- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- eI2-4402-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02482-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Justas Vilys, Gintarė Demir
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 21S5363 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Taip pat prašo priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką, šiuo atveju svarbu įvertinti: a) ar užsienietis su savo sutuoktine Lietuvos Respublikos piliete, gyvenančia Lietuvoje, yra sukūrę savo namus, kiek laiko kartu gyvena?; b) ar sutuoktiniai gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise kitoje šalyje. Pažymi, kad nors užsienietis su Lietuvos Respublikos piliete L. S. (iki santuokos turėta pavardė B.) santuoką sudarė tik 2021 m. kovo 20 d., o dėl leidimo laikinai gyventi šeimos pagrindu į Migracijos departamentą kreipėsi praėjus 1,5 mėn. (2021 m. gegužės 4 d.), tačiau iki santuokos sudarymo pareiškėjas su savo sutuoktine ilgą laiką bendravo, kurį laiką kartu gyveno. Tai patvirtina 2019 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo sutuoktinės L. B. pasirašyta buto nuomos sutartis, kurios punkte „kitos sąlygos“ nurodyta, kad: „su nuomininku išnuomotame bute gyvena dar 1 asmenys: Vardas, pavardė V. S.“. Taip pat dar iki santuokos sudarymo, planuodami kartu gyventi kaip šeima, L. B., pasiėmusi lizingą įsigijo automobilį (nors pati nevairuoja ir net neturi vairuotojo pažymėjimo), planuodami, kad jį vairuos pareiškėjas. Teigia, kad pareiškėjas su savo sutuoktine Lietuvos Respublikos piliete L. S. kartu, kaip šeima, gyvena dar nuo 2020 m. liepos mėn., kuomet pareiškėjas darbo pagrindu gavo daugkartinę nacionalinę vizą ir pradėjo dirbti Lietuvoje.
Nurodo, kad pareiškėjas yra šiuo metu Lietuvai labai nedraugiškos (duomenys neskelbtini) pilietis. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos internetiniame puslapyje (nuoroda: https://keliauk.urm.lt) pateikiamos kelionių rekomendacijos: atsižvelgdama į gegužės 23 d. įvykius, kuomet priverstiniu būdu buvo nutupdytas „Ryanair“ keleivinis lėktuvas, skridęs maršrutu Atėnai – Vilnius, ir dėl to kylančią grėsmę asmenų saugumui bei gyvybei, Užsienio reikalų ministerija primygtinai rekomenduoja Lietuvos piliečiams nevykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką, o ten esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams palikti šią šalį“. Taigi dėl šiuo metu vykstančių įvykių (duomenys neskelbtini), akivaizdu, jog artimiausiu metu Lietuvos piliečiams nebus saugu ir netgi pavojinga vykti į šią šalį, todėl, pareiškėjo manymu, pasinaudoti šeimos susijungimo teise jo šalyje – (duomenys neskelbtini) – sutuoktiniai negalėtų.
Pažymi, kad sutuoktiniai (pareiškėjas ir jo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė) kūrė ateitį Lietuvoje. Pareiškėjo sutuoktinė čia turi ilgalaikį gerai apmokamą darbą; darbą čia turėjo ir pareiškėjas, kuris šiuo metu grįžęs į savo kilmės valstybę, nes neturi teisėto pagrindo čia būti, tačiau pareiškėjui sugrįžus, įmonė, kurioje jis dirbo, pareiškėją mielai priimtų atgal. Be to, net ir esant galimybei išvykti į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo sutuoktinė dėl savo senyvo amžiaus sergančių tėvų to nelabai galėtų padaryti, nes tokiu atveju, jos broliui dažnai išvykstant uždarbiauti į užsienį, nebūtų kam prižiūrėti tėvų. Be to, ir pragyvenimo lygis, darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) tikrai ne toks, koks Lietuvoje, tad jei pareiškėjui ir jo sutuoktinei (duomenys neskelbtini) ir pavyktų susirasti darbus, jų gyvenimo sąlygos (duomenys neskelbtini) tikrai nebūtų tokios, kokios galėtų būti Lietuvoje.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2021 m. liepos 20 d. atsakovas pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 4U-689 „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui V. S.“, kuriame taip pat įvertino aplinkybę, kad V. S. buvimo ir darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nepadarė naujų grubių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų ar nusikaltimų), taip pat nėra įtariamas tokių pažeidimų padarymu.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Migracijos departamentas gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei.
