- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- 1A-258-300/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Bronius Zalaga
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
Pranešėjas Vidmantas Mylė Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-300/2008
Teisėja Ernesta Montvidienė Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.7.1.1., 2.4.6.4.1.
2008 m. gruodžio 24 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008-06-04 nuosprendžio, kuriuo:
A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d. ir paskirta bausmė 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžio pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime praleistas laikas nuo 2007-12-18 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusios A. J. civilis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt ( dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos nukentėjusios A. J. naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. M. buvo nuteistas už tai, kad 2006-07-27 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš A. J., o būtent: ranka sudavęs jai vieną smūgį į veido sritį, bei ją užgulęs visu savo kūnu ir taip atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su A. J. prieš jos valią, dėl ko nukentėjusiajai A. J. padarė kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, tuo nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jį išteisinti, nes išžaginimo nebuvo, o viskas vyko abipusiu susitarimu. Skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes buvo apkaltintas tuo, ko nepadarė. Jis teigia, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas, kadangi sprendimas buvo nulemtas ankstesnių jo teistumų, padarytos neteisingos išvados dėl jo asmenybės. Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje klaidingai nurodytas jo teistumų skaičius, neteisingai konstatuota, jog jis buvo nedirbantis. Jo nuomone, ikiteisminis tyrimas atliktas šališkai, o nuosprendis paremtas prieštaringais ir melagingais liudytojos R. K. bei nukentėjusiosios parodymais, kuri siekė pasipelnyti iš šio įvykio, be to, nebuvo apklausti visi liudytojai.
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis, kadangi nenustatyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 329 str. 1 d. 1 p.)
Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006-07-27 naktį turėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja A. J., tačiau teigė, jog šie santykiai buvo abiejų sutarimu. Mano, kad nukentėjusioji jį apkalba, kadangi ji norėjo gauti pinigų iš kaltinamojo už tai, kad atsiimtų savo rašytą pareiškimą. A. M. nurodė, jog nukentėjusioji A. J. sakė teismo posėdžio metu netiesą, jie buvo pažįstami ir iki šio įvykio, nukentėjusioji yra buvusi pas jį kambaryje, be to, tikrai žinojo, jog yra teistas. A. M. parodė, kad jis viešbutyje (duomenys neskelbtini) kartu su savo bendradarbiais ir to viešbučio gyventoja R., jos drauge A. J. (duomenys neskelbtini) kambaryje girtavo, po to važiavo išsimaudyti. Sugrįžę pasiėmė degtinės ir išvažiavo pas bendradarbio A. M. mamą į (duomenys neskelbtini) toliau girtauti. B. A. jo paprašė, kad jis ją pamokytų važiuoti. Vėlai vakare jis sėdo prie vairo, o A. J. atsisėdo jam ant kelių ir jie abu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) laukus. A. J. paprašė sustoti, nes norėjo atlikti gamtinius reikalus. A. M. nurodė, jog jis liko prie automobilio laukti. Kai ji grįžo, abu nutarė pasimylėti, abu patys nusirengė savo drabužius ir įvyko lytinis aktas. Tai įvyko ant žolės, šalia automobilio. Jie abu su A. J. sugrįžo į (duomenys neskelbtini) tačiau neberado to namo, kuriame girtavo. Kartu parvažiavo į Šiaulius ir ją išleido miesto centre. Jis jai tikrai jokio smūgio nesudavė, lytinis aktas su ja buvo tikrai jų abiejų bendru susitarimu. Pripažįsta, kad tuo metu buvo neblaivus. Tą patį vakarą jį atvežė į policijos komisariatą, tačiau tik paklausė anketinius duomenis ir uždarė, o ryte apklausė tyrėja D. S.. Nurodė, kad nukentėjusiosios motina iš jo reikalavo pinigų, tačiau nesutiko su jo pasiūlyta suma. Nuteistasis taip pat nurodė, kad neįmanomi lytiniai santykiai esant tik tiek numautoms kelnėms – iki šlaunų, kaip nurodė nukentėjusioji.
Kad pas tyrėją vyko derybos tarp įtariamojo ir nukentėjusiosios dėl galimo susitaikymo, patvirtino ir liudytoja apklausta tyrėja D. S.. Ji nurodė, kad norą taikytis išreiškė nukentėjusiosios mama, o su ja buvęs advokatas G.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji A. J. parodė, jog 2006-07-26 apie 16 val. ji nuvyko pas savo draugę R. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini) viešbutyje, Šiaulių mieste. Į viešbutį atvyko ir R. K. draugas A. M., kuris tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Viešbutyje taip pat buvo kaltinamasis A. M., jie visi gėrė alkoholį. Kadangi A. M. buvo blaiviausias iš jų visų, todėl nusprendė, kad jis vairuos automobilį, ir visi nuvažiavo pas A. M. mamą į (duomenys neskelbtini), kur visi toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Vaikinai gėrė degtinę, o ji su R.K. – sidrą. Iš kieme stovėjusio automobilio sklido muzika, todėl ji nusprendė pakeisti grojusią muziką. Perjungiant muziką, į automobilį įšoko kaltinamasis ir pasakė, jog reikia apsukti automobilį, kad geriau girdėtųsi muzika. Pradėjus A. M. važiuoti, ji pamatė, jog jis važiuoja tolyn į laukus, bei tuo metu A. M. pradėjo prie jos lįsti, grabinėtis. Tuomet nukentėjusioji paprašė sustoti, sakydama, jog nori šlapintis. A. M. sustojus, nukentėjusioji pradėjo bėgti, tačiau A. M. ją pasivijo, trenkė ranka jai į veidą, pataikė į lūpą, parvertė ją ant žemės ir išžagino. Po išžaginimo nukentėjusioji įlipo į automobilį, nes visiškai nepažįsta (duomenys neskelbtini) ir nežinojo, kur eiti. A. M. važiavo į Šiaulius ir ją išleido centre, iš kur nukentėjusioji paskambino savo draugui, ir jie kartu nuvyko į policijos nuovadą bei parašė pareiškimą.
Taigi, analizuojant surinktus byloje įrodymus, objektyviai nustatyta tik tai, kad nagrinėjamo įvykio metu nuteistasis A. M. ir nukentėjusioji A. J. (duomenys neskelbtini) lytiškai santykiavo. Tačiau byloje nesurinkta neginčijamų jo kaltės įrodymų, tai yra, kad A. M. panaudojo ir fizinį smurtą. Nuteistasis A. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai neigia vartojęs smurtą. Nors nukentėjusioji A. J. tvirtina priešingai, tačiau jos parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi.
Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertindamas tiek naujus, tiek jau byloje buvusius įrodymus, daro priešingą išvadą, negu padarė pirmosios instancijos teismas.
Atlikus įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas aplaidžiai, vienpusiškai ir neobjektyviai, o pirmos instancijos teismas netyrė byloje esančių prieštaravimų, todėl padarė nepagrįstą išvadą.
A. J. protokole-pareiškime nukentėjusioji nurodė, jog A. M. paprašyta ji vairavo automobilį, o pasiklydusi A. M. paliepimu sustojo. A. M. atlošė automobilio sėdynę, ją lietė, iš ko ji suprato, kad A. M. nori su ja lytiškai santykiauti. Siekdama išvengti lytinių santykių, nuteistajam pasakė, kad nori į tualetą ir bandė bėgti, tačiau A. M. ją pasivijo, pasivijęs pargriovė ant žemės ir pasakė – „už tai, kad bėgai dabar gausi”, ir pradėjo ją nurenginėti, o kadangi ji priešinosi, A. M. smogė vieną kartą kumščiu į veidą ir prakirto lūpą. Tuomet, pasak A. J., A. M. jai kelnių iki galo nenumovė, nes ji priešinosi, bet vis tiek ją išžagino (t. 1, b. l. 5).
Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė apklausta liudytoja, t. y. kad jai su A. M. išvažiavus pasivažinėti, ir jai vairuojant automobilį, ji pasiklydo, o A. M. paliepus sustojo. Jai priešinantis, A. M. trenkęs kumščiu į veidą, ir ją išžaginęs ( t. 1, b. l. 7–8).
Priešingai negu ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog A. M. vairuojant automobilį, išvažiavo kažkur toliau nuo tos vietos, kur girtavo, prašiusi A. M. važiuoti atgal, tačiau ją nuvežė į laukus, o sustabdęs automobilį, nuteistasis pradėjo prie jos kabinėtis. Išlipusi iš automobilio bėgo, tačiau A. M. ją pasivijo, trenkė į lūpą ir ją išžagino ( t. 2, b. l. 55).
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusioji A. J. nurodė kitas aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad girtavimo metu priėjo prie mašinos pagarsinti muzikos, o tuo pat metu priėjęs A. M. pastūmė ją į mašiną, uždarė dureles ir pasakęs: „pavažiuosiu apsukti mašinos”, nuvažiavo laukus, važiavo gal kilometrą, o sustojęs pradėjo ją nurenginėti. Teigė, jog A. M. nespėjo jos nurengti, nes ji pasakė jam, kad nori į tualetą. Ji išlipo iš mašinos ir ėjo, tuo metu ir A. M. išlipo, sakė, kad irgi nori gamtinių reikalų. Kai jis pradėjo daryti gamtinius reikalus, ji pradėjo bėgti, tačiau A. M. ją pasivijo, trenkė kumščiu į lūpą, ji nugriuvo, o nugriuvusią A. M. nurengė, daugiau nemušė, tik grasino ir ją išprievartavo numovęs kelnes iki šlaunų.
Nenuoseklūs ir prieštaringi nukentėjusiosios A. J. parodymai, įvertinus juos visų bylos aplinkybių aspektu, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis, atlikdamas lytinį aktą, pavartojo fizinį smurtą. Nors sužalojimas lūpoje nustatytas, tačiau vien toks sužalojimas negali būti pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nes be nukentėjusiosios prieštaringų parodymų, nuteistojo kaltės nepatvirtina kita bylos medžiaga, o nuteistasis neigia savo kaltę.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusioji nurodė, kad nežinanti, kodėl pareigūnai užrašė tikrovės neatitinkančius parodymus, nors ji pasirašė. Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo girtaujama, tai patvirtina liudytojų R. K., A. M. parodymai, tačiau A. J. girtumas nenustatytas, nors kaltinamasis nurodė, jog iš tyrėjos D. S. sužinojęs, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas didesnis girtumas, nei jo. Taipogi pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. J. parodė, kad ji priėjo prie mašinos pagarsinti muzikos, o tuo metu priėjęs kaltinamasis pastūmęs ją į mašiną, taigi teigia, jog buvo pavartota prievarta jau prieš išvažiuojant, tačiau tokius nukentėjusios A. J. parodymus paneigia liudytojos S. K., parodymai, nes jie nurodo, kad A. J. savo noru, draugiškai įsėdo į automobilį, A. M. prievartos nenaudojo (t. 2, b. l. 107), o apklaustas liudytoju A. M. nurodė, kad iš nukentėjusiosios ir nuteistojo elgesio suprato, kad jie išvažiavo mylėtis. Šios aplinkybės paneigia ne tik nukentėjusiosios parodymus dėl prievartos jai lipant į nuteistojo mašiną, bet ir dėl A. M. inkriminuojamo išžaginimo.
