800 eurų. Pirko šį automobilį už savo pinigus, o po to nukentėjusysis pervedė už šį automobilį į jo sąskaitą 5000 eurų. Automobilio nukentėjusiajam neatgabeno. Kadangi automobilio per tris dienas neįmanoma pargabenti, todėl buvo priverstas nukentėjusiajam sakyti, kad automobilis yra tai vienoje, tai kitoje vietoje. Nukentėjusiajam buvo davęs telefono numerį ir sakė, kad tai tralo vairuotojo numeris. Nukentėjusiajam žinutes, kad automobilis pasienyje, Lenkijoje, rašė ne jis.Jis per savaitę nupirko vieną automobilį, o per kitą savaitę – antrą.

Dar paaiškino, kad nukentėjusiojo K. I. U. automobiliui Infiniti reikėjo suremontuoti variklį, už variklį jis paėmė iš nukentėjusiojo 700 eurų grynais Kaune Statoil degalinėje, automobilio nesuremontavo, sugrąžino nukentėjusiajam 800 eurų Latvijoje. Infiniti automobilis sugedo prie Latvijos sienos, o jis pats gali remontuoti variklius, nusprendė suremontuoti, išnuomoti garažą porai dienų, ten išrinko variklį, pažiūrėjo, bet suremontuoti nepavyko, reikėjo naujo variklio, todėl grąžino pinigus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo M. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 12-16,2t.), kuriuos kaltinamasis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad užsiima automobilių pirkimu-pardavimu. Latvijoje turi pažįstamą V. C.,kuris turi garažą. 2013 metais rugsėjo mėn., tikslios datos nepamena, degalinėje netoli Latvijos-Lietuvos sienos, pamatė vyrus, kuriems buvo sugedęs automobilis Infiniti. Jis pats pasisiūlė automobilį apžiūrėti, po apžiūros pasakė, kad reikia remonto. Nurodė, kad galima automobilį apžiūrėti Latvijoje, kad remontuoja automobilius, o Latvijoje yra garažas, kur tai galima padaryti. Vieno vyro vardas buvo K.. Jie apsikeitė telefonų numeriais. Kitą dieną jam paskambino K., pasakė, kad surado tralą ir nori atvežti automobilį. Jis Rezekne mieste pasitiko K.. Pažįstamo garaže apžiūrėjęs automobilį pasakė, kad variklį galima taisyti arba reikia keisti. Jam davė 700 eurų kaip užstatą ir pasakė, kad likusius pinigus už variklį, jo atvežimą bei darbą, sumokės vėliau. Pinigus – 700 eurų K. jam davė Lietuvoje, Kaune. K. jis buvo paskolinęs 70 eurų už tralą ir 30 eurų už kurą. Per kiek laiko reikia suremontuoti automobilį, jie nekalbėjo. Kadangi jo dokumentai – pasas ir leidimas laikinai gyventi buvo paimti 1 PK Vilniaus miesto, tai jis pats į Vokietiją važiuoti be dokumentų bijojo. Kad negali rasti variklio K. neskambino ir nesakė. Kai po 3 dienų paskambino K., pastarajam pamelavo, kad variklį nupirko. Jis variklio ieškojo internete, bandė taisyti, bet nesutaisė, į remontą investavo savo 500 eurų, pakeitė kai kurias detales. Automobilį taisė apie 4 dienas, draugo garaže automobilis išbuvo apie 10 dienų. Paskambinęs K. pasakė, kad automobilis sutaisytas, nors reikėjo keisti dar vieną detalę, bet apie tai pastarajam nesakė. Pats tuo metu buvo Lietuvoje. K. jis nurodė paskambinti jo pažįstamam J., gyvenančiam Ludze mieste, davė pastarojo telefono numerį.

