Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui Dainiui Antanaičiui,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) įgalioto atstovo advokato Dainiaus Antanaičio skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2024 m. birželio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš pradėdama statybos darbus, aktyviai siekė įgyti civilinės atsakomybės draudimą. Dar 2021 m. lapkričio 17 d. Bendrovės atstovas kreipėsi į draudimo brokerį UADBB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu pateikti pasiūlymą, iki 2022 m. gegužės 5 d. buvo komunikuojama dėl draudimo sutarties, draudimo brokeriui pateiktas statybą leidžiantis dokumentas. 2022 m. gegužės 5 d. dėl karo Ukrainoje projektas buvo sustabdytas. 2022 m. gegužės 30 d. paaiškėjus, kad Bendrovė vykdys veiklą Lietuvoje, projektas buvo atnaujintas ir tą pačią dieną draudimo brokerio buvo paprašyta atsiųsti draudimo pasiūlymą. Draudimo brokeris nerado statybą leidžiančio dokumento, paprašė jį atsiųsti dar kartą, tai buvo padaryta 2022 m. birželio 2 d. Nepaisant to, draudimo brokeris informavo, jog nespės pateikti draudimo pasiūlymų. Po visų draudimo pasiūlymo pateikimo vidinių procedūrų 2022 m. birželio 10 d. buvo sudaryta privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Taigi, Bendrovė rūpestingai siekė iš anksto apdrausti statybos darbus, tačiau to nepavyko padaryti dėl nenumatytų administracinių kliūčių. Atitinkamai, Bendrovė, neįtakota jokių subjektų ar kokių nors aplinkybių, savanoriškai įtraukė sąlygą, pagal kurią apdraudžiami visi statybos darbai, įvykdyti iki 2022 m. birželio 10 d., taip eliminuodama bet kokias žalos nepadengimo rizikas. Statybos darbų pradžia – 2022 m. birželio 1 d., 2022 m. birželio 4–5 d. buvo savaitgalis, taigi, nuo statybos darbų pradžios iki 2022 m. birželio 10 d. praėjo tik 8 darbo dienų laikotarpis, kai Bendrovė neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Bendrovė neturėjo siekio vykdyti statybos darbus be draudiminės apsaugos, ji nėra bausta nei už SĮ 54 straipsnio 1 dalyje numatytą, nei už kokius nors kitus pažeidimus, bendradarbiavo su Institucija, priėmusia skundžiamą nutarimą, pripažino savo kaltę, teikė dokumentus ir paaiškinimus. Esant tokioms aplinkybėms, siekis atgrasyti Bendrovę nuo tolesnių pažeidimų, skiriant 2 896 Eur baudą, yra neteisingas, neprotingas ir neproporcingas, ji dar iki administracinio nusižengimo teisenos pradžios suvokė, kad tokių pažeidimų daryti negalima ir to daryti neketina.

6. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas advokatas D. A. prašė jo skundą tenkinti ir nurodė, kad 2021 m. lapkričio mėn., žinant, kad bus vykdomi statybos darbai ir teks juos apsidrausti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas komunikavo su draudimo brokeriu, buvo prašoma surasti geriausias draudimo sąlygas. 2022 m. gegužės 5 d. komunikacija buvo sutrikusi dėl karo Ukrainoje, kadangi Bendrovė yra ukrainiečių kapitalo, jie nežinojo, ar statybos vyks. 2022 m. gegužės 30 d. buvo vėl kreiptasi į draudimo brokerę, informuojant, kad veikla bus vykdoma, paprašyta draudimo sąlygų, nes visi dokumentai jau buvo pateikti ankstesnės komunikacijos metu. Draudimas paprastai būna išduodamas per vieną dieną. Šiuo atveju taip neįvyko. Statybos darbai jau turėjo būti pradėti, o draudimo kompanija 2022 m. birželio 2 d. informavo, kad jie neranda pas save statybos leidimų, todėl teko juos siųsti dar kartą. Draudimo kompanijos resursuose atsirado galimybė atsiųsti draudimą tik 2022 m. birželio 10 d. Buvo siekiama pašalinti bet kokią riziką, todėl įvykę darbai buvo apdrausti retrospektyviu draudimu. Bendrovė tik trumpą laiko tarpą – 8 dienas – vykdė statybos darbus be draudimo, apsidraudė retrospektyviu draudimu, visą laiką buvo suinteresuota laikytis SĮ ir bet kokių teisės aktų. Ji suvokė, kad buvo padarytas pažeidimas, jo neginčijo, nėra padariusi papildomų pažeidimų anksčiau, tyrimo metu ar vėliau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą laiką suprato, kad pažeidimų daryti negalima, todėl jos pamokymas nėra reikalingas. Nustatytos lengvinančios aplinkybės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo su Institucija, priėmusia skundžiamą nutarimą, teikė dokumentus, teigė, kad nusižengimas padarytas dėl neapsižiūrėjimo. Bendrovei šio proceso daugiau nei pakanka, kad suprasti, jog net dėl neapsižiūrėjimo padarytas pažeidimas brangiai kainuoja. Paskirta bauda šiuo atveju yra neproporcinga pažeidimo mastui, kuris yra menkas ir neturėtų sulaukti tokio valstybės atsako.

7. Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad įvertinus visas aplinkybes buvo paskirta minimali bauda. Skyrė baudą atsižvelgus į tai, kad Bendrovė bendradarbiavo ir siekė susitvarkyti savo, kaip teigia, nesusipratimą. Paskirta nuobauda yra pagrįsta, proporcinga ir teisinga, nes atitinka siekiamus tikslus. Skirti mažesnę nei sankcija numato baudą šiuo atveju nėra pagrindo. SĮ 42 straipsnio 14 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla. Draudimo neturėjimas nereiškia tik pažeidimo, bet reiškia, kad asmuo vykdė veiklą neturint teisės verstis šia veikla. Įstatymų leidėjas įvertino minimalios sankcijos atitikimą šiam pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

8. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

9. SĮ 54 straipsnio 1 dalyje (nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija) numatė, kad už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų. Skundžiame nutarime nurodyta, kad Bendrovė pažeidė SĮ 42 straipsnio 1, 3, 8, 13, 14 dalis, 46 straipsnio 1 dalį bei Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-207, 29–30 punktus, kas atitinka SĮ 54 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 10 d. vykdė statybos darbus, neturėdama civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, todėl neturėjo teisės vertis statinio statybos rangovo veikla. Bendrovės įgaliotas atstovas to neginčijo, priešingai, teigė, kad Bendrovė kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažįsta. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtos administracinės nuobaudos dydžio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskirta minimali SĮ 54 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Tuo tarpu Bendrovės įgaliotas atstovas prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti juridiniam asmeniui ne didesnę nei 300 Eur baudą arba baudos visai neskirti.

10. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, Nr. 2AT-29/2013, Nr. 2AT-41/2014, Nr. 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

11. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas administracinis nusižengimas yra neveikimu pasireiškęs teisės aktų pažeidimas, juridiniam asmeniui neužtikrinus, kad vykdomi statybos darbai laiku būtų apdrausti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vis tik, kaip pažymėta ir Skundžiamame nutarime, Bendrovė tokį draudimą siekė įgyti dar iki statybos darbų pradžios, nuo 2021 m. lapkričio 17 d. šiuo klausimu komunikavo su draudimo bendrovės atstove, derino draudimo sutarties sąlygas, 2022 m. gegužės 5 d. draudimo bendrovės atstovę informavo, kad projektas sustabdytas, o 2022 m. gegužės 30 d. – kad jis yra atnaujintas, prašant atsiųsti draudimo pasiūlymą. Draudimo bendrovės atstovė 2022 m. birželio 2 d. informavo, kad neberanda statybą leidžiančio dokumento ir nurodė, kad surinkti visų pasiūlymų nespėjo, atsiųs juos rytoj. Draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas 2022 m. birželio 10 d. Taigi, statybos darbai nesudarius civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties buvo vykdomą pakankamai trumpą laiką (10 dienų). Be to, kaip ir nurodoma Skundžiamame nutarime, draudimo liudijime buvo nurodytas retroaktyvus draudimo laikotarpis – ne nuo 2022 m. birželio 10 d., o nuo 2022 m. birželio 1 d. Akivaizdu, kad tokį sprendimą Bendrovė priėmė savarankiškai, kai padarytas pažeidimas dar nebuvo nustatytas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokie Bendrovės veiksmai (nesidrausti) buvo sąmoningi, nors nėra jokių abejonių, kad statybos darbai buvo pradėti žinant, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis dar nėra sudaryta, vis tik dėl retroaktyvios draudiminės apsaugos suteikimo neliko galimybės, jog nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 10 d. atliktais veiksmais sukelta žala nebus atlyginta, ką pripažino ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad laikotarpiu nuo statybos darbų pradžios iki draudimo sutarties sudarymo įvyko koks nors draudiminis įvykis, dėl tokio Bendrovės neveikimo kam nors būtų sukelta žala ar Bendrovė iš to būtų gavusi kokią nors naudą. Taigi, laikytina, kad šis administracinis nusižengimas padarytas labiau atsitiktinai, o ne sąmoningai siekiant sukurti neigiamas pasekmes. Visos aptartos aplinkybės leidžia teismui šį administracinį nusižengimą vertinti kaip mažiau pavojingą, lyginant su įprastu tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumu.

12. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo bausta už administracinius nusižengimus, taip pat nėra bausta ir po nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, nors praėjo jau daugiau nei dveji metai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta ją sunkinančių aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo bendradarbiavo su Institucija, priėmusia skundžiamą nutarimą, niekada neneigė savo kaltės, atsakomybės nevengė, pateikė rašytinius paaiškinimus, taip pat jo įgaliotas atstovas atvyko į teismą, kur dar kartą išdėstė visas reikšmės turinčias aplinkybes.

13. Įvertinus šias teigiamai administracinėn atsakomybėn patrauktą juridinį asmenį apibūdinančias aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimo faktą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirti švelnesnę negu SĮ 54 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą. Pripažintina, kad įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda (net ir minimalaus dydžio bauda) nebūtų teisinga ir proporcinga, vis tik administracinis nusižengimas buvo padarytas, tam tikrą laikotarpį žalos atsiradimo rizika egzistavo, o Bendrovė darbus, nors ir neilgą laikotarpį, tačiau vykdė, neturėdama teisės verstis šia veikla, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju padarytam pažeidimui būtų proporcinga skirti 500 Eur dydžio baudą. Teismo įsitikinimu, tokia administracine nuobauda bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Dainiaus Antanaičio skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui ir juo paskirtą administracinę nuobaudą – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 500 Eur baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.