Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 15 dieną, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytą valandą, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens nusipirkdamas už 20 Lt įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, visuomeniniu transportu atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini) kur laikė iki 2007-05-17 21 val. 30 min., po to R. D. priklausančiu automobiliu ,,M. B“,. (duomenys neskelbtini) minėtą narkotinę medžiagą gabeno Panevėžio gatvėmis iki aikštelės, esančios prie Klaipėdos g. 126, Panevėžyje, kur, į automobilį įlipus D. G., T. J., juos bei R. D. pavaišindamas, platino narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, kol apie 22 val. policijos pareigūnai apžiūros metu rado ir paėmė 0,872 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo jo veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodo nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu neprisipažinęs, kad narkotinėmis medžiagomis vaišino D. G., T. J. ir R. D.. Jiems davė tik rūkomojo tabako. Teismas nevertino aplinkybės, kad R. D. ir D. G. narkotines medžiagas buvo vartoję Olandijoje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, pasienio kontrolė vykdoma tik labai retais atvejais. Todėl nepaneigti liudytojų R. D. ir D. G. parodymai, kad jie narkotines medžiagas vartojo Olandijoje.

Liudytojas A. K. savo parodymuose taip pat nenurodė matęs, kad jie būtų rūkę būtent kanapes, o ne rūkomąjį tabaką. Apelianto nuomone, tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog ant kaljano vidinių sienų rasti kanapės augalo kanabinoidai, patvirtina jo parodymus, kad jis iki policijos pareigūnų atėjimo spėjo į kaljaną įsidėti kanapių ir pradėti rūkyti.

Apeliantas teigia, kad pagal teismų praktiką, kaltinant asmenį narkotinių medžiagų platinimu, turi būti nurodytas konkretus kiekis, kurį asmuo išplatino. Kaltinime toks kiekis nenurodytas, todėl jam pateiktas kaltinimas nekonkretus, iš esmės pažeidžiantis jo teises į gynybą ir teisingą procesą. Teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis.

Apeliantas daro išvadą, kad byloje nesant jokių įrodymų apie jo ketinimus realizuoti narkotines medžiagas, jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 259 str. 1 d. Jis dirba individualioje įmonėje, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

M. J. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno, laikė bei pavaišindamas kitus asmenis, platino narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis. Jo padaryta veika kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d. BK 260 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiuose BK straipsniuose nurodytų veikų.

Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Taigi BK 260 str. 1 d. dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nuteistojo tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų, arba jau prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik įtariamojo ar kaltinamojo parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Nuteisimo dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo sąlyga yra įgijimo, laikymo, gabenimo faktų nustatymas ir pagrindimas apkaltinamajame nuosprendyje teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. BPK 305 str. 1 d. 1 p. nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 p. reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apylinkės teismas šių įstatymo reikalavimų nesilaikė ir pripažindamas M. J. kaltu dėl narkotinės medžiagos įgijimo nesirėmė minėtų įstatymų reikalavimais. Nuosprendyje nurodoma, kad M. J. 2007 m. gegužės 15 d., ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytą valandą, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens nusipirkdamas už 20 Lt įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, visuomeniniu transportu atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2007-05-17 21 val. 30 min. Tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nėra jokio narkotinių medžiagų įsigijimo, gabenimo ir laikymo tikslo pagrindimo byloje išnagrinėtais įrodymais. Įsigijimo, gabenimo ir laikymo faktas teismo nustatytas pačio nuteistojo parodymais, tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių teismo išvadą, kad narkotinę medžiagą M. J. įgijo, gabeno ir laikė turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. Teismas M. J. parodymus, kad narkotinę medžiagą jis 2007 m. gegužės 15 d. įgijo, gabeno ir laikė sau, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, paneigė iš esmės vien tik liudytojo A. K. parodymais apie tai, kad 2007 m. gegužės 17 d. apie 22 val. nuo to momento, kai D. G. perdavė kaljaną M. J. iki to laiko, kol jis ( A. K. ) su kitais pareigūnais priėjo iki automobilio, kuriame sėdėjo M. J., praėjo labai mažas laiko tarpas, per kurį M. J. negalėjo įdėti žolės ir jos parūkyti. Taigi liudytojo A. K. gali būti svarbūs tik dėl kitos alternatyvios veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., buvimo – narkotinės medžiagos platinimo, tačiau jie niekuo neįrodo M. J. kaltės įgijus, gabenus ir laikius narkotinę medžiagą, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, kaip nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje.

Lietuvos A. T. senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.8. punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad pas M. J.. rastų narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, kiekis 0,872 g., buvo daugiau kaip penkis kartus mažesnis už viršutinę šios medžiagos nedidelio kiekio ribą. Byloje nėra nustatyta, kiek šios medžiagos M. J. buvo įdėjęs į kaljaną, nes specialisto išvadoje ( 21 – 22 b. l. ) tik nurodyta, kad kaljanu buvo rūkomos kanapės ir jų dalys, tačiau net apytikslis šios medžiagos kiekis kaljane nebuvo nustatytas. Pats M. J. nurodė, kad jis sau pirko vieną dozę kanapių ir jų dalių, sumokėdamas 20 Lt. Kadangi kitų duomenų, paneigiančių jo parodymus nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad M. J. įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti.

Kaip jau minėta, BK 260 str. 1 d. numato atsakomybę ir už narkotinių medžiagų platinimą. Platinimu laikomi veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo perduoda narkotines medžiagas kitam asmeniui, o būtent: pardavimas, išmainymas į kitus daiktus, dovanojimas, apmokėjimas už skolą, atlyginimas už darbą ar paslaugas, paskolinimas. Pagal teisminę praktiką platinimu pripažįstami ir tokie veiksmai, kai narkotinių medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui ar duoda kitaip suvartoti – uostyti, rūkyti ir kt. Taigi davimas rūkyti kaljaną, prieš tai įdėjus narkotinės medžiagos, sudaro BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę.

Kolegija mano, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad M. J. platino narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, pavaišindamas ja D. G., T. J. ir R. D.. M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje kategoriškai neigė davęs rūkyti kaljaną su narkotine medžiaga kitiems asmenims. Liudytojai R. D. ir D. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie anksčiau užsienyje buvo vartoję narkotinių medžiagų, o M. J. jiems davė rūkyti tik kvepiantį tabaką. Nors ikiteisminio tyrimo metu D. G. T. J. ir R. D. šlapime buvo rasta THC ( kanabinoidų ), kas rodo, jog šie asmenys vartojo narkotinę medžiagą kanapes ir jų dalis, tačiau nepaneigti jų aiškinimai, jog šią narkotinę medžiagą jie yra vartoję anksčiau užsienio valstybėje, kur tai nedraudžiama. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus liudytojus A. M. ir Artūrą Kubilių, šie negalėjo kategoriškai paneigti M. J. versijos, kad kaljaną su narkotine medžiaga rūkė tik jis vienas. Apylinkės teismo nuosprendyje paminėtais liudytojo A. K. parodymais, kad per 1 – 2 minutes M. J. negalėjo suspėti į kaljaną įdėti turėtos narkotinės medžiagos ir jos parūkyti, kaip išsakyta prielaida, neginčijamai pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Ant kaljano vidinių paviršių rasti fiziologiškai aktyvūs narkotinės medžiagos – kanapės augalo kanabinoidai tik patvirtina, kad kaljanu buvo rūkomos kanapės ir jų dalys, tačiau šis faktas neginčijamai M. J. kaltės, platinus narkotinę medžiagą, neįrodo. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo organai netyrė M. J. versijos, ar kaljanu be narkotinės medžiagos buvo rūkoma ir kita rūkomoji medžiaga.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, išvykstančių ir grįžtančių Lietuvos piliečių pasienio kontrolė vykdoma pasirinktinai, todėl nepaneigtas apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo R. D. aiškinimas, kad ne visi jo sienos kirtimų atvejai buvo užregistruoti. Analogiškai ši aplinkybė traktuotina ir D. G. bei T. J. atžvilgiu.

Kadangi visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo ( nuteistojo ) naudai, todėl negalima kategoriškai tvirtinti, kad M. J. platino, pavaišindamas D. G., T. J. ir R. D., narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis.

Kolegija konstatuoja, kad M. J. 2007 m. gegužės 15 dieną, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytą valandą, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens nusipirkdamas už 20 Lt įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2007-05-17 21 val. 30 min., po to R. D. priklausančiu automobiliu ,,M. B. S600”, valst.Nr. N30UKC, minėtą narkotinę medžiagą gabeno Panevėžio gatvėmis iki aikštelės, esančios prie Klaipėdos g. 126, Panevėžyje, kur apie 22 val. policijos pareigūnai apžiūros metu rado ir paėmė 0,872 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Esant šioms aplinkybėms, M. J. padaryta veika perkvalifikuotina į BK 259 straipsnį, kuriame atsakomybė numatyta už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą ir laikymą be tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Nuteistasis M. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė supratęs, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Byloje nustatyta, kad M. J. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis. Sulaikymo metu paimtas plastikinis maišelis, kuriame rastos narkotinės medžiagos – kanapių ( ir jų dalių ) masė – 0,872 g. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnį diferencijuojama pagal disponuojamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį. Priklausomai nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio, padaryta nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 259 str. 1 d. kaip nusikaltimas arba pagal BK 259 str. 2 d. ( nustačius nedidelį šių medžiagų kiekį ) – kaip baudžiamasis nusižengimas. M. J. parodymais nustatyta, kad jis už 20 litų pirko 1 g kanapių ir jų dalių. Kitokių duomenų, paneigiančių šį jo tvirtinimą, byloje nėra. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ pas M. J. neteisėtai įgytos, gabentos ir laikytos bei pas jį rastos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kiekis laikytinas nedideliu, todėl jo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 259 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo M. J. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 2 d.

Atsižvelgus į neigiamą M. J., kuris būdamas teistas už tyčinių, tame tarpe ir vieno labai sunkaus, nusikaltimų padarymą, vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką, asmenybę, jam skirtina griežčiausia BK 259 str. 2 d. numatyta bausmė – areštas. Viso proceso metu M. J. prisipažino neteisėtai įgijęs, gabenęs ir laikęs narkotinę medžiagą, gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl yra pagrindas tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Įvertinus šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, M. J. skirtina arešto trukmė, mažesnė už šios bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

NUSPREN DŽIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

M. J. nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. 2 d. ir paskirti bausmę – areštą 40 ( keturiasdešimčiai ) parų. Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.