Tuo metu, kai K. atvarė savo automobilį Infiniti, jis pastarajam pasakė, kad Vokietijoje galima nupirkti gana gerus automobilius, kad turi pažįstamų, kurie iš Vokietijos atvaro automobilius.K. prašymu jis surado automobilį Mercedes Benz Atego, paskambinęs pranešė K.. Viskas tiko, tačiau automobilio reikėjo labai greitai maždaug po 4 dienų. Pasakė K., kad automobilis kainuos 6500 eurų. Galvojo, kad pats automobilį pirks už 4800 eurų, vėliau nupirks variklį, kuris kainuos 900-1000 eurų, jį pakeis ir dar užsidirbs. Maždaug po 2 dienų paskambino K., pasakė, kad reikia 6500 eurų. Jis apgavo K., pasakė, kad pats važiuoja į Vokietiją ir pats atvarys automobilį, todėl Vilniuje susitikti su K. negalėjo. Paprašė, kad jo pažįstama iš Latvijos, kurios duomenis nurodyti atsisako, Vilniuje prie parduotuvės „Iki“ , netoli autobusų stoties, susitiktų su K. ir paimtų iš pastarojo 6500 eurų. Joks pakvitavimas dėl pinigų perdavimo pasirašytas nebuvo. Pats tuo metu Latvijoje remontavo Infiniti automobilį, kur pažįstamas jam perdavė pinigus. Dėl automobilio Mercedes buvo susitaręs su žmogumi iš Vokietijos, pinigus turėjo pervesti į jo sąskaitą. To žmogaus duomenis nurodyti atsisako. Pinigų už šį automobilį nepervedė, niekam neperdavė, kur yra šie pinigai nurodyti atsisako. Praėjus maždaug 2 dienom, kai jam buvo perduoti pinigai,t.y. 6500 eurų, jis telefonu bendravo su K. ir pastarasis paklausė apie automobilį Lexus, 2005 m. laidos. Sutarė kainą – 5000 eurų.Jis su K. dar buvo susitikęs Kaune, davė jam savo sąskaitos numerį SEB banko ir paprašė pinigus už Lexus automobilį pervesti į sąskaitą. Po to K. telefonu informavo, kad pervedė pinigus. Dėl automobilio „Lexus“ susitarė su kitu pažįstamu iš Vokietijos, kurio duomenis nurodyti atsisako. Jis K. sakė, kad jeigu bus pinigai per 3 dienas bus pristatyti automobiliai, o 5000 eurų suma – tai užstatas, o kai pristatys „Lexus“ automobilį sumokės likusius pinigus. 2013-10-02 jam buvo pervesta 5000 eurų ir jis pasakė, kad automobiliai bus po 2 dienų. K. apgavo, realiai automobiliai galėjo būti atgabenti tik po savaitės. Dar sakė K., kad automobiliai jau nupirkti, kad vairuotojas jau išvažiavo. Iš Vokietijos į Lietuvą atvažiuoti su pakrautais automobiliais užtrunka daugiau kaip dvi paras. Pagalvojo, kad patems laiką, po dviejų dienų jie pradėjo skambinėti. Tuomet bandė galvoti įvairias versijas, net sakė, kad galimai Lietuvoje kokioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairuotojas prisigėrė ir negali važiuoti. Apie tai, kad K. su draugu važinėja po Lietuvą ir tikrina aikšteles žinojo. Jie patys pasakojo, tačiau jis netikėjo. Į Vokietiją planavo važiuoti 2013-10-11, o grįžti 2013-10-17, tačiau 2013-10-11 buvo sulaikytas Latvijoje, klausinėjo apie automobilį „Infiniti“. Ten buvo ir K., kuris pasakė, kad nori gauti savo pinigus už automobilį „Infiniti“, kadangi automobilis blogai suremontuotas. Su savimi turėjo 700 eurų kuriuos atidavė. Latvijoje K. prašė grąžinti pinigus. Jis( A. G.) pasakė, kad pinigus grąžins. Tada paskambino pažįstamam į Vokietiją, su kuriuo tarėsi dėl automobilio „Lexus“, ir pasakė, kad šito automobilio neims. 2013-10-11, grįžęs iš Latvijos atvažiavo ir „SEB banke“ pabandė nuimti pinigus, kuriuos į jo sąskaitą pervedė K., bet neturėjo asmens dokumento. K. apgaudinėti nenorėjo, pinigų pasisavinti nenorėjo.

Nukentėjusysis K. I. U. teisme parodė, kad tiksliai datos nepamena, 2012 metais, jis automobiliu važiavo į Rusiją ir automobilis sugedo Zarasuose. Ten sustojo, atidarė kapotą, norėjo remontuoti mašiną. Tada privažiavo A. G. ir pasakė, kad mašiną reikia remontuoti, pasakė, kad turi nuosavą garažą, servisą ir suremontuos ten automobilį. Paliko savo telefono numerį, o pats nuvažiavo. Tai buvo naktį, o dieną jam paskambino, iškvietė autovežį ir autovežiu nuvežė į miestą Latvijoje sugedusį automobilį. Ten buvo nuosavas garažas, į garažą įvarė mašiną, A. G. pažiūrėjo ir pasakė, kad reikia keisti variklį. A. G. pasakė, kad tuoj važiuos į Vokietiją ir gali ten surasti ir nupirkti variklį už 700 eurų.Sakė, kad tai užtruks apie savaitę.Po to jis parodė nuotrauką automobilio Lexus ir pasakė, kad jo pažįstamas tą mašiną parduoda. Kai susidomėjo automobiliu, A. G. pasakė, kad važiuos po dviejų dienų ir grįš po savaitės. Palikęs mašiną nuvyko į Rusiją ir kur skambino A. G., klausė dėl sunkvežimio Mercedes Atego. A. G. pasakė, kad yra tokia mašina, kad už 6500 eurų atgabens mašiną.Grįžęs iš Rusijos kalbėjo su A. G. telefonu, tuo metu A. G. buvo Vokietijoje. Po to A. G. jam paskambino, pasakė, kad pinigus galima perduoti per jo žmoną Vilniuje, o ji jam nuveš į Vokietiją tuos pinigus ir perduos. Jis atidavė pinigus žmonai, tada paskambino A. G., pasakė, kad atidavė pinigus. Po to A. G. perskambino, klausė, ką daryti dėl Lexus mašinos. Jis sutiko pirkti Lexus automobilį, tik pasakė, kad pinigus atiduos, kai bus pargabenta mašina. A. G. iš pradžių sutiko, o po to pasakė, kad vairuotojas jau rengiasi išvykti, krauna automobilį, išsiuntė SMS žinute to žmogaus telefono numerį. Jis tam žmogui paskambino ir pastarasis pasakė, kad po 2 valandų išvyks. Apie savaitę laukė parvykstant automobilio, skambino A. G., pastarasis pasakė, kad vairuotojas su automobiliais jau išvyko iš Vokietijos. Po to susisiekė su juo vairuotojas SMS žinutė, pranešė, kad liko 470 km iki Kauno. Sakė, kad važiavo naktį, kelias blogas ir pavargo, turi pailsėti. Tuomet jis (K. I. U.) pasisiūlė pats atvažiuoti pas jį. Atvažiavo į Lenkiją, į jo nurodytą vietą, miesto nepamena, tačiau vairuotojo nerado, buvo nuo ryto iki vakaro, ir tada vairuotojas išsiuntė žinutę, kad yra Lietuvos pasienyje, kur yra Suvalkai. Jis atvažiavo į Suvalkus, bet vairuotojo ten nebuvo. Tada jam skambino, tačiau vairuotojas nekėlė ragelio, tik siuntė SMS žinutes. Taip pranešė, kad sustabdė transporto priemonės kontrolė. Tai išėjo, kad nuo ryto iki vakaro laukė pasienyje, tačiau vairuotojas į SMS žinutes nebeatsiliepė, tuomet jis paskambino A. G. ir pastarasis pasakė, kad vairuotojas jam irgi neatsako į skambučius, paprašė savo pažystamų, kad susisiektų su vairuotoju. Jiems buvo pasakyta, kad vairuotojas yra Lenkijos-Vokietijos pasienyje. Tuometi jis pasisiūlė A. G. ten nuvažiuoti. A. G. sutiko, davė tikslų adresą. Kai savo automobiliu atvažiavo, to vairuotojo su mašinom nebuvo. Buvo pasakyta vairuotojo ieškoti parkavimosi vietoje, jis ieškojo, buvo ir Vokietijoje, viso buvo 4 dienas ir vis ieškojo. Po to A. G. pasakė, kad paskambins savo pažįstamam vokiečiui ir pažiūrės autobano kameras, kad pažiūrėti ar pravažiavo, ar ne. Po to perskambino, pasakė, kad mašina Suvalkų mieste, Lietuvos-Lenkijos pasienyje, nurodė, kad ten yra trys stovėjimo aikštelės, skirtos nuobaudom, ir vienoje iš jų stovi mašina. Penktą dieną atvyko į Suvalkus, klausė transporto darbuotojų, paprašė peržiūrėti kamerų įrašus, bet ten jo nebuvo. Po to jis parvažiavo į Kauną, paskambino A. G. ir pastarasis pasakė, kad nežino, kur vairuotojas. A. G. pasakė, kad dabar yra Miunchene, kad sės į lėktuvą ir po 2 valandų bus Kaune, kad kartu jo ieškos. Tuomet jis nuvyko į Kauno oro uostą ir sužinojo, kad iš Miuncheno nėra reiso į Kauną.Tada paskambino tam, kuriam buvo paliktas automobilis remontui, jam pranešė, kad automobilis suremontuotas. Tas žmogus išsiuntė SMS žinutę, pasakė, kad gali atvykti dabar, naktį ir paimti mašiną. Jis pasakė, kad atvažiuos rytoj. Po to A. G. telefonas jau buvo išjungtas, negalėjo su juo susisiekti. Tada iš ryto nuvyko į Latviją ir tas meistras iš ryto pradėjo reikalauti dokumentų, klausti apie atsargines dalis, po to pasakė, kad remontą atlieka kitame mieste, kad niekas nesužinotų. Tuomet pajuto, kad jie kažką rezga, kad kažkas ne taip, kreipėsi į Ludzu miesto policiją, viską papasakojo, kaip buvo. Policijos pareigūnai sėdo į jo automobilį, atvažiavo į tą vietą, kur meistras buvo nurodęs, laukė. Tada atvyko tas meistras savo automobiliu ir pasakė važiuoti paskui jį, nuvažiavo iš paskos ir miške sustojo, tuomet atvykę pareigūnai tą žmogų sulaikė. Tas žmogus prisipažino, kad viską sumanė A. G.. Policija surado, kur slapstėsi pats A. G., jį nuvežė į policijos nuovadą ir A. G. žadėjo sugrąžinti tą pačią dieną pinigus, kad nerašytų prašymo į policiją ir atidavė į rankas 500 eurų. Po to pasakė, kad neišeina ir pinigai bus pirmadienį. Kitą dieną jam davė latų, eurais tai būtų 300 eurų ir pasakė, kad pirmadienį bus pinigai. Jis laukė pirmadienio, A. G. pasakė, kad paims savo pasą ir nuims nuo sąskaitos tuos pinigus, kuriuos jis anksčiau jam buvo pervedęs, t.y. 5000 eurų už Lexus automobilį, kai A. G. pasakė, kad automobilį įkrovė į tralą. Atvažiavęs į Vilnių jis taip pat kreipėsi į policiją ir paaiškėjo, kad ir kiti nukentėję buvo, kurie rašė pareiškimus.

Galų gale paaiškėjo, kad nebuvo jokio vairuotojo, su juo susirašinėjo SMS žinutes siuntė pats A. G.. Tai jis suprato, kai policijos pareigūnai Latvijoje paėmė A. G. telefoną ir parodė jam SMS žinutes. Tą telefoną A. G. turėjo kišenėje.

Viso jis atidavė: žmonai 6500 eurų, 5000 eurų pervedė į sąskaitą ir 700 eurų davė Kaune už variklį. Paaiškėjo, kad joks remontas nebuvo atliktas, variklio A. G. nepirko.Pareikštą byloje civilinį ieškinį palaiko.

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. G. kaltė padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. G., panaudojant apgaulę užvaldė nukentėjusiojo K. I. U. pinigus. A. G. apgaulė pasireiškė tuo, kad jis žadėjo nukentėjusiajam nupirkti variklį sugedusiam automobiliui bei nupirkti du automobilius ir pristatyti juos iš Vokietijos, šiam tikslui gavo iš jo pinigus, tačiau savo pažadų tesėti neketino, o nukentėjusiojo pinigus užvaldė. Byloje nustatyta, kad tikslą apgauti nukentėjusįjį ir negrąžinti jam pinigų kaltinamasis A. G. turėjo iki to, kai nukentėjusysis perdavė jam reikalaujamus pinigus. Byloje taip pat nustatyta, kad būtent kaltinamojo A. G. panaudotos apgaulės įtakoje nukentėjusysis sutiko perduoti ir perdavė A. G. pinigus. Tokios aplinkybės yra patvirtinamos nukentėjusiojo parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis K. I. U. davė iš esmės nuoseklius parodymus viso proceso metu. Teisme nukentėjusysis patvirtino, kad A. G. pažadėjo sugedusiam automobiliui Infiniti pats vykti į Vokietiją, ten surasti ir nupirkti variklį. Variklio pirkimui jis Kaune davė A. G. 700 eurų. Dar A. G. pasiūlė jam pirkti Lexus automobilį, rodė šio automobilio nuotrauką, teigė, kad mašiną parduoda jo pažįstamas. Telefoninio pokalbio metu nukentėjusiajam pasiteiravus apie galimybę nupirkti sunkvežimį Mercedes, A. G. pažadėjo už 6500 eurų atgabenti ir tokį automobilį. Nukentėjusysis A. G. nurodymu 6500 eurų Vilniuje perdavė moteriai, kaip suprato A. G. žmonai už Mercedes automobilį, o 5000 eurų už Lexus automobilį jis pervedė į A. G. nurodytą sąskaitą po to, kai A. G. nurodė, kad automobilis nupirktas. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. K. I. U. parodymai yra nuoseklūs, logiški, patvirtinami kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. K. I. U. detaliai nurodė pinigų perdavimo A. G. aplinkybes.

