Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui M. R., išvadą duodančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, ir pagal atsakovo M. R. priešieškinį ieškovei A. R. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas visiškai nepagrįstai nenagrinėjo ieškovės kaltės fakto, t. y. sutuoktinės pareigų neatlikimo. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad apeliantas su ieškove gyveno ne savo, o ieškovės tėvo namuose, atsisakė kviesti liudytojais ieškovę ir jos tėvą. Ieškovės elgesys pasireiškęs nepagarbiu elgesiu atsakovui bei intymių santykių nutraukimu, yra pakankama priežastis pripažinti, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, tokiu savo elgesiu ji prisidėjo prie santuokos iširimo ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumo.Teismas neteisingai padalino sutuoktinių turtą ir nustatė turto kainas.Byla buvo išnagrinėta šališkai, neobjektyviai, grubiai pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos.Teismas sprendime nustatė tik atsakovo dalį išlaikymo prievolėje ir visiškai nenurodė, koks yra vaiko motinos teiktinas išlaikymo dydis. Taip teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimą, o tai sudaro pagrindą naikinti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismas, pripažindamas žemės sklypą su statiniais bendrąją jungtine nuosavybe, privalėjo nustatyti kaip buvo panaudoti skolinti pinigai iš kreditoriaus D. M., ar jie buvo panaudoti bendram turtui pagerinti. Nustačius šią aplinkybę, teismas privalėjo atsakomybę pagal prievolę padalinti abiem sutuoktiniams, tačiau teismas nekreipė dėmesio į pateiktus rašytinius įrodymus bei kreditoriaus egzistavimo faktą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl dalinamo bendro turto būdo nustatymo

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti, ne natūra, padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; kt.).

Be to, kadangi nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes, tai, be pirmiau aptartų reikalavimų, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 3 dalis).

Dėl dalijamo bendro turto vertės nustatymo

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006;2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009;kt.). Nagrinėjamoje byloje aiškiai matyti, jog šalys nėra sutarę dėl dalinamo turto vertės. Negalima nuginčyti to fakto, kad pastatai yra natūroje, ką patvirtina teismui pateiktos nuotraukos (79 b. l.). Pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (9-10 b. l.), o žemės sklypo vertė nurodyta 2006.08.09 buvusiomis kainomis. Per tą laiką kainos žymiai kilo, todėl kolegija daro išvadą, kad teismo nustatyta 60000 Lt dalinamo turto vertė yra niekuo nepagrįsta. Teismas turėtų pasiūlyti šalims atlikti turto vertinimą ar skirti turto kainos nustatymo ekspertizę.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V. byloje Nr. 3K-3-220/2007). Pripažindamas, kad atsakovas pažeidė pareigą būti lojaliu ir ištikimu ieškovei, teismas atėmė jam galimybę įrodyti, kad dėl santuokinių santykių nutrūkimo gali būti kalta ir ieškovė. Tokiu atveju būtų pagrindo svarstyti klausimą dėl abiejų šalių kaltės. Atsakovas primygtinai reikalavo, kad būtų apklaustas ieškovės tėvas, galintis patvirtinti svarbias aplinkybes.

Dėl kreditorių procesinės padėties bendro turto padalijimo bylose

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Kaip matyti iš atsakovo pateikto, bet teismo nepriimto nagrinėti priešieškinio (68-74 b. l.), atsakovas buvo nurodęs, kad egzistuoja kreditorius D. M.. Teismas sprendime pasisakė dėl su šiuo kreditoriumi sudarytos paskolos sutarties, tačiau paties kreditoriaus į bylos nagrinėjimą neįtraukė. Tai reiškia, kad dalindamas šalims priklausantį turtą, teismas neišsprendė klausimo dėl santuokos metu atsiradusių prievolių. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas dar parengiamajame teismo posėdyje atmetė atsakovo prašymą įtraukti į bylą kreditorių D. M. (44-46 b. l.), tačiau sprendime dėl paskolos sutarties pasisakė.

Dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo dukters R. R. motiną

Teismas privalo nagrinėti visas aplinkybes, susijusias su vaikų išlaikymo susijusias aplinkybes. Šiuo gi atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė suformuotos teismų praktikos nuostatas ir absoliučiai neįvertino tų aplinkybių, kad atsakovas turi dar vieną dukrą – R. R., kurią taip pat privalo išlaikyti. Šis klausimas labai svarbus, vertinant atsakovo galimybę skirti dukters A. R. išlaikymui tam tikrą sumą. Tokiu atveju privalu vertinti abiejų vaikų tėvų galimybes skirti lėšas jų išlaikymui. Byloje nėra pateikta įrodymų dėl vaikų išlaikymui skirtų lėšų, įvertinant jų dydį ir tėvų galimybes jį skirti. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad išlaiko du vaikus (116 b. l.). Kolegija pažymi, kad atsakovas taip pat privalo pateikti teismui duomenis apie gautas pajamas. Vaikų išlaikymo bylose teismas turi būti maksimaliai aktyvus, todėl privalo imtis visų CPK numatytų priemonių, jei proceso dalyviai vengia teikti privalomus įrodymus.

Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą Šiaulių miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.