Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-09-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-206-359/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-01
Bylos Nr.
A15.-206-359/2017
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00093-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Pažeidėjas
R. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-206-359/2017Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00093-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 21.5.2; 21.9.1 (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 1 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 426 straipsnio 5 dalį, ANK 415 straipsnio 1 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį, ANK 424 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. liepos 23 d. apie 01:55 val., (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., vairavo transporto priemonę automobilį Mazda 323F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių bei nepakluso policijos pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui stabdyti transporto priemonę. Be to, transporto priemonė nustatyta tvarka neįregistruota, neapdrausta valdytojų ir savininkų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais R. G. kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ANK 415 straipsnio 1 dalyje, ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. kaltės dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo nepripažino ir parodė, kad jis transporto priemonės nevairavo. Automobilis Mazda faktiškai priklauso jam, bet dar nebuvo spėjęs perregistruoti, nebuvo techninės apžiūros ir draudimo. Pats dar neturįs vairuotojo pažymėjimo. Jis tą naktį važiavęs tame automobilyje, bet vairavo jo pažįstamas P. Š.. Matė, kad stabdo policija, nestojo, nes buvę neblaivūs ir pabėgę. Paaiškino, kad policijos pareigūnams tą naktį atvykus į jo namus jis pareigūnams iš karto nurodė, jog tai ne jis vairavo automobilį. Kitą dieną iškviesti į policiją. Ten pareigūnui paaiškinęs, kad vairavęs jis, kadangi P. Š. jam pagrasino ir sakė, jog sulaužys kojas, jeigu jis neprisiims kaltės. P. Š. sakęs, kad reikia prisiimti kaltę, nes bus švelniau baudžiamas, o P. Š. prieš kelias dienas jau buvo praradęs teise. Nurodė, kad išsigandęs P. Š. grasinimų, policijai pateiktame paaiškinime nurodė netiesą teigdamas, jog tai jis vairavo automobilį. Dieną prieš teismo posėdį P. Š. jam vėl grasino tuo atveju jeigu jis nepriims kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų.

Teismo posėdžio metu apklaustas P. Š. parodė, kad įvykio dieną jis ir R. G. važiavo prie Kauno marių. Automobilį vairavo R. G.. Važiuojant link Kauno marių juos ėmė stabdyti policijos pareigūnai, tačiau jie nepakluso pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kadangi išsigando. Paaiškino, kad pabėgę nuo policijos pareigūnų jie paliko automobilį prie Kauno marių ir pasišalino. Teigia, kad automobilio Mazda 323F nevairavo ir R. G. neprašė, jog jis prisiimtų kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo.

Teismo posėdžio metu apklaustas R. K. parodė, kad patruliuojant kartu su G. V., nakties metu, (duomenys neskelbtini), pastebėjo Mazda 323F, kurioje sėdėjo 2 asmenys, įjungė švyturėlius ir per garsiakalbį išreiškė reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau transporto priemonės vairuotojas nepaklusto policijos pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui stabdyti transporto priemonę bei padidino greitį. Padidinus greitį nuo kelio dangos kilo dulkių debesis, todėl minimą automobilį pametė iš akių, kurį vėl pastebėjo už kelių šimtų metrų. Automobilio durelės buvo atidarytos, žmonių joje nebuvo. Prie pareigūnų priėjo mergina paaiškino kieno transporto priemonė ir parodė, kad transporto priemonė priklauso R. G.. Pagal duomenų bazėje esantį adresą pareigūnai nuvyko pas R. G.. R. G. su pareigūnais bendravo geranoriškai ir jiems paaiškino, kad jis minimu automobiliu važiavo, tačiau jo nevairavo ir teigė, kad automobilį vairavo P. Š.. Tuo metu pas G į namus atėjo P. Š., kuris neigė vairavęs automobilį Mazda 323 F.

Teismo posėdžio metu apklausta G. V. parodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas R. K..

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo protokolas ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, nes yra esminių įrodymų trūkumai, kurių negalima pašalinti teisme.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais ir kt. priemonėmis, nurodytomis LR ANK 569 str.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija.

Nagrinėjamos bylos atveju, darytina išvada, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsiaiškino visų svarbių bylai tirti aplinkybių. Išklausius bylos dalyvių paaiškinimus nustatyta, kad traukiamas administracinėn R. G. į jo namus naktį atvykusiems policijos pareigūnams iš karto paaiškino, kad jis nevairavo automobilio. R. G. pirmiausia paaiškino, kad automobilį vairavo P. Š.. Tą patvirtino teismo posėdžio metu ir apklausti policijos pareigūnai R. K., G. V.. Tik vėliau R. G. staiga pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad jis vairavo automobilį. Rašytiniame pasiaiškinime (b. l. 7) R. G. prisipažino vairavęs transporto priemonę. Tyrėjas, ruošęs administracinio nusižengimo medžiagą, iš viso nesiaiškino tokio parodymų keitimo priežasties. Teismo posėdžio metu R. G. nurodė, kad taip jis pasielgė dėl to, kadangi P. Š. grasino. Taigi matyti, jog R. G. nurodytos aplinkybės paaiškinimu (b. l. 7) bei nurodytos aplinkybės policijos pareigūnams pirminiu paaiškinimu - nesutampa. Šios aplinkybės pareigūnai tirdami bylą nesiaiškino. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. K. patvirtino, kad jiems atvykus į R. G. namus jis pirminiu savo paaiškinimu policijos pareigūnams nurodė, jog automobilį Mazda 323F vairavo ne jis, o P. Š.. Byloje tinkamai įvykio vietoje nesurinkti įvykio vietoje buvusių asmenų kontaktiniai duomenys. R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pareigūnams laukiant techninės pagalbos prie jų pridėjo mergina ir nurodė, kad ši transporto priemonė priklauso R. G., tačiau šios merginos asmenybė nenustatyta ir jos paaiškinimo ar anketinių duomenų byloje nėra. Tinkamai įvykio vietoje nesurinkus įvykio vietoje buvusių asmenų kontaktinių duomenų, nepridėjus jų paaiškinimų, apylinkės teismas neturi galimybės objektyviai išsiaiškinti įvykio metu automobilį Mazda 323F vairavusį asmenį. Nors pažeidimas akivaizdus, tačiau asmens kaltė grindžiama tik vieninteliu neblaivaus pažeidėjo kaltės pripažinimu policijos pareigūnui pateiktu paaiškinimu, kurį teisme pats administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. paneigė. Be to, byloje nesiaiškinti kartu važiavusio ir buvusio įvykio vietoje P. Š. veiksmai, jo rašytinis paaiškinimas policijai nėra išsamus ir paimtas ne pareigūno tyrusio bylą ir surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, o kito pareigūno.

Vien tai, kad byloje yra asmuo, kuris vienu metu prisipažino padaręs administracinį nusižengimą , negali būti laikoma tinkamu bylos aplinkybių išsiaiškinimu. Nagrinėjamos bylos atveju negalima teigti, kad ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad būtent traukiamas atsakomybėn asmuo, o ne kitas asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tyrimas šioje byloje yra atliktas netinkamai.

ANK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Nagrinėjamos bylos atveju administracinio nusižengimo faktas, tai yra, kad 2017 m. liepos 23 d. apie 01:55 val., (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., asmuo vairavo transporto priemonę Mazda 323F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nepakluso policijos pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui stabdyti transporto priemonę. Tačiau kaip matyti iš to, kas yra išdėstyta aukščiau kyla pagrįstų abejonių dėl to, kas iš tikrųjų vairavo automobilį. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla, kurioje R. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, ANK 415 straipsnio 1 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį, ANK 424 straipsnio 2 dalį grąžinama institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, nes yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, ANK 415 straipsnio 1 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį, ANK 424 straipsnio 2 dalį grąžinti institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, nes yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintautas Kaulakis