Kaltinamasis A. G. neneigia pinigų gavimo iš nukentėjusiojo fakto, pripažino už variklį Kaune gavės iš nukentėjusiojo 700 eurų, už automobilį Mercedes 6500 eurų, o už Lexus gavo pervedimu į sąskaitą 5000 eurų. Tačiau duodamas parodymus teisme teigė apgaulės nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojęs, automobilius abu nupirkęs, o už nesutaisytą variklį nukentėjusiajam pinigus sugrąžinęs. Tačiau kaltinamojo parodymai, kad jis abu automobilius nupirko prieštarauja jo pačio parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (b.l.12-16,2t.), kur jis teigė, kad automobilio Lexus nukentėjusiajam niekada nebuvo nupirkęs. Be to, tokie parodymai prieštarauja ir nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms, kad automobiliai nebuvo nupirkti. A. G. teisme duoti parodymai, kad jis nupirko nukentėjusiojo prašomus automobilius nėra patvirtinti ir jokiais byloje esančiais įrodymais ar dokumentais. Teismas kaip teisingus laiko būtent nukentėjusiojo parodymus ir jais vadovaujasi, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga.

Tai, kad A. G. tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą - nukentėjusiajam K. I. U. priklausančius pinigus – 700 eurų, po to 6500 eurų ir galiausiai 5000 eurų susiformavo iš anksto, t.y. dar šių pinigų jam perdavimo, visų pirma patvirtina nukentėjusiojo parodymai, o iš dalies ir pačio kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis jam variklį nupirkti žadėjo pats vykdamas į Vokietiją, po to skambindamas teigė, kad jis yra Vokietijoje, rūpinasi nupirktų automobilių pakrovimu. A. G. pripažino melavęs K. I. U., nes nebuvo išvykęs iš Lietuvos į Vokietiją. Analogiškai A. G. teigė ikiteisminio tyrimo metu (b.l.12-16,2t.), kur jis aiškino, jog jo dokumentai – pasas ir leidimas laikinai gyventi tuo metu jau buvo paimti Vilniaus miesto 1 PK, ir jis pats į Vokietiją važiuoti be dokumentų bijojo.

Minėtą aplinkybę dėl dokumentų paėmimo patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga(b.l.114,1t), kuria nustatyta, kad A. G. 2016-06-04 (ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00511-12, kuris buvo sujungtas su šios bylos ikiteisminiu tyrimu)buvo paskirta kardomoji priemonę – dokumentų paėmimas ir iš kaltinamojo buvo paimta šie dokumentai: Leidimas gyventi LR Nr. 7301391, galiojęs iki 2013-02-18, ir Kirgizijos Respublikos piliečio pasas Nr.AC 405302. Kaltinamasis pažymą apie minėtų dokumentų paėmimą gavo 2013-06-05. Minėta kardomoji priemonė galiojo ir 2013-10-16 dienai(b.l.131,1t.), t.y. jo asmens pasas buvo 1 PK nusikalstamų veikų darymo nukentėjusiojo K. I. U. atžvilgiu metu.

Vertinant aplinkybes, kuriomis A. G. gavo pinigus iš nukentėjusiojo bei priežastis, dėl kurių nukentėjusysis sutiko perleisti pinigus A. G., teismas daro išvadą, kad jau pradinėje veikos stadijoje, iki pinigų gavimo iš nukentėjusiojo, A. G. turėjo tikslą apgauti nukentėjusįjį, apgaulės įtakoje įgyti iš jo pinigus ir gautų pinigų jam negrąžinti. Šią aplinkybę įrodo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nurodančios, dėl kokių priežasčių nukentėjusysis sutiko perduoti skirtingas pinigų sumas A. G. bei tai, kad A. G. neturėjo realios galimybės įvykdyti savo pažadų, nes neturėdamas su savimi asmens dokumento – paso į užsienio valstybę išvykti negali, ką žinojo ir suprato, tačiau nukentėjusiajam melavo.

Byloje nustatyta, kad siekiant įgyti pinigus iš nukentėjusiojo K. I. U. A. G. siuntė automobilio Lexus nuotrauką, aktyviais veiksmais siūlydamas įsigyti tiek šį automobilį, tiek Mercedes automobilį, sudarydamas įspūdį, kad minėtais automobiliais disponuoja. Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudota apgaulė ir kad A. G. neturėjo tikslo grąžinti pinigų, įrodo byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad iš nukentėjusiojo gautas dideles pinigų sumas A. G. išleido savo reikmėms, gautų pinigų nukentėjusiajam nurodytų automobilių pirkimui nepanaudojo, nors ir žadėjo, pinigų nukentėjusiajam už automobilius negrąžino, juos panaudojo asmeninėms reikmėms, kas, savo ruožtu, savaime įrodo, kad gautų pinigų A. G. grąžinti nesiekė ir neturėjo tikslo. Pažymėtina, kad pinigus nukentėjusysis A. G. perdavė būdamas įtikintas, kad šie pinigai A. G. perduodami( grynais ir pavedimu) tikslu pirki variklį ir automobilius.

Kaltinamojo veikos veika atitinka sukčiavimo požymius, kadangi A. G. svetimą turtą – nukentėjusiojo už variklį ir už perkamus automobilius perduotus pinigus, įgijo naudodamasis nukentėjusiojo pasitikėjimu, kad variklis ir automobiliai jam bus nupirkti.. Tuo tarpu automobilių ir variklio nukentėjusiajam kaltinamasis A. G. nupirkti ir parduoti neketino, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Nustačius, kad A. G., panaudojant apgaulę įgijo K. I. U. turtą, šie jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (trys veikos) Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai, kadangi šie veiksmai, atlikti skirtingu laiku, nesant vieningos tyčios, tokiu būdu, negali būti vertinami kaip pavienis nusikaltimas.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis A. G. anksčiau neteistas, padarytą žala nukentėjusiesiems atlygino iš dalies.

A. G. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d.( šešios veikos) yra nesunkūs tyčiniai nusikaltimai(LR BK 11 str. 3 d.), o nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 2 d. yra sunkus tyčinis nusikaltimas(LR BK 11 str. 5 d.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jų kiekį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. G. už įvykdytus nesunkius nusikaltimus ir įvykdytą sunkų nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusysis F. Š. pareiškė 6000 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l.64-65,1t.), ieškinį palaikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad 700 eurų kaltinamasis jam pervedė, todėl civilinį ieškinį mažina, atsižvelgiant į pervestą pinigų sumą. Minėtą aplinkybę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga - daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b.l.66-67,1t.), todėl šia dalimi civilinis ieškinys yra mažinamas(700 eurų atitinka 2416,96Lt).

Nukentėjusysis M. J. pareiškė 50 025 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l.44-45,1t.), ieškinį palaikė. Nukentėjusysis M. J. patvirtino, kad kaltinamasis jam dalį žalos, t.y. 1000 eurų atlygino, ką patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga(b.l.34-36,1t.), todėl šia dalimi civilinis ieškinys mažinamas (1000 eurų atitinka 3452,80 Lt).

Nukentėjusysis M. P. pareiškė ikiteisminio tyrimo metu reiškė civilinį ieškinį dėl 10 350 Lt (b.l.29,1t.) turtinės žalos atlyginimo ir 8625 Lt (b.l.32,1t.) turtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu pateikė patikslintą 18 990 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l.41,3t.),kurį palaikė. Dar nurodė, kad kaltinamasis jam dalį žalos – 700 eurų atlygino, pervesdamas į sąskaitą. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b.l.34-36,1t.), patvirtina, kad A. G. 2013-09-25 pervedė M. P. 700 eurų, todėl šia dalimi civilinis ieškinys mažinamas(700 eurų atitinka 2416,96Lt).

Nukentėjusysis K. I. U. atžvilgiu pareiškė 42 212 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l.123-124,1t.),kurį palaikė.Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis nukentėjusiajam K. I. U. Latvijoje gražino 800 eurų iš tikrųjų yra patvirtintos ir pačio nukentėjusiojo parodymais, tačiau nukentėjusysis paaiškino dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyręs apie 1000 eurų išlaidų, kurias sudaro išlaidos kelionei, kurui ir panašiai, važinėjant ir ieškant A. G. jam pažadėtų automobilių, todėl savo pareikšto civilinio ieškinio nemažino.

Kaltinamasis A. G. su visais pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko, jų dydžio neginčijo. Nukentėjusiojo K. I. U. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, nukentėjusiųjų F. Š., M. J., M. P. civiliniai ieškiniai tenkinami, atsižvelgiant į jau atlygintą žalos dalį kiekvienam iš šių nukentėjusiųjų. Žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo A. G. veiksmais, kaltinamasis su pareikštais ieškiniai sutiko.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK182 str. 1 d. (2012-03-17 įvykdyta veika, nukentėjusysis M. P., dėl 10 350 litų vertės turto įgijimo apgaule) ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK182 str. 1 d. (nukentėjusysis M. P., dėl 8625 litų vertės turto įgijimo apgaule) ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK182 str. 1 d. (2012-03-24 įvykdyta veika, nukentėjusysis F. Š., dėl 6000 litų vertės turto įgijimo apgaule) ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK182 str. 2 d. (2012-04-05 įvykdyta veika, nukentėjusysis M. J., dėl 50025 litų vertės turto įgijimo apgaule) ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK182 str. 1 d. (2013-09-23 įvykdyta veika, nukentėjusysis K. I. U., dėl 2422 litų vertės turto įgijimo apgaule) ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK182 str. 1 d. (2013-09-30 įvykdyta veika, nukentėjusysis K. I. U., dėl 22 490 litų vertės turto įgijimo apgaule) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK182 str. 1 d. (2013-09-30 įvykdyta veika, nukentėjusysis K. I. U., dėl 17 300 litų vertės turto įgijimo apgaule) ir nuteisti laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2014-05-30.

Į paskirtos bausmės laiką A. G. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-06-03 18,20 val. iki 2013-06-04 15,35 val. (vieną parą), sulaikyme ir kardomajame kaltinime išbūtą laiką nuo 2013-10-14 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2014-05-30.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. G. palikti kardomąjį kalinimą - suėmimą.

Nukentėjusiojo F. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš daliesi, priteisti iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiojo F. Š. naudai 3583,04 Lt( tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 04ct)

Nukentėjusiojo M. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl 50 025 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiojo M. J. naudai 46572,20 Lt (keturiasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt du litus 20 ct).

Nukentėjusiojo M. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 18 990 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiojo M. P. naudai 16573,04 Lt( šešiolika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt tris litus 04ct)

Nukentėjusiojo K. I. U. pareikštą civilinį ieškinį dėl 42 212 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiojo K. I. U. naudai 42 212 Lt(keturiasdešimt du tūkstančius du šimtus dvylika litų).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. G. pinigines lėšas, esančias banke AB SEB bankas, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje, o sąskaitoje esančias pinigines lėšas nukreipti civilinių ieškinių padengimui, įvykdžius nuosprendį civilinio ieškinio dalyje – laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Pinigines lėšas – 1 JAV dolerio kupiūrą Nr. F78253195M, paimtą pas kaltinamąjį A. G., saugomą Vilniaus apskrities Finansų skyriaus kasoje (kvitas B serija BBB Nr.005093(b.l.140-141,1t.) bei 200 litų kupiūrą Nr. AG0304943, 100 litų kupiūrą Nr.AD3024783, 20 litų kupiūrą Nr.AF5032327, saugomus Vilniaus apskrities Finansų skyriaus kasoje (kvitas B serija AACNr.002622(b.l.144-145,1t.) nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti civilinių ieškinių padengimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras.Teisėja (A.V.)Nida Vigelienė2014 m. gegužės 30 d.