Iš byloje esančio tyrėjos S. T. tarnybinio rašto (t. 1, b.l. 29–30) matyti, kad A. M. buvo sulaikytas tą pačią naktį, tai yra 2006-07-27, ir jam buvo nustatytas girtumas, ką patvirtina ir nukentėjusiąją apklausęs tyrėjas A. T., tačiau byloje nėra A. M. sulaikymo bei apklausos protokolų. Be to, teismas nustatė dar ir kitus aplaidaus ir neišsamaus atliekamo ikiteisminio tyrimo faktines aplinkybes. Pristatytų į budėtojų padalinį apskaitos žurnale nurodyta, jog A. M. sulaikytas 2006-07-26 02.24 val., išleistas 2006-07-27 10.30 val., o A. J. protokolas-pareiškimas surašytas tik 2006-07-27 02.30 val., tai yra vėliau, negu A. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių RPK. Iš Šiaulių RPK pristatytų į budėtojų padalinį asmenų apskaitos žurnalo matyti, kad A. M. buvo išvestas apklausai, tačiau, kaip jau buvo paminėta, įtariamojo apklausos protokolų byloje nėra.
Iš byloje esančio įtariamojo sulaikymo protokolo matyti, kad A. M. buvo sulaikytas tik 2006 m. spalio 5 d. (t. 1, b. l. 31), o apklaustas įtariamuoju 2006 m. spalio 6 d. (t. 1, b.l. 36–37).
Teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta esminių LR BPK pažeidimų. Buvo pažeisti LR BPK 10 str., 44 str., 188 str. reikalavimai, reglamentuojantys įtariamojo sulaikymą ir jo teises.
Be to, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad tyrėja D. S., nesant LR BK 38 str. numatytų sąlygų, tai yra nesant jokio juridinio pagrindo, inicijavo įtariamojo ir nukentėjusiosios susitaikymą. Teismas konstatuoja, kad tokie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pažeidė ne tik nukentėjusiųjų teises, bet tokiuose veiksmuose yra ir pareiginių nusikaltimų požymiai.
Iš byloje esančio tarnybinio rašto matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą apylinkės teisme, nepavyko nustatyti liudytojo A. M. gyvenamosios vietos (t. 2, b. l. 48). Apklaustas liudytoju apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. M. parodė, kad jis dirba saugos tarnyboje ir jo visi duomenys bei gyvenamoji vieta yra gerai žinomi policijos pareigūnams. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nenuosekliai ir paviršutiniškai, nesilaikant BPK 20 str. reikalavimų, įpareigojančių rinkti byloje ne tik įtariamąjį kaltinančius, bet ir teisinančius įrodymus.
Be to, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, grįžusi iš Kužių į Šiaulius su įtariamojo vairuojamu automobiliu, nukentėjusioji paskambino savo draugui V. T., su kuriuo kartu nuvyko į policijos komisariatą. Nukentėjusiosios A. J. nurodyto liudytojo nepavyko surasti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teismuose, nes nukentėjusioji A. J. negalėjo nurodyti savo draugo buvimo vietos bei kitų aplinkybių, kurios leistų nustatyti jo buvimo vietą.
Taigi, kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, be nenuoseklių nukentėjusiosios A. J. parodymų, kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo A. M. kaltę, byloje nėra.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, nepašalino juose esančių esminių prieštaravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų, o nukentėjusiosios parodymus vertino tendencingai.
Taigi ankščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog apylinkės teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių, tiek kaltinančių, tiek teisinančių, ir kaip vieną iš kaltės įrodymų, nurodydamas netgi tariamą kaltinamojo pasislėpimą, nesant pakankamo pagrindo, pripažino A. M. padarius nusikaltimą. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu.
Teismas daro išvadą, kad nuteistojo kaltė išžaginus A. J. neįrodyta, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, o nukentėjusiosios A. J. civilinis ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 metų birželio 4 dienos nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: A. M. pagal LR BK 149 str. 1 d. išteisinti nenustačius, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką.
Nukentėjusiosios A. J. civilinį ieškinį atmesti.
Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti, A. M. paleisti teismo salėje.