Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., padarymą I.M., gim. (duomenys neskelbiami), a.k. (duomenys neskelbiami), LR piliečiui, turinčiam 8 kl. išsilavinimą, nedirbančiam, II gr. invalidui, nevedusiam, neteistam, gyv. (duomenys neskelbiami).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.M., būdamas nepakaltinamas, padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., o būtent:

Jis, negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, t.y. būdamas nepakaltinamas, 2008 m. balandžio mėn. 13 d., apie 10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbiami), turėdamas tikslą tyčia nužudyti bejėgiškos būklės dėl senyvo amžiaus savo motiną H.M., gim. 1926 metais, lovoje gulinčiai motinai peiliu sudavė du smūgius į dešinį kirkšnį ir kaklą, padarydamas pjautinę kaklo žaizdą ir žaizdą dešiniame kirkšnyje, po ko nukentėjusiajai pradėjus šauktis pagalbos, plaktuku sudavė nemažiau vieno smūgio jai į galvą, padarydamas muštinę žaizdą kaktoje, atvirą kairiojo kaktikaulio-smilkinkaulio žvyno lūžį su kietojo dangalo sužalojimu, galvos smegenų sumušimą, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes manė, kad nukentėjusioji po suduotų smūgių mirė. Tokiais savo veiksmais I.M., būdamas nepakaltinamas, tyčia pasikėsino nužudyti bejėgiškos būklės dėl senyvo amžiaus savo motiną.

Tai, kad I.M., būdamas nepakaltinamas, padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., įrodo sekantys įrodymai:

Iš policijos pareigūno P.S. tarnybinio pranešimo (b.l. 16) matyti, kad 2008-04-13, apie 11.30 val., į Vilniaus m. 1 PK atvyko I.M., a.k. (duomenys neskelbiami), kuris paaiškino, kad nurodytą dieną, būdamas (duomenys neskelbiami), peiliu ir plaktuku sužalojo motiną. I.M. iš kelnių kišenės ištraukė peilį su medine rankena ir padėjo budėtojų dalyje ant stalo. Peilis buvo paimtas.

Įvykio vietos apžiūros metu (b.l. 3-15) bute adresu (duomenys neskelbiami), ant esančios koridoriuje medinės dėžės buvo aptiktas ir paimtas plaktukas. Viename kambaryje stovi išskleista sofa-lova, ant kurios guli krauju aptaškyta patalynė bei ant grindų guli kruvina pagalvė.

Specialisto išvada Nr. S 311/08(01) yra nustatyta, kad ant įvykio vietos apžiūros metu paimto plaktuko yra nukentėjusiosios H.M. kraujas su 99,9999999999 % tikimybe (b.l. 19-23).

Specialisto išvadoje Nr. G 2647/08(01) yra nurodyta, kad nukentėjusiajai H.M. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda kaktoje, atviras kairio kaktikaulio – smilkinkaulio žvyno lūžis su kietojo dangalo sužalojimu, galvos smegenų sumušimas, pjautinė kaklo žaizda, žaizda dešiniame kirkšnyje. Muštinė žaizda kaktoje, atviras kairiojo kaktikaulio - smilkinkaulio žvyno lūžis su kietojo dangalo sužalojimu ir smegenų sumušimu padarytos vienu smūgiu, galimai suduodant smūgį plaktuku. Šis sužalojimas yra pavojingas gyvybei, todėl vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pjautinė kaklo žaizda padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes nėra duomenų apie kraujagyslių ar kaklo organų sužalojimus. Žaizda dešiniajame kirkšnyje vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tikėtina, kad visi sužalojimai yra padaryti vienu metu. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir negalėjo atsirasti griūvant. Galvos sužalojimai padaryti vienu tiesioginiu smūgiu, dvi žaizdos padarytos dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti skirtingais, mažiausiai dviem įrankiais (b.l. 38-40).

2008-04-13 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje slaugytojos padėjėjas pateikė tyrėjai nukentėjusiosios H.M. rūbus: marškinėlius, kelnes, apatines kelnaites, apatinius marškinėlius, puskojines (b.l. 43), kurie buvo apžiūrėti ir perduoti saugojimui į Vilniaus VPK saugojimo kamerą (b.l. 44-51). Apžiūros metu ant kelnaičių ir kojinių panašių į kraują dėmių nebuvo aptikta, ant kitų drabužių buvo aptiktos įvairaus dydžio ir formų rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant marškinių viršutinėje dalyje yra aptiktas audinio pažeidimas – galimai nukirptas ar nupjautas apie 4 cm ilgio marškinių kraštelis.

