Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo,

dalyvaujant ieškovui A. V., atsakovei A. V., trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais AB DnB NORD banko atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-301/2008 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (tretieji asmenys: Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, A. R., AB DnB NORD bankas) ir pagal atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui A. V. bei pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams A. V., A. V., UAB „Lavirda“ dėl skolos priteisimo, pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. R. ieškinį atsakovams A. V. ir A. V. dėl skolos priteisimo.

1) santuoką, sudarytą su atsakove, įregistruotą 1991-12-28 Marijampolės m. CMS, akto įrašo Nr. 517, nutraukti dėl atsakovės kaltės;

2) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. V. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu;

3) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti:

ieškovui asmeninės nuosavybės teise nuolat naudotis, tvarkyti, valdyti ir disponuoti palikti 10 000 vnt. 1 Lt nominalios vertės UAB „Pilaja" paprastų nematerialiųjų akcijų, kurių bendra vertė 10 000 Lt; miegamojo baldus, valgomojo stalą ir 10 kėdžių, virtuvės baldų komplektą, elektrinę viryklę, šaldytuvą, prieškambario baldų komplektą, iš viso turto už 15 200 Lt;

atsakovei asmeninės nuosavybės teise palikti 6 000 Lt, gautus už parduotą kirpyklos– kosmetikos salono įrangą ir kitas priemones, iš viso turto už 6 000 Lt;

priteisti iš ieškovo atsakovei 60 000 Lt kompensaciją;

įpareigoti ieškovą įvykdyti visus įsipareigojimus kreditoriui AB banko „NORD/LB Lietuva“ Marijampolės skyriui, kylančius iš 2004-05-31 kredito sutarties Nr. 329, ir padengti 20 000 Lt skolą kreditoriui A. R.;

4) priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, turėtas dėl santuokos nutraukimo.

Atsakovė priešieškiniu (t. 1, b. l. 63-69) ir papildomu priešieškiniu (t. 3, b. l. 166-168) prašė:

1) santuoką, sudarytą su ieškovu nutraukti dėl ieškovo kaltės;

2) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. V. gyvenamąją vietą kartu su atsakove;

3) priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus D. V. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės;

4) po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę V.;

5) padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovei priteisiant 2/3 dalis viso santuokinio turto, ieškovui - 1/3 dalį santuokinio turto:

atsakovei priteisti 2004-05-31 kredito sutartimi Nr. 329 vartotojo paskolos kreditoriui AB bankui „NORD/LB Lietuva" grąžinti 26 666,67 Lt paskolos, o ieškovui priteisti grąžinti 13 333,33 Lt paskolos;

atsakovės nuosavybėn priteisti namų valdas, esančias (duomenys neskelbtini), o ieškovui išmokėti kompensaciją 1/3 namų valdos vertės – 198 333,33 Lt;

atsakovei priteisti 6 667 vnt. 1 Lt nominalios vertės UAB „Pilaja" paprastųjų nematerialiųjų akcijų, kurių bendra vertė yra 6 667 Lt, o ieškovui 3 333 vnt. 1 Lt nominalios vertės UAB „Pilaja" paprastųjų nematerialių akcijų, kurių bendra vertė 3 333 Lt;

ieškovui priteisti automobilį (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 10 000 Lt, o atsakovei priteisti 2/3 automobilio vertės kompensaciją, t. y. 6 667 Lt;

ieškovui priteisti daiktus: miegamojo baldų komplektą, valgomojo stalą ir 10 kėdžių prie jo, virtuvės baldų komplektą, elektrinę viryklę, šaldytuvą, prieškambario baldų komplektą, o atsakovei išmokėti kompensaciją 2/3 kilnojamojo turto vertės, t. y. 3 466,67 Lt;

priteisti iš ieškovo atsakovei 10 000 Lt neturtinės žalos;

pripažinti negaliojančia 1995-08-30 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir S. A., kuria S. A. padovanojo A. V. žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini);

pripažinti negaliojančiais 1991-10-29 pinigų skolinimo sutartį ir 1995-08-10 susitarimą dėl skolos grąžinimo, sudarytus tarp ieškovo ir J. A.;

pripažinti 1995-08-30 dovanojimo sutartį, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini) , pirkimo?pardavimo sutartimi, sudarytą tarp S. A. ir A. V. bei ieškovo, kuria S. A. pardavė atsakovei ir ieškovui žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini);

pripažinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini).

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimu (t. 4, b. l. 179-190) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

nutraukė šalių santuoką dėl atsakovės kaltės;

nustatė nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškovu;

priteisė iš atsakovės materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 125 Lt kas mėnesį;

bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu pripažino 267 000 Lt, investuotus į namų valdos (duomenys neskelbtini), priklausančios ieškovui, tačiau registruotos atsakovės vardu, rekonstrukciją;

priteisė ieškovui 10 200 Lt vertės kilnojamuosius daiktus;

priteisė iš ieškovo atsakovei 133 500,10 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, 5 000 Lt už UAB „Pilaja“ akcijas, 2 100 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį;

priteisė atsakovei 6 000 Lt vertės kirpyklos–kosmetikos salono įrangą ir priemones;

įpareigojo ieškovą įvykdyti visus iš 2004-05-31 kredito sutarties kylančius įsipareigojimus kreditoriui AB bankui DnB NORD ir sumokėti 20 000 Lt skolą kreditorei A. R..

Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 23 d. nutartimi (t. 5, b. l. 124-137) atsakovės apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimo tenkino iš dalies, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą kartu su atsakove, priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį, pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe namų valdą (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovo ir atsakovės nuosavybėn po ½ dalį 0,086 ha bendro ploto žemės sklypo, jame esančio gyvenamojo namo, garažo, kiemo statinių; panaikino teismo sprendimo dalį, kuria ieškovas įpareigotas įvykdyti visus įsipareigojimus kreditoriui AB bankui DnB NORD ir sumokėti 20 000 Lt skolą kreditorei A. R., ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisė iš ieškovo atsakovei 7 106 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovo atsakovei 150 Lt žyminio mokesčio ir 650 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartimi (t. 5, b. l. 228-240) Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutarties dalį, kuria buvo priteistas atsakovei iš ieškovo išlaikymas sūnui D. po 500 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, panaikino ir bylą perdavė šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas priteisė iš ieškovo nepilnamečiam sūnui išlaikyti 500 Lt periodinių išmokų nenustatęs vaiko poreikių bei neįvertinęs tėvų turtinės padėties.

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais AB DnB NORD bankas ieškiniu (t. 6, b. l. 2-4) prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. V., A. V. ir UAB „Lavirda“ 37 552,76 Lt skolą, t. y. 32 715,33 Lt kreditą, 4 522,79 Lt palūkanas ir 314, 64 Lt delspinigius, 1 126,58 Lt teismo išlaidas bei išlaidas advokato pagalbą apmokėti, taip pat 13,73 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visos skolos grąžinimo. Tretysis asmuo ieškinyje nurodė, kad tarp AB banko „NORD/LB Lietuva“ ir atsakovų A. V. ir A. V. buvo pasirašyta kreditavimo sutartis Nr. 329, kurios pagrindu atsakovams iki 2009-04-30 buvo suteiktas 40 000 Lt kreditas vartojimo reikmėms. Suteiktą kreditą atsakovai įsipareigojo grąžinti sumomis ir terminais, numatytais sutarties priede (kredito grąžinime grafikas) Nr. l. Už laiku negrąžintą kreditą atsakovai bankui įsipareigojo papildomai mokėti pusės kreditavimo sutarties 5 punkte nustatytų metinių palūkanų dydžio palūkanas nuo laiku negrąžintos kredito sumos, t. y. 13,73 proc. metinių palūkanų. Atsakovai laiku nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko buvo banko įspėti. kredito grąžinimą kaip solidarus skolininkas užtikrino atsakovas UAB „Lavirda" 2007-05-14 su banku pasirašydama laidavimo sutartį Nr. 5 ir prisiimdama įsipareigojimą atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu atsakovai neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal kreditavimo sutartį.

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. R. ieškiniu (t. 7, b. l. 16-17) prašė priteisti iš atsakovų A. V. ir A. V. 18 000 Lt negrąžintą paskolą ir 2 000 palūkanas, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Tretysis asmuo nurodė, kad 2003-04-08 atsakovams V., tuo metu buvusiems santuokoje, paskolino 18 000 Lt namą remontuoti dvejiems metams. Be to, skolininkai įsipareigojo sumokėti 2 000 Lt palūkanas. 2003-04-08 perdavusi pinigus atsakovų namuose(duomenys neskelbtini), A. R. savo ranka parašė paskolos raštelį, kuriame nurodė atsakovams paskolintą pinigų sumą, grąžinimo terminą bei palūkanų dydį. Nors paskolos raštelį pasirašė tik A. V., trečiojo asmens manymu, paskolą turi grąžinti abu atsakovai.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (t. 8, b. l. 179-190) ieškovo A. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo tenkino iš dalies, atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui A. V. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo tenkino iš dalies, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams A. V. ir A. V., UAB „Lavirda“ dėl skolos priteisimo tenkino visiškai, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. R. ieškinį A. V. ir A. V. dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies:

1) priteisė trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais AB DnB NORD bankui iš atsakovų A. V., A. V. ir UAB „Lavirda“ solidariai 32 715,33 Lt negrąžintą paskolą, 4 522,79 Lt palūkanas, 314,64 Lt delspinigius, 13,73 proc. metines sutartines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2007-01-11) iki visiško skolos išieškojimo bei po 1 358,86 Lt iš kiekvieno atsakovo atskirai turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

2) priteisė trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. R. iš atsakovo A. V. 20 000 Lt negrąžintą paskolą ir 600 Lt bylinėjimosi išlaidas;

3) priteisė iš atsakovo A. V. sūnui D. V. materialinį išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2005-12-07 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistas išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovę A. V.. Priteistą išlaikymą teismas sumažino 2 852,30 Lt, kuriuos ieškovas A. V. sumokėjo už laikotarpį nuo 2005-09-01 iki 2008-09-01;

4) priteisė iš atsakovo A. V. 144 Lt žyminį mokestį valstybei;

5) priteisė valstybei iš atsakovų A. V., A. V. ir UAB „Lavirda“ kiekvieno atskirai po 22,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 9, b. l. 3-6) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti trečiųjų asmenų banko AB DnB NORD ir A. R. paskolas ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis po ½, priteisti iš ieškovo sūnui D. V. išlaikyti po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo naujo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl šių motyvų:

Dėl kreditinių įsipareigojimų bankui DnB NORD

Pagal 2004-05-14 kredito sutartį Nr. 329, sudarytą tarp banko ir abiejų sutuoktinių A. V. ir A. V., skolininkai įsipareigojo grąžinti bankui 40 000 Lt paskolą su palūkanomis. Kredito paskirtis - vartojimo reikmėms. Gauto kredito laiduotojas yra UAB „Lavirda“. Civilinėje byloje dėl turto padalinimo, t. y. namų valdos ir žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), ieškovas ir atsakovė pripažino, kad paskola buvo panaudota namą rekonstruoti - pagerinti. Padalinus minėtą turtą ir grąžinus civilinės bylos dalį dėl kreditinių įsipareigojimų nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsakovė pakeitė savo poziciją ir gėdingai melavo teisme, siekdama išvengti bendrų įsipareigojimų bankui DnB NORD. Atsakovė savo argumentus grindė tuo, jog banko paskola buvo panaudota kitais tikslais, t. y. UAB „Pilaja" veiklą plėtoti ir įrengimus pirkti. Nurodė neteisingas pirktų įrengimų kainas, t. y. konvekcinis pečius pirktas už 17 000 Lt, nors iš pateiktų į bylą UAB „Pilaja" dokumentų matosi, jog už konvekcinį pečių, „Lava“ grilį ir marmitą buvo sumokėta 11 494 Lt. Dėl šių aplinkybių buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas (t. 3, b. 1. 13). UAB „Pilaja“ veiklai plėtoti ir įrengimams įsigyti buvo panaudota įstatinis kapitalas 10 000 Lt ir iš Z. ir G. M. imta paskola 30 000 Lt. UAB „Pilaja“ neturėjus galimybės grąžinti pasiskolintų 30 000 Lt, Z. ir G. M. vėliau tapo pagrindiniais akcininkais, turinčiais 75 proc. akcijų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nuo 2007-10-22 iki 2008-01-31 buvo UAB „Pilaja" savininkas. Taip pat ieškovas nesutinka su teismo pozicija, kad ieškovas iš UAB „Pilaja" veiklos gavo pelną. Iš pateiktų į bylą balansų matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai, t. y. be pelno. Ieškovas nesutinka su teismo kritišku liudytojų R. M., A. B. ir K. B. parodymų vertinimu. Ieškovas daro išvadą, kad teismas neįvertino visų įrodymų, svarbių teisingam bylos išnagrinėjimui, pažeidė procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl paskolos bankui DnB NORD įsipareigojimų solidariems atsakovams;

Dėl įsipareigojimų trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. R.

2008-05-13 teismo posėdžio metu ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos užduoti klausimų A. R. apie tai, kiek paskolos raštelių buvo pasirašyta. Tokiu būdu teismas darė spaudimą garbingo amžiaus A. R., neįvertino to, jog A. R. ne visiškai suvokė teismo procesą, be to, A. R. neturėjo byloje atstovaujančio advokato. Teismas neįvertino, kad A. R. yra nukentėjusi nuo atsakovės smurto ir tai galėjo turėti įtakos duodant parodymus. Aplinkybę, jog ieškovas ir atsakovė kartu skolinosi 18 000 Lt iš A. R., paliudijo K. B. (elektrikas, vedžiojęs elektros instaliaciją namuose). Tai, kad ši paskola paimta su atsakove, patvirtino ir R. M. bei A. Z.. Tokiais veiksmais teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir teismo bešališkumo principus. Į teismo posėdį A. Z. buvo kviesta ieškovo ir A. R. prašymu. Iš A. R. skolinti pinigai buvo panaudoti kirpyklos patalpoms įrengti, bendrą turtą pagerinti 2003 m. lapkričio-gruodžio mėn. Tai patvirtino kviesti liudytojai ir pats ieškovas. Nors atsakovė tvirtino, jog kirpyklos patalpos buvo įrengtos iki paskolos gavimo 2003 m. sausio-vasario mėn., ieškovas pateikė teismui kirpyklos patalpų įrengimo projektą, dalį pirktų statybinių medžiagų sąskaitų faktūrų, o atsakovė įrodymų nepateikė. Liudytojo S. R. parodymai taip pat prieštaringi, jis paaiškino, kad 2003 m. paskolino atsakovei 10 000 Lt asmeniškai, o vėliau, neatgavęs tariamai paskolintų pinigų, pasiėmė kirpyklos įrangą už skolą. Teismas nepagrįstai pasisakė, kad šis liudytojas paskolino 10 000 Lt kirpyklos patalpoms pagerinti. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (LR CPK 185 str.). Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus, pasisakyti apie įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę (2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 5). Marijampolės rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, iš kokių lėšų buvo kapitališkai suremontuotos kirpyklos patalpos. Teismui nepripažinus A. R. paskolos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, liko neaišku, iš kokių lėšų buvo suremontuotos kirpyklos patalpos.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Teismas nepagrįstai, pažeisdamas CK 3.156 str., 3.192 str.2 d. ir 3 d. nuostatas, priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo 2005-08-30 iki jo pilnametystės. CK 3.192str. 2 d. ir 3 d. nustato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2005). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. l d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Teismas, priteisdamas iš ieškovo 400 Lt nepilnamečiam vaikui išlaikyti nuo bylos iškėlimo, pažeidė aukščiau nurodytas teisės normas, nesilaikė CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė, prašydama priteisti 500 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą, nepateikė jokių įrodymų, jog tokio dydžio išlaikymo vaikui reikia ir ji yra išleidusi po 1 000 Lt kas mėnesį sūnaus poreikiams tenkinti. Teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovo turtinę padėtį, kad bylos nagrinėjimo metu jo pajamos sudarė 800 Lt. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už maitinimą mokykloje, prailgintą dienos grupę ir būrelius per 2005-2007 metus mokėjo ieškovas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kiek yra išleidusi lėšų sūnui išlaikyti nuo bylos iškėlimo. Nuo 2005-08-30 iki 2007-10-19 atsakovė su sūnumi gyveno su ieškovu. Teismo posėdžių metu atsakovė pripažino, kad už komunalinius patarnavimus ji nemokėjo. Teismo įpareigotas atsakovas pateikė pažymas, patvirtinančias, kiek lėšų išleista komunaliniams patarnavimams. Už laikotarpį nuo 2005-08-30 iki 2007-10-19 ieškovas yra sumokėjęs 20 150,74 Lt. Teismas visiškai nepasisakė dėl šių išlaidų. 2006-11-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, tuo metu ieškovas vienas išlaikė sūnų ir tai pripažino pati atsakovė. Ieškovas nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovas neįrodė, kad vienas išlaikė sūnų. 2008-05-13 vykusio posėdžio metu atsakovė prašė teismo sūnaus išlaikymą priteisti nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2005-08-30 iki 2007-01-01 po 350 Lt (t. 8, b. 1. 63), vėliau mokėti po 500 Lt iki sūnaus pilnametystės. Teismo sprendime nepagrįstai išlaikymas nustatytas 14 400 Lt (36 mėn. x 400 Lt), nors tuo metu minimalus atlyginimas nesiekė 800 Lt. Tiek teismas, tiek atsakovė pripažįsta, kad ieškovas, kaip tėvas, yra rūpestingas. Teismas priteisė iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt, kas sudaro pusę ieškovo atlyginimo per mėnesį. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti nepilnametį šalių sūnų, kurio parodymai, ieškovo manymu, galėjo išsamiai paaiškinti kai kuriuos dalykus. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia vaiko teisę būti išklausytu, reikšti savo pažiūras visais su juo susijusiais klausimais, pažeidžia teises, įtvirtintas Vaikų teisių apsaugos įstatymo 23 str., Vaikų teisių apsaugos konvencijos 12 str. Vaikų teisių skyriaus apklausos metu sūnus patvirtino, kad tėvas nuperka jam mokymosi priemonių, vitaminų, pavalgydina, duoda pinigų, nusiveža į baseinus, kino teatrą, suruošė gimtadienį ir kt. Tai parodo ieškovo, kaip tėvo, aktyvų rūpinimąsi savo sūnumi. Atsakovė teismui teigė, kad ji išleidžia kas mėnesį sūnaus poreikiams tenkinti 1 060 Lt, tačiau to pagrįsti rašytiniais įrodymais negalėjo. Tuo tarpu pats teismas pripažino, kad atsakovės pajamos 2005 m. siekė 495 Lt, 2006 m. – 391 Lt, 2007 m. - 855,33 Lt, o nuo 2008 m. iki 2008-09-02 A. V. buvo registruota Marijampolės darbo biržoje, kurioje pašalpa siekia 343,95 Lt. Pažymėtina, kad nagrinėdamas šeimos santykių bylą teismas yra aktyvus - jis vertina ne tik šalių pateiktus įrodymus, bet, siekdamas teisingai išspręsti bylą, turi teisę juos rinkti savo iniciatyva (CPK 376 str. 1 d.), gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo reikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Teismas pažeidė minėtas teisės normas, kadangi patenkino atsakovės prašymą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, neįvertinęs ieškovo finansinės padėties ir realios galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą, nereikalaudamas iš atsakovės pateikti įrodymus, patvirtinančius jos reikalavimo pagrįstumą.

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 9, b. l. 15-16) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą remdamasis šiais argumentais:

1) teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, susijusias su banko reikalavimo pagrįstumu, kreditorinių įsipareigojimų vykdymu, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais pagrindais naikinti teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo;

2) 2004-05-14 tarp banko ir bendraskolių V. pasirašyta kreditavimo sutartis Nr. 329 (toliau - sutartis), kurios pagrindu buvo suteiktas 40 000 Lt kreditas vartojimo reikmėms. Pasirašydamos sutartį, šalys susitarė dėl mokėtinų sumų (kredito, palūkanų, delspinigių) apskaičiavimo ir mokėjimo/grąžinimo bankui sąlygų ir tvarkos (sutarties bendrosios dalies 9-14; 15-17; 19-22; 36-38p.), solidariosios kredito gavėjų atsakomybės (sutarties bendrosios dalies 47, 47.2., 47.3., 47.4. p.). Kredito grąžinimą kaip solidarus skolininkas užtikrino UAB „Lavirda", 2007-05-14 su banku pasirašydamas laidavimo sutartį Nr. 5. Laiduotojo solidarioji pareiga grąžinti bankui skolą yra numatyta ne tik pagal pasirašytos sutarties 1.1, 2.1.1 p., bet ir pagal įstatymą (CK 6.76 str., 6.81 str.). Kadangi banko skola pagal sutartį nebuvo laiku grąžinama, bankas reikalavimą pareiškė visiems solidarią prievolę turintiems atsakovams, ir teismas pagrįstai šį reikalavimą tenkino;

3) įstatymas leidžia pačioms šalims laisvai sudaryti sutartis ir tarpusavio susitarimu nustatyti teises ir pareigas, tarp jų ir susitarti dėl solidariosios atsakomybės pagal sutartį (CK 6.6 str. l d., 6.156 str. l d.). Taip pat pažymėtina, kad sutartis šalims turi įstatymo galią ir šalis įpareigoja atlikti tai, kas joje numatyta (CK 6.189 str. l d.). Be to, numato pareigą šalims elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.) bei draudžia pakeisti, apriboti ar/ir panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimą ar/ir taikymą (CK 6.157 str. l d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar/ir keisti sutarties sąlygas (CK 6.59 str.);

4) ieškovas neteisingai aiškina materialines teisės normas, reglamentuojančias solidariąją skolininkų pareigą (CK 6.6. str.) bei laiduotojo atsakomybę (CK 6.81 str.). Pagal sutartį V. yra solidarūs banko bendraskoliai. Pagal sutartį atsakovo UAB „Lavrida" atsakomybė ieškovo atžvilgiu taip pat yra solidarioji (CK 6.76, 6.81 str.). Esant solidariajai prievolei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi bendraskoliai bendrai, tiek kiekvienas iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4d.). Kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas pilnai įvykdo prievolę (CK 6.6 str. 5d., 6.123 str.). Bankui negavus iš atsakovų tinkamo prievolės įvykdymo, pastarasis įgijo teises, numatytas tiek sutartyje, tiek laidavimo sutartyje, tiek ir įstatyme (CK 6.6. str. 4, 5 d.), t. y. teisę pareikalauti, kad prievoles ieškovui įvykdytų tiek atsakovai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Atsižvelgus į išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą ir pakeisti solidariąją atsakovų prievolę į V. dalinę bei atleisti laiduotoją UAB „Lavirda" nuo įsipareigojimų bankui vykdymo;

5) santuokos nutraukimas įstatymų nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti ar/ir pasikeisti bent vieno iš sutuoktinio pareigai atsakyti kreditoriui už tinkamą prievolės įvykdymą. Santuokos nutraukimas netrukdo buvusiems sutuoktiniams ir toliau būti solidariais bendraskoliais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktinių įsipareigojimai nėra turtas ir jis negali būti dalinamas pagal CK trečiosios knygos nuostatas. Teismas santuokos nutraukimo byloje neturi teisės spręsti sutuoktinių prievolių apimties tretiesiems asmenims klausimus (šiuo atveju keisti solidariąją atsakomybę į kiekvieno iš sutuoktinių dalinę) ir yra įpareigotas spręsti sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimus, vykdant šias prievoles arba po jų įvykdymo.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 9, b. l. 19-21) prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą dėl šių argumentų:

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama, atsižvelgiant į CK 3.156 str. l d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. .l, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir fizines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Tačiau sprendžiant bet kokį ginčą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 str. 1 dalyje, tai yra, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kuris reiškia, kad sprendžiant šį klausimą, tai turi būti įvertinta vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, tai yra, prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesu naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose orientaciniai kriterijai, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau ši nuostata nėra tas galutinis rodiklis, kurio negalima būtų mažinti, kaip nėra ir tas rodiklis, kuris negali būti ir didesnis nei MMA, jeigu vaiko tėvai to siekia ir deda pastangas visapusiškai rūpintis vaiko gyvenimo sąlygomis, jų gerinimu, vaiko tobulinimu, rūpintis vaiko sveikatos klausimais bei jo visapusišku lavinimu. Išlaikymas vaikui yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, o vaikui augant, paprastai didėja ir jo išlaikymo išlaidos. Nepilnametis D. V. yra vienturtis šalių sūnus. Ieškovas yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras, nes bylos nagrinėjimo eigoje jis nepateikė jokio įrodymo, kuris patvirtintų, kad dėl sveikatos būklės jis negali dirbti ir gauti didesnių pajamų nei 800 Lt. Be to, ieškovas dirba pagal patentą, todėl savo pajamas jis gali rodyti tokio dydžio, koks reikalingas pagal susidariusias aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant priteisiamo išlaikymo dydžio vaikui klausimą, yra svarbu ir tai, kokia yra šalių turtinė padėtis, kas iš tėvų aprūpina vaiką gyvenamuoju būstu. Ieškovas yra pakankamai turtingas, tai yra, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis didelės vertės gyvenamojo namo, kuriame jis gyvena ir šiuo metu, UAB „Pilaja" 10 000 vnt. akcijų, turi transporto priemonę, svarbiausių materialiųjų daiktų: būsto, kurio būtinumas nekelia klausimų, ir transporto priemonės, kuri ieškovui reikalinga darbui, klausimai jo paties gyvenime yra išspręsti. Dėl iki galo neišspręstų ginčų su ieškovu bei iš dalies dėl to, kad šiuo metu naudotis gyvenamuoju namu, kurio 1/2 priklauso ir atsakovei, atsakovė negali (nėra vandens, atjungtas šildymas), todėl atsakovė su sūnumi gyvena brolio bute, tai yra, aprūpina sūnų gyvenamuoju plotu, gyvena su juo ir užtikrina kasdienių jo poreikių patenkinimą. Negalėdama numatyti to, kad ieškovas ieškinyje prašė kaip rūpestingas tėvas nustatyti sūnaus Deivydo gyvenamąją vietą kartu su juo, vėliau ims skaičiuoti kiekvieną litą, kurį jis išleidžia sūnui, kartu su juo praleisdamas laisvalaikį, atsakovė nepasirūpino įrodymų, patvirtinančių vaiko išlaikymui skirtų išlaidų dydį, rinkimu, tačiau tai realiai turbūt ir neįmanoma, nes daug dalykų gyvenime sprendžiama bendrai. Atsakovės paskaičiavimu, vidutiniškai vieno mėnesio išlaidos vaikui sudarė apie 1 056 Lt. Ieškovas neteisus, teigdamas, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad jis teikė įrodymus apie tai, jog perka vaikui maisto produktus, vitaminus. Teismas, nuspręsdamas dėl vaiko išlaikymo dydžio, kaip tik atsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus ir jo nurodytas aplinkybes bei gaunamas pajamas ir priėmė sprendimą, pagrįstą teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, tačiau kaip rodo skundas, ieškovas nesutinka ir tokiu teismo sprendimu;

Dėl įsipareigojimų kreditorei A. R.

Atsakovė neneigia, kad tarp ieškovo ir A. R. 2003-04-08 susiklostė paskoliniai santykiai, kuriuos apibrėžia CK 6.870 str., pagal kurio nuostatas paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tačiau atsakovė niekada nepripažino, kad ji žinojo apie tai, kad A. R. skolino pinigus A. V., kuriam tikslui juos skolino. Atsakovė teigia, kad ieškovui skolinantis pinigus ji nedalyvavo, todėl mano, kad pagal CK 3.109 str. 3 d., kuri nustato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtiniems šeimos poreikiams tenkinti, prievolė grąžinti skolą A. R. solidariai kartu su ieškovu negali atsirasti. Ši teismo sprendimo dalis pagrįsta ir teisėta, nes teismas smulkiai išanalizavo visus byloje pateiktus įrodymus, įvertino jų prieštaravimus, kritiškai įvertino liudytojų parodymus ir priėmė teisingą sprendimą;

Dėl įsipareigojimų kreditoriui AB DnB NORD bankas

Dėl įsiskolinimo šiam kreditoriui per visą bylos nagrinėjimo eigą atsakovė laikėsi vienodos pozicijos, kad paskola buvo paimta barui įrengti. Atsakovė niekada nepripažino, kad paskola imta ir panaudota namui rekonstruoti, rekonstrukcija baigta 1997 metais, ką patvirtino Nekilnojamojo turto registrų išrašų (įrašas Nr.70/18543) duomenys, nes tai neatitiktų faktinės padėties ir tai prieštarautų byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Tačiau paskolos paėmimo metu, negalėdama numatyti bendro gyvenimo iširimo netolimoje ateityje, atsakovė buvo neatsargi, nes paskola buvo paimta ir panaudota UAB „Pilaja", kuri liko ieškovo reikmėms. Atsakovė supranta, kad dėl to iškyla solidari skolos grąžinimo atsakomybė. Kadangi UAB „Lavirda" užtikrino kreditoriui paskolos grąžinimą pagal 2004-05-14 kreditavimo sutartį kaip solidarus skolininkas, kaip laiduotojas, todėl pagal CK 6.81str. nuostatas, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl įsipareigojimų kreditoriui AB bankui DnB NORD

Ieškovas nesutinka su 2008-09-22 sprendimo dalimi, kuria trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais AB DnB NORD banko ieškinys atsakovams dėl skolos priteisimo tenkintas visiškai ir iš atsakovų AB DnB NORD bankui solidariai priteista 32 715,33 Lt negrąžinta paskola, 4 522,79 Lt palūkanos, 314,64 Lt delspinigiai, 13,73 proc. metinės sutartinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2007-01-11) iki visiško skolos išieškojimo bei po 1 358,86 Lt iš kiekvieno atsakovo atskirai turėtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti.

Kaip matyti iš byloje esančios AB banko „NORD/LB Lietuva“ ir atsakovų A. ir A. V. pasirašytos 2004-05-14 kreditavimo sutarties Nr. 329 (t. 6, b. l. 5-13), atsakovams buvo suteiktas 40 000 Lt kreditas. Atskira 2004-05-14 laidavimo sutartimi Nr. 5 (t. 6, b. l. 14-16) UAB „Lavirda“ laidavo kreditoriui AB bankui „NORD/LB Lietuva“ už skolininkų prievolių vykdymą visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, jeigu skolininkai neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininkų prievoles pagal kreditavimo sutartį. 2006-12-11 Pažyma apie skolos dydį Nr. 30.56.17/7658 (t. 6, b. l. 18) kreditorius AB „DnB NORD“ bankas konstatavo, kad skolininkai netinkamai vykdo įsipareigojimus, kylančius iš 2004-05-14 kreditavimo sutarties Nr. 329, paskolos įmokų bei palūkanų nemoka nuo 2005-08-31, dėl ko ieškinio padavimo dieną (2007-01-03) kreditoriui buvo skolingi 37 552,76 Lt. Nustatyta, kad ieškovas neginčija skolos buvimo ar jos dydžio faktų, tačiau mano, kad ši skola turėtų būti išieškota ne iš skolininkų Astos ir A. V. ir laiduotojo UAB „Lavirda“ solidariai, o tik iš skolininkų Astos ir A. V., priteisiant iš jų po ½ skolos bei kitų įmokų. Kolegija nesutinka su tokia ieškovo pozicija, nes tokie ieškovo argumentai prieštarauja laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, taikymo praktikai, laidavimo instituto prigimčiai (CK 6.76 str. – 6.97 str.) bei pačios 2004-05-14 laidavimo sutarties Nr. 5 nuostatoms. CK 6.70 str. 1 d. įtvirtintas laidavimo institutas laikytinas kaip vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.6 str. 1 d., CK 6.81 str. 1 d.). Kaip matyti iš 2004-05-14 laidavimo sutarties Nr. 5, sutartyje nėra numatyta išlygų dėl laiduotojos UAB „Lavirda“ atsakomybės pagal skolininkų prievoles, todėl laikytina, kad skolininkų Astos ir A. V. ir UAB „Lavirda“ atsakomybė pagal skolininkų prievoles yra solidari. CK 6.78 str. 3 d. ir 6.81 str. 2 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad laiduotojas solidariai atsako tiek už pagrindinės, tiek už papildomų skolininko prievolių įvykdymą, jeigu laidavimo sutartis nenustato ko kita. Kaip jau buvo minėta, 2004-05-14 laidavimo sutarties Nr. 5 1.1 ir 2.1.1 punktuose nustatyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkai, jeigu skolininkai neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininkų prievoles. Esant tokiai sutartinei sąlygai laikytina, kad tiek skolininkų, tiek laiduotojos UAB „Lavirda“ atsakomybė už visų skolininkų prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą turinys ir apimtis yra vienodi. 2004-05-14 laidavimo sutarties Nr. 5 4.1 punkte nurodytas laiduotojos UAB „Lavirda“ patvirtinimas, jog ji susipažino su kreditavimo sutarčių sąlygomis, o laidavimo sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad laiduotojo atsakomybė pagal šią sutartį išlieka nepriklausomai nuo to, kad be laiduotojo sutikimo iš esmės pasikeičia skolininko prievolės pagal kreditavimo sutartį ir dėl to padidėja laiduotojo atsakomybė ar atsiranda kitos nepalankios laiduotojui pasekmės. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės atleisti vieną iš solidarių skolininkų - UAB „Lavirda“ - nuo prievolių, prisiimtų laidavimo sutartimi, vykdymo. Kolegijos nuomone, ieškovo nurodyti argumentai dėl gautos paskolos paskirties ar panaudojimo būdo neatleidžia laiduotojo nuo pareigos atsakyti kreditoriui, jeigu pagrindiniai skolininkai savo prievoles vykdo netinkamai, taigi neatleidžia ir nuo solidariosios prievolės grąžinti kreditoriui skolą.

Dėl įsipareigojimų kreditorei A. R.

Ieškovas taip pat nesutinka su 2008-09-22 sprendimo dalimi, kuria trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. R. priteista iš atsakovo A. V. 20 000 Lt negrąžinta paskola ir 600 Lt bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo šią skolą priteisti iš abiejų atsakovų – Astos ir A. V. lygiomis dalimis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nei A. R., nei A. V. nepateikė įrodymų, objektyviai patvirtinančių, kad atsakovė A. V. kartu su A. V. 2003-04-08 sudarė su A. R. paskolos sutartį ir/ ar kad apie tokios paskolos sutarties sudarymą tarp A. R. ir A. V. atsakovei A. V. būtų žinoma. 2003-04-08 paskolos raštelį teismas vertino protingumo ir teisingumo požiūriu, konstatuodamas, kad atsakovei A. V. apie tokios paskolos sudarymą nieko nebuvo žinoma iki šios bylos iškėlimo teisme, ir pats A. V. nepateikė įrodymų, kad A. R. tariamai paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Bendrosios prievolės yra tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 str. 1 d. pateikiamas sąrašas prievolių, kurios laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis, tačiau tuo pačiu CK 3.109 str. 3 d. įstatymo leidėjas įtvirtino ir išimtį, įgalinančią apsaugoti vieną iš sutuoktinių, jeigu kitas sutuoktinis nesąžiningai naudojasi sutuoktinio teisėmis ir be pagrindo prisiima įsipareigojimus ir kito sutuoktinio vardu. CK 3.109 str. 3 d. nustato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtiniems šeimos poreikiams tenkinti. Šiuo atveju, nesant kito sutuoktinio sutikimo, aplinkybę, kad sandoris atitiko šeimos interesus, privalo įrodyti sutuoktinis, paėmęs paskolą. Neįrodžius šios aplinkybės, iš sandorio kylančios prievolės yra laikomos asmeninėmis paskolą paėmusio sutuoktinio prievolėmis. Byloje nustatyta, kad 2003-04-08 tretysis asmuo A. R., kuri buvo atsakovų vaiko auklė, paskolino ieškovui A. V. 18 000 Lt, įskaitant ir 2 000 Lt palūkanas už suteiktą paskolą. Kaip matyti iš trečiojo asmens A. R. ieškinio (t. 7, b. l. 16-17), A. R. nurodė, kad paskolintus pinigus ji perdavė A. V., kuri juos perskaičiavo. Toliau ieškinyje nurodoma, kad tuos pačius pinigus A. R. vis tik perdavė A. V., po ko A. R. savo ranka surašė skolos raštelį, kurį pasirašė tik A. V.. Kaip nurodė atsakovė A. V., sudarant sandorio ji nedalyvavo, ar A. V. skolinosi pinigus, nežino, taip pat nežino, kur gautus iš A. R. pinigus ieškovas išleido. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, nagrinėjant bylą teisme, buvo nustatytos visiškai viena kitai prieštaraujančios aplinkybės dėl pasirašytų paskolos raštelių skaičiaus bei jų originalumo. Šių aplinkybių nesutapimo A. R. teismui negalėjo išsamiai paaiškinti. Ieškovas A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2008-05-13 teismo posėdžio metu, kuriame buvo nustatytos prieštaringos aplinkybės, ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos užduoti klausimų A. R. apie tai, kiek paskolos raštelių buvo pasirašyta. Tokiu būdu teismas darė spaudimą garbingo amžiaus A. R., neįvertino to, jog A. R. ne visiškai suvokė teismo procesą, be to, A. R. neturėjo byloje atstovaujančio advokato. Tokie ieškovo argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes, kaip matyti iš A. R. ieškinio, ši visas jai suprantamas aplinkybes dėstė logiškai, suprasdama savo veiksmų pasekmes. Be to, kolegija pažymi, kad kiekviena proceso šalis gali laisva valia pasirinkti savo dalyvavimo procese būdą, įskaitant ir atstovavimą bei priemones savo pažeistiems interesams ginti. Taigi nevienareikšmiškų aplinkybių, susijusių su paskolos raštelių skaičiumi ir originalumu, nustatymas, ant kurių nėra nei vieno atsakovės A. V. parašo, suponuoja išvadą, kad A. V. nežinojo apie ieškovo A. V. ir A. R. sandorį. Ieškovas aplinkybę, jog atsakovei A. V. buvo žinoma apie skolą A. R., įrodinėjo ir liudytojų R. M., A. B. bei K. B. parodymais, kurie tvirtino, jog vienomis ar kitomis aplinkybėmis girdėję, kad atsakovė A. V. žinojo apie A. V. pasiskolintus iš A. R. pinigus. Kaip jau buvo minėta, CK 3.109 str. 3 d. įtvirtintu atveju, kai byloje nėra duomenų apie kito sutuoktinio sutikimą imti paskolą, ieškovas įpareigotinas įrodinėti, kad paimta paskola buvo panaudota būtent šeimos interesams bei poreikiams tenkinti. Apeliaciniame skunde ieškovas A. V. nurodė, kad pasiskolintus pinigus ieškovas panaudojo šeimos turtui pagerinti (kirpyklai įrengti), ir tai patvirtina teismui jo pateiktas kirpyklos patalpų įrengimo projektas, dalis pirktų statybinių medžiagų sąskaitų faktūrų. Kolegija, įvertinusi ieškovo A. V. pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad šie įrodymai nepatvirtina fakto apie 18 000 Lt panaudojimą V. šeimos poreikiams tenkinti. Kaip matyti iš šių dokumentų (t. 8, priedas- vokas), sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovas savo vardu per 2003 metus pirko statybinių medžiagų už 7 000 Lt. O V. K. projektavimo biuro atlikta kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini) (kaip nurodoma ekspertizės protokole – šis pastatas nuosavybės teise priklauso ieškovui A. V.), higieninės ekspertizės protokolas nurodo tik reikalavimus, taikomus kirpykloms. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas A. V. 2000-2003 metais vertėsi automobilių prekyba, todėl pajamų galėjo turėti daugiau nei užfiksuota keliose byloje pateiktose sąskaitose faktūrose. Todėl, kolegijos nuomone, ieškovo pateikti įrodymai neleidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstos išvados apie 18 000 Lt paskolos panaudojimą V. šeimos interesais. Be to, tokią apeliacinės instancijos teismo poziciją sustiprina ir byloje esantys duomenys bei paties ieškovo byloje nurodytos aplinkybės. 2005-08-26 ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo (t. 1, b.l.2-7) ieškovas nurodė, kad namas, esantis(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė tik ieškovui. Taip pat ieškinyje ieškovas nurodo, kad jis pasiskolino iš A. R. 18 000 Lt ir įrengė jam priklausančiame name kirpyklą, kuria, ieškovo teigimu, atsakovė nenorėjusi naudotis, patentą dirbti buvo išsiėmusi tik 3 mėnesiams. Taigi pradiniame ieškinyje ieškovas savo argumentų dėl 18 000 Lt skolos negrindė aplinkybėmis, kurias nurodė tolesniame bylos nagrinėjime. Taip pat pažymėtina, kad viso proceso metu, iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-28 nutartimi patvirtino Kauno apygardos teismo 2007-05-23 nutartimi padarytas išvadas dėl namų valdos, esančios(duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine šalių nuosavybe, ieškovas teigė, jog ši namų valda yra jo asmeninė nuosavybė. Taigi šios aplinkybės taip pat paneigia ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kad pinigai buvo skirti bendram su atsakove A. V. turtui pagerinti, nes dar 2003 metais, kai buvo atlikti kirpyklos įrengimo darbai name, esančiame(duomenys neskelbtini), ieškovas šį namą laikė savo asmenine nuosavybe.

Kaip žinoma, civiliniame procese vertinant įrodymus taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė. Ši taisyklė yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje savo nutartyje išdėstė argumentus šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002; 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Atsižvelgiant į tai, ir nagrinėjamu atveju turi būti vertinama šalių nurodytų aplinkybių visuma, siekiant nustatyti, kokie santykiai tarp šalių galėjo būti susiklostę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei vadovaudamasi minėta įrodymų pakankamumo taisykle ir tikimybių pusiausvyros principu, laiko, kad nors paskolos iš A. R. paėmimo laiku A. V. ir A. V. buvo sutuoktiniai, tačiau ieškovas A. V. neįrodė, kad atsakovė A. V. pritarė 18 000 Lt paskolos paėmimui iš A. R. ir kad pasiskolinti 18 000 Lt buvo panaudoti būtent šeimos interesams. Remdamasi šalių nurodytų aplinkybių visuma, kolegija daro išvadą, kad ieškovas A. V. neįrodė aplinkybių, paneigiančių CK 3.109 str. 3 d. nuostatą, dėl ko susidarytų prielaidos atsirasti solidariai sutuoktinių prievolei grąžinti A. R. paskolą.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taip pat ir nacionaliniame įstatyme – CK 3.192 str. 2 dalyje – nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008-10-22 nutartis, priimta A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008, ir kt.). Taigi nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, turimas santaupas, nekilnojamąjį turtą ir pan. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2005-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008-10-22 nutartis, priimta A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008, ir kt.). Taigi sprendžiant reikalingo vaikui išlaikyti išlaidų dydžio klausimą būtina nustatyti šalių vaiko poreikius ir įvertinti abiejų išlaikymą privalančių teikti tėvų turtinę padėtį, jų finansines galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Pirmosios instancijos teismas atsakovės A. V. priešieškinį tenkino iš dalies, priteisęs iš A. V. sūnui D. V. materialinį išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2005-12-07 (priešieškinio padavimo datos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistas išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti A. V.. Be to, padaręs išvadą, kad ieškovas realiai turėjo galimybę mokėti sūnui 1 200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2005-08-30 (tai yra, dienos, kai prie vaiko išlaikymo ieškovas reguliariai neprisideda) iki 2005-12-07 (priešieškinio padavimo dienos) (CK 3.200 str.), o ieškovo nuo 2005-09-01 iki 2008-09-01 sumokėta 4 058,30 Lt suma padengia 1 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, teismas iš ieškovo sūnui priteistą išlaikymą mažino 2 852,30 Lt (4 058,30 Lt – 1 200 Lt = 2 858,30 Lt).

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokio dydžio išlaikymo vaikui reikia ir kiek ji yra išleidusi kas mėnesį sūnaus poreikiams tenkinti. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo ieškovės pateiktas vaiko poreikių skaičiuotes, vienas išlaidas patvirtindamas, kitas atmesdamas (pvz. išlaidas psichologo pagalbai apmokėti). Byloje nustatyta, kad šalių sūnui šiuo metu yra 11 metų, vaikas yra moksleivis, kuriam reikalingos įvairios mokymosi priemonės, be to, berniukas lanko įvairius užklasinius renginius, būrelius, aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje.

Apelianto nuomone, teismas, priteisdamas išlaikymą, taip pat neatsižvelgė į jo turtinę padėtį bei į tai, kad bylos nagrinėjimo metu jo pajamos sudarė 800 Lt. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, vertindamas ieškovo A. V. galimybes mokėti sūnui išlaikymo po 400 Lt kas mėnesį, atsižvelgė į tai, kad po santuokos nutraukimo ieškovui atiteko ½ dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo, garažo, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir kt., kurio vertė 315 600 Lt, ieškovas disponuoja UAB „Pilaja“ akcijomis, ieškovo gaunamas pajamas sudaro įvairių rūšių (darbo užmokestis, nuompinigiai) pajamos. Be to, teismas vertino ir tai, kad ieškovas nesiėmė pakankamai priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvada, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo fizinius negalavimus ar kitus sveikatos sutrikimus, kurie trukdytų jam dirbti bei gauti pakankamas pajamas, užtikrinančias ieškovo galimybes teikti savo nepilnamečiam sūnui pilnavertį išlaikymą, o ne tik jo pripažįstamą 200 Lt per mėnesį sumą.

CK 3.192 str. 3 d. numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia kolegijai daryti pagrįstą išvadą, kad abu nepilnamečio D. V. tėvai šiuo metu yra finansiškai pajėgūs skirti savo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme A. V. pateikė į bylą papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad jis laikotarpiu nuo 2008-09-30 iki 2009-01-29 kas mėnesį pervedė atsakovei A. V. po 400 Lt sūnui išlaikyti. Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina, kad ieškovas šiuo metu yra finansiškai pajėgus mokėti 400 Lt dydžio išlaikymą savo sūnui. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį bei atsakovės turėtas išlaidas vaikui išlaikyti, kolegijos nuomone, pagrįstai nusprendė, jog šalių nepilnamečiam sūnui D. V. (gim. 1998-01-19) išlaikyti šiuo metu būtina suma yra 800 Lt per mėnesį. Nenustačius ieškovo sunkios turtinės padėties, kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir pripažinti, kad nepilnamečio šalių sūnaus būtinus poreikius galėtų patenkinti mažesnis nei 800 Lt išlaikymas per mėnesį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktikoje akcentuojamu orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, konstatuoja, jog apylinkės teismas be pagrindo neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad MMA tik nuo 2008-01-01 sudaro 800 Lt, o iki 2007-07-01 MMA buvo 600 Lt ir laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-01-01 – 700 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė 2008-05-13 vykusio teismo posėdžio metu (8 t., b. l. 60 a. p.), vadovaudamasi tuo, kad išlaikymas negali būti mažesnis už minimalią algą, padalintą per pusę, prašė išlaikymą iš ieškovo priteisti nuo 2005-08-26 ,,proporcingai koks tuo metu buvo minimumas“, pripažintina, kad, vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išlaikymas turėjo būti priteistas nuo priešieškinio padavimo dienos iki 2007-07-01 po 300 Lt kas mėnesį, iki 2008-00-01 po 350 Lt kas mėnesį ir tik nuo 2008-01-01 – po 400 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistas išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovę A. V.. Be to, atitinkamai nuo 2 852,30 Lt iki 3 090 Lt didintina suma, kuria išlaikymas buvo sumažintas, konstatuojant, kad ieškovas realiai turėjo galimybę už laikotarpį nuo 2005-08-30 (tai yra, dienos, kai prie vaiko išlaikymo ieškovas reguliariai neprisideda) iki 2005-12-07 (priešieškinio padavimo dienos) mokėti sūnui 968 Lt dydžio (300 x 3 + 300 x 7 : 31) išlaikymo įsiskolinimą ir kad ieškovo nuo 2005-09-01 iki 2008-09-01 sumokėti 4 058,30 Lt padengia 968 Lt išlaikymo įsiskolinimą (4 058,30 Lt – 968 Lt = 3 090 Lt). Pažymėtina, jog ieškovo mokėjimai, atlikti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, į sumą, kuria priteistas išlaikymas yra sumažintas, nėra įskaityti.

Tai, kad ieškovas už laikotarpį nuo 2005-08-30 iki 2007-10-19 už komunalinius patarnavimus yra sumokėjęs 20 150,74 Lt, kolegijos nuomone, vertinant nustatytų aplinkybių visumą (ypač tai, kad išlaikymo dydis nustatytas pagal MMA), negali papildomai įtakoti sūnui priteisto išlaikymo sumažinimo. Tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-11-02 sprendimu šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindas visiškai nepriteisti iki 2007-05-23 (Kauno apygardos teismo nutarties, kuria sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina) išlaikymo, nes, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, ieškovas, gyvendamas tuo laikotarpiu su atsakove tame pačiame name, neįrodė, kad sūnų išlaikė ir prižiūrėjo vienas, tuo labiau kad sumos, pagal ieškovo pateiktus įrodymus jo išleistos sūnui išlaikyti, iš priteistos sumos yra atskaičiuotos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo pakeičia, likusias sprendimo dalis palikdama nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti priteistą iš atsakovo A. V. sūnui D. V. materialinį išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2005-12-07 iki 2007-07-01 ir po 350 Lt nuo 2007-07-01 iki 2008-01-01, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistas išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovei A. V.. Nuo 2 852,30 Lt iki 3 090 Lt padidinti sumą, kuria priteistas išlaikymas sumažintas.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.