- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- I-2851-423/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01832-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 37.2Kalinamųjų ir suimtųjų apgyvendinimas
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.2Teismo sprendimas
nedalyvaujant pareiškėjui V. B., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas. V. B. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4-6). Skunde nurodė, kad ilgą laiką buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) drauge su rūkančiais asmenimis, todėl buvo priverstas nuolat kvėpuoti tabako dūmais. Pažymėjo, jog pats yra nerūkantis ir apie tai informavo Kauno TI pareigūnus, tačiau buvo patalpintas į rūkančiųjų kamerą. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, pažeminimu.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime (b. l. 9-10) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad pareiškėjas buvo periodiškai kalinamas Kauno TI laikotarpiu nuo 2014-02-21 iki 2015-06-17. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos skirstyti nuteistuosius ir suimtuosius į kameras pagal priklausomybę nuo rūkymo, tačiau atsakovas geranoriškai stengiasi atskirti rūkančiuosius nuo nerūkančių asmenų, atsižvelgiant į jų prašymus. Tuo tarpu pareiškėjas į įstaigos administraciją su skundais ar prašymais dėl perkėlimo į nerūkančiųjų kamerą nesikreipė. Kadangi pareiškėjas atsakovo atstovo neinformavo apie tai, jog yra nerūkantis, atsakovui nekilo pareiga atskirti jį nuo rūkančių asmenų. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais argumentais, nepagrindžia ir neįrodo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nenurodo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Nesant šių būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė kalėdamas Kauno TI.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis ir verčiamas kvėpuoti sveikatai kenksmingais tabako dūmais.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo periodiškai kalinamas Kauno TI laikotarpiu nuo 2014-02-21 iki 2015-06-17 (b. l. 13-14).
Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punktas numatė, jog Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte numatyta, kad Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką, šiuo atveju turi būti vertinama, ar pareiškėjas kreipėsi į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, prašydamas imtis atitinkamų veiksmų, bei ar yra duomenų, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2015-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1277-858/2015 ir kt.). Pareiškėjui kalinimo metu neteikus skundų ar prašymų tardymo izoliatoriaus administracijai nebūti laikomam kartu su rūkančiais asmenimis, paprastai vertinama, kad pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką nebuvo pažeista, o tardymo izoliatoriaus veiksmų šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti neteisėtais (žr., pvz., LVAT 2017-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017, 2017-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017).
Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog jis yra nerūkantis. Tokių duomenų nėra pareiškėjo asmens įskaitos kortelėje (b. l. 13-14). Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su skundais ar prašymais dėl jo perkėlimo į nerūkančiųjų kamerą, o toks prašymas būtų netenkintas. Pats pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo, kad pareigūnų prašė patalpinti jį su nerūkančiaisiais, tačiau nenurodė tikslių datų bei konkrečių pareigūnų, kuriems, kaip teigia, reiškė minėtus prašymus, nepateikė jokių objektyvių įrodymų bei nenurodė jų buvimo vietos. Nesant asmenų prašymų, pareigūnai negali žinoti, kad asmuo yra nerūkantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rūkančių nuteistųjų. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis yra verčiamas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, atmestini kaip neįrodyti.
Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
nusprendė:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.