Tikslu patikrinti byloje esančius įrodymus sutinkamai su BPK 276 str. 4 d. reikalavimais buvo perskaityti nukentėjusiosios H.M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b.l. 34-35), iš kurių matyti, kad jos sūnus I.M. serga šizofrenija ir paskutiniu metu jai sakė, kad jam atsibodo su ja gyventi ir jis svajoja, kad ji mirtų. Vieną dieną jai sūnus trenkė kumščiu. Iš tų pačių parodymų seka, kad nukentėjusioji negali pasakyti kas atsitiko 2008 m. balandžio 13 d., nes neprisimena, turi blogą atmintį ir dažnai viską painioja.

Iš esamos byloje pažymos (b.l. 54-55) matyti, kad H.M., gim. (duomenys neskelbiami), yra I.M., a.k. (duomenys neskelbiami), motina.

Apklaustas teisme liudytojas K.M. parodė, kad H.M. yra jo motina, o I.M., kuris serga šizofrenija, yra jo brolis. Brolis nuolat gyveno su mama, ir kiek jam yra žinoma tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Mama yra ligotas žmogus, nesikeldavo iš patalo ir jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Brolis nuolat rūpinosi mama. Jam yra žinoma, kad brolis labai pergyveno dėl to, kad mama perrašė butą vyriausiojo sūnaus vardu, todėl mano, kad ši aplinkybė galėjo paskatinti brolį kėsintis nužudyti motiną, nes brolis labai norėjo turėti savo butą.

Apklausta teisme liudytoja greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja J.V. parodė, kad 2008-04-13, apie 11.30 val. buvo gautas pranešimas apie sužalotą žmogų ir ji nuvyko į (duomenys neskelbiami), esantį butą, kur aptiko kraujuotą nukentėjusiąją H.M. su pjautinėmis žaizdomis gerklėje ir muštine žaizda galvoje. Moteriai buvo suteikta pirmoji pagalba. Iš esančių bute policijos pareigūnų ji sužinojo, kad būtent sūnus norėjo nužudyti savo motiną, kad pats sūnus atėjo į policiją ir pranešė, kad nužudė savo motiną.

Teismo medicinos specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nukentėjusiajai H.M. muštinė žaizda kaktoje, atviras kairiojo kaktikaulio- smilkinkaulio žvyno lūžis su kietojo dangalo sužalojimu ir smegenų sumušimu padarytos vienu smūgiu, galimai suduodant smūgį plaktuku, ir šis sužalojimas yra pavojingas gyvybei. Pjautinė kaklo žaizda padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Taip pat yra padaryta žaizda dešiniajame kirkšnyje. Tikėtina, kad visi sužalojimai yra padaryti vienu metu. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir negalėjo atsirasti griūvant. Galvos sužalojimai padaryti vienu tiesioginiu smūgiu, dvi žaizdos padarytos dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti skirtingais, mažiausiai dviem įrankiais. Ši ekspertizės išvada neprieštarauja policijos pareigūno P.S. tarnybinio pranešimo duomenims, iš kurių matosi, kad 2008-04-13, apie 11.30 val., į Vilniaus m. 1 PK atvyko I.M. ir paaiškino, kad nurodytą dieną, būdamas namuose (duomenys neskelbiami), būtent jis peiliu ir plaktuku sužalojo motiną. I.M. pateikė policijos pareigūnui turėtą su savimi peilį, o įvykio vietos apžiūros metu nurodytame bute buvo paimtas plaktukas, ant kurio vėliau buvo aptiktas nukentėjusiosios H.M. kraujas su 99,9999999999 % tikimybe. Įvykio vietos apžiūros metu ant sofos-lovos, patalynės, pagalvės buvo aptikti kraujo pėdsakai. Apžiūrint nukentėjusiosios drabužius taip pat buvo užfiksuotos į kraują panašios dėmės su audinio pažeidimais. Liudytoja J.V. patvirtino, kad H.M. buvo sužeisti kaklas ir galva. Liudytojas K.M. parodė, kad būtent jo brolis, I.M., galėjo kėsintis nužudyti motiną. Taigi išvardintų bei išanalizuotų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad būtent I.M. smūgiavo H.M. ne mažiau kaip vieną kartą plaktuku į galvą bei du kartus sudavė peiliu į dešinį kirkšnį ir kaklą, ir taip pasikėsino tyčia ją nužudyti, nes pavojingais įrankiais (peiliu ir plaktuku) smūgiavo į gyvybiškai svarbių organų sritį, bet klaidingai manydamas, jog nukentėjusioji jau mirė, nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Teismui nėra abejonių, kad tarp I.M. padarytos veikos – suduotų smūgių peiliu bei plaktuku ir H.M. padarytų pavojingų gyvybei kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip seka iš esamos byloje pažymos H.M. yra I.M. motina. H.M. yra senyvo amžiaus (gim. 1926 metais). Liudytojas K.M. patvirtino, kad jo motina yra ligotas žmogus, nesikelia iš patalo, todėl nėra abejonių dėl to, kad nusikaltimo padarymo metu ji buvo bejėgiškos būklės. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad I.M. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 3 p.

Iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 79TPK-25 turinio matyti, kad I.M. nuo 1982 m. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t.y. 2008-04-13 jis sirgo paranoidine šizofrenija, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu I.M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šižofrenija, dėl ko negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. I.M. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio ar patologinio afekto būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. I.M. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (b.l. 111-113).

Apklausta teisme ekspertė V.K. patvirtino ekspertizės akto Nr. 79TPK-25 išvadas, nurodė, jog I.M. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šižofrenija, dėl ko negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti, I.M. nebuvo fiziologinio ar patologinio afekto būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. I.M. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas ir jis turi būti gydomas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Išvadoje yra nurodyta, kad I.M. turi būti gydomas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, nes Lietuvoje yra tik viena griežčiausia specializuota psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, būtent VšĮ Rokiškio psichiatrinė ligoninė, kurioje yra prižiūrimi ir gydomi asmenys kaip sustiprinto, taip ir griežto stebėjimo sąlygomis, todėl atsižvelgiant į BK 98 str. 5 d. reikalavimus I.M. gali būti skirtas priverstinis gydymas griežto stebėjimo sąlygomis.

Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad I.M., darydamas visuomenei pavojingą ir įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., buvo nepakaltinamumo būsenoje, t.y. dėl psichikos ligos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jo atžvilgiu turi būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Atsižvelgiant į ekspertizės akto Nr. 79TPK-25 išvadas bei teismo psichiatrijos specialisto teisme duotus paaiškinimus teismas mano, kad tikslinga taikyti I.M. atžvilgiu priverčiamąsias medicinos priemones ir, atsižvelgiant į įvykdytos veikos pavojingumą, skirti jam stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Sutinkamai su BPK 94 str. Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kameroje saugomi raktai, patalynė (b.l. 24-26, 49-51), drabužiai (b.l. 44-51) turi būti grąžinti nukentėjusiajai H.M., o plaktukas (b.l. 19-23, 49-51) ir peilis (b.l. 16, 19-23, 49-51) turi būti sunaikinti.

Esantis prie bylos I.M. pasas turi būti persiųstas į VšĮ Rokiškio psichiatrinę ligoninę.

Vadovaudamasi LR BK 17 str., 98 str. 1 d. 4 p., 5 d., BPK 401 – 404 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti, kad I.M. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., būdamas nepakaltinamas, ir pritaikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Skirtą I.M. suėmimą panaikinti ir iki nutartis įsiteisės laikyti jį sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Sutinkamai su BPK 94 str. Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kameroje saugomus raktus, patalynę (b.l. 24-26, 49-51), drabužius (b.l. 44-51) grąžinti nukentėjusiajai H.M., o plaktuką (b.l. 19-23, 49-51) ir peilį (b.l. 16, 19-23, 49-51) sunaikinti.

Esantį prie bylos I.M. pasą Nr. (duomenys neskelbiami) persiųsti į VšĮ Rokiškio psichiatrinę ligoninę.

Nutartis per 20 d. gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.