Pažymi, kad Migracijos departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, nustatė, jog pareiškėjas 2017 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 205 straipsnio 3 dalį (vagystė stambiu mastu) buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, remiantis (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 19 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 8 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. rugsėjo 27 d. nuo bausmės buvo atleistas. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) padaryta veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį, šis nusikaltimas yra kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas. Vadovaujantis BK 97 straipsnio „Teistumas“ 3 dalies b punkto nuostatomis, asmuo nuteistas už sunkų nusikaltimą, laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo, todėl pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą iki 2024 m. rugsėjo 26 d. Įvertinęs šias aplinkybes, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas, kaip įvykdęs sunkų nusikaltimą ir už padarytą nusikaltimą atlikęs bausmę, yra laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. ir tik šiuo laikotarpiu teigiamu gyvenimo būdu įrodęs, kad jis suprato savo netinkamą elgesį ir jam paskirtai bausmei pasiekus tikslą, atsiras pagrindas manyti, kad pareiškėjas toliau laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, jo teistumas išnyks ir pareiškėjas bus laikomas daugiau nebekeliančiu grėsmės visuomenei. Atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto sunkaus nusikaltimo pobūdį, neišnykusį teistumą, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai, tai, kad nėra duomenų, jog Lietuvos Respublikoje gyventų pareiškėjo nepilnamečiai vaikai, santuoka su Lietuvos Respublikos piliete sudaryta tik 2021 m. kovo 20 d., Lietuvos Respublikoje dirba trumpiau nei metus, pareiškėjo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas ir viešosios tvarkos laikymasis, todėl ir atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi mano, kad laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą.
Pažymi, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias nulėmė paties pareiškėjo veiksmai. Atkreipia dėmesį į tai, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi ne vien tik pateiktomis Policijos departamento išvadomis, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertino socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje. Mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Europos Žmogaus Teisų Teismo, tiek LVAT praktiką.
Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas turėjo įvertinti pareiškėjo bendrą gyvenimą su pareiškėjo būsima sutuoktine nuo 2020 m. liepos mėnesio iki jų santuokos 2021 m. kovo 20 d. kaip bendrą šeimos gyvenimą. Pareiškėjo teiginiai apie jo bendrą gyvenimą su būsima sutuoktine nėra pagrįsti patikimais įrodymais, prieštarauja pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktiems duomenims: pareiškėjas 2021 m. balandžio 27 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo gyvenamoji vieta nėra deklaruota Lietuvos Respublikoje, o jo sutuoktinės deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pareiškėjo teismui pateiktoje buto nuomos sutartyje nurodyta, kad sutarties objektas – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuoma. Net jei ir pareiškėjas nuo 2020 m. liepos mėnesio ir būtų gyvenęs su savo sutuoktine kaip šeima, šis laikotarpis nebūtų vertinamas kaip reikšmingas, neturėtų įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.
Pažymi, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerto kelio pareiškėjui ateityje kreiptis dėl leidimo ar vizos išdavimo (pvz., darbo pagrindu arba pagal Vizų aprašo 70.19 p. pagrindu).
Teigia, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovė skundą palaiko, prašo jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Pažymi, kad pareiškėjas santuoką sudarė 2021 m., tačiau su sutuoktine vedė bendrą gyvenimą dar iki santuokos sudarymo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio mėn. Dėl to, vertinant pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turėtų būti į tai atsižvelgta. Pažymi, kad situacija (duomenys neskelbtini) yra sudėtinga, ji yra nedraugiška šalis Lietuvos Respublikos piliečiams. Be to, nuvykti į šią šalį sudėtinga ir dėl pandemijos. Pareiškėjas apibūdino kilmės šalyje padarytą nusikalstamą veiką.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad asmuo kelia grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, nes tebeturi galiojantį teistumą, dėl to mano, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad įvertino šeiminius ryšius, tai, kad pareiškėjas santuoką sudarė 2021 m. Nurodo, kad ginčijamam sprendimui pareiškėjo bendras gyvenimas su sutuoktine iki santuokos sudarymo įtakos neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja L. S. parodė, kad su pareiškėju yra sudariusi santuoką. Kartu su pareiškėju apsigyveno nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki tol, kol jis privalėjo išvykti į kilmės šalį. Jam išvykus bendrauja telefonu. Išvykti pas pareiškėją neturi galimybių, nes Lietuvoje turi lankyti sergančius tėvus. Be to, išvykti pas pareiškėją nebuvo galimybės ir dėl pandemijos ir dabartinės padėties (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 27 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) šeimos susijungimo pagrindu, nes Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė.
Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 5 d., siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, išsiuntė Policijos departamentui paklausimą, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešai tvarkai ar visuomenei.
Policijos departamentas 2021 m. gegužės 11 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, priėmė ginčijamą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi priimtas remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuri nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Migracijos departamentas rėmėsi Policijos departamento pateikta išvada. Migracijos departamentas įvertino, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 205 straipsnio „Vagystė“ 3 dalį nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, remiantis (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 230-3 „Dėl amnestijos“ 8 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. rugsėjo 27 d. nuo bausmės atleistas, atlikęs bausmę. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimą, už kurį atsakomybė numatyta BK 178 straipsnio „Vagystė“ 3 dalyje. Pagal BK 11 straipsnio (Nusikaltinas) 5 dalį šis nusikaltimas kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas. Vadovaujantis BK 97 straipsnio (Teistumas) 3 dalies b punkto nuostatomis, asmuo nuteistas už sunkų nusikaltimą, laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo, todėl pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą iki 2024 m. rugsėjo 26 d. Migracijos departamentas taip pat įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, sprendime nurodoma, kad pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2009 m. rugsėjo 30 d., nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2009 m. kovo 30 d. pareiškėjas dirbo Lietuvos Respublikoje. 2021 m. kovo 20 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete. Migracijos departamento duomenimis pareiškėjas nepilnamečių vaikų neturi. Pareiškėjas turi daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004283723, išduotą tarpininkaujant įmonei, kuri galiojo nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2021 m. liepos 14 d. 2021 m. birželio 29 d. SODRA informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir įdarbintas įmonėje. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, Migracijos departamentas, padarė išvadą, jog pareiškėjas padarė sunkų nusikaltimą, jo teistumas neišnykęs, kas sudaro pagrindą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, tai pat nėra duomenų, jog Lietuvos Respublikoje gyventų pareiškėjo nepilnamečiai vaikai, santuoka su Lietuvos Respublikos piliete sudaryta tik 2021 m. kovo 20 d., Lietuvos Respublikoje dirba trumpiau nei metus, pareiškėjo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas ir viešosios tvarkos laikymasis, todėl ir atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikė proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą.
Pareiškėjas iš esmės remiasi tuo, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino jo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, todėl nesutinka su ginčijamu sprendimu.
Pažymėtina, kad užsieniečio nurodytas ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. UTPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 70 punktas nustato, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei teikia būtent Policijos departamentas. Pagal UTPĮ 4 straipsnio 4 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.
Šiame kontekste pažymėtina, kad nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.).
LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 205 straipsnio 3 dalį (vagystė stambiu mastu) buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, remiantis (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 19 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 8 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. rugsėjo 27 d. nuo bausmės buvo atleistas. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) padaryta veika atitinka nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos galėtų būti kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas. Pareiškėjas prašyme Migracijos depatamentui pats nurodė teistumo kilmės šalyje duomenis. Išsamių teistumo duomenų (teismo nuosprendžio ar kito procesinio dokumento) nebuvo gauta, reikalauta.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjui inkriminuotą vieną nusikaltimą ir jo sunkumo pobūdį, taip pat atsižvelgus į pareiškėjo nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas nesislapstė nuo bausmės atlikimo, už padarytą nusikaltimą užsienio valstybėje (kilmės šalyje) bausmę iš esmės atliko, nėra ginčo, kad buvimo ir darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu pareiškėjas nepadarė naujų teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų ar nusikaltimų), taip pat nėra įtariamas tokių pažeidimų padarymu, daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog pareiškėjo elgesys gali kelti grėsmę viešajai tvarkai Lietuvos Respublikoje dėl kilmės šalyje padarytos išimtinai turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Vien pareiškėjo turimas teistumas nagrinėjamos bylos situacijoje nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nenustačius, kad buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje metu pareiškėjas padarė teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų ar nusikaltimų) ar gali jų padaryti. Pažymėtina, kad kilmės šalyje padaryta išimtinai turtinio pobūdžio nusikalstama veika, nesusijusi su veikomis, nukreiptomis prieš valstybę, jos nacionalinį saugumą, viešąją tvarką ar žmonių sveikatą. Be to, atsisakoma išduoti leidimą užsieniečiui UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ar jos žmonių sveikatai. Asmens teistumas užsienio valstybėje, įvertinus Lietuvos Respublikos pasirinktus europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, ne visuomet savaime duoda pagrindą išvadai apie jo grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ar jos žmonių sveikatai (pvz., 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, Konstitucijos 47 straispnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas).
Migracijos departamentas taip pat neneigia, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turi šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius. Vertinant V. S. šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad V. S. 2008-09-30 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2009- 09-30, nuo 2008-03-06 iki 2009-03-30 V. S. dirbo Lietuvos Respublikoje. 2021 m. kovo 20 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete L. S. Migracijos departamento duomenimis, V. S. nepilnamečių vaikų neturi. V. S. turėjo daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004283723, išduotą tarpininkaujant Bendrovei, kuri galiojo nuo 2020-07-27 iki 2021-07-14; 2021-06-29 SODRA informacinės sistemos duomenimis V. S. nuo 2020-08-11 yra įdarbintas Bendrovėje. Šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjo gyvenimas dėl jo turimų ryšių Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę viešajai tvarkai nebuvo nustatyta. Priešingai Migracijos departamentas nustatė aplinkybes, jog pareiškėjas bausmę kilmės šalyje atliko, nei buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nei buvimo kilmės šalyje laikotarpiu naujų administracinių nusižengimų ar nusikaltimų nepadarė, nėra netgi įtariamas padaręs administracinį nusižengimą ar nusikaltimą, Lietuvos Respublikoje turi oficialų darbą, yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys šeiminių ryšių buvimą. Tad nepagrįstai pakankamai neįvertinti realaus gyvenimo Lietuvoje duomenys, kad pareiškėjas turėjo vienerius metus vizą darbo tikslais Lietuvoje ir gyveno pakankamą laikotarpį, ir nėra duomenų, kad vizos galiojimo laikotarpiu būtų nesilaikęs migracijos teisės aktų reikalavimų ar padaręs kitokių teisės pažeidimų.
Dėl to nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, padarė nenustatęs, kad pareiškėjo turimo teistumo kilmės šalyje keliama grėsmė Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai yra reali ir akivaizdi, todėl nepagrįstai UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu.
Teisėjų kolegija, remdamasi ankščiau nurodytais pagrindais, įvertinusi, be kita ko, ir šeimos gyvenimo gerbimo principą (prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu) daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Migracijos departamento sprendimas negali būti laikomas proporcingu, teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas taip pat teismo prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Pareiškėjas buvo atstovaujamas pagal 2021 m. liepos 20 d. atstovavimo sutartį įgalioto advokato Justo Vilio ir advokato padėjėjos Gintarės Demir. Gintarė Demir nuo 2021 m. spalio 5 d. Lietuvos advokatūros sprendimu yra įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą. 2021 m. spalio 6 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad pareiškėjas iš viso patyrė 740 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. už skundo parengimą (500 Eur), atstovavimą teismo posėdyje (240 Eur). Pareiškėjas už skundo pateikimą teismui sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Teismui kartu su prašymu pateikė 2021 m. rugpjūčio 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 339, 2021 m. spalio 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 350, 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir spalio 4 d. bankinių pavedimų išrašus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2021 m. III ketvirtį (pateiktas skundas) ir 2021 m. IV ketvirtį (įvyko teismo posėdis), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2021 m. I ketvirčio – 1 517,4 Eur, 2021 m. II ketvirčio – 1 566,4 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 793,5 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (maksimalus 1 val. galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 156,64 Eur). Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teismo posėdis vyko daugiau nei 2 valandas.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas ir į Rekomendacijoje nustatytus rekomenduojamas priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, prašymas tenkintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento 763 eurų (500 Eur + 240 Eur + 23 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymi, kad teikiamame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas sumos už paslaugos turi būti nurodytos galutinės, t. y. su įskaičiuotais mokesčiais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85– 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 21S5363 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjo V. S. (V. S.) prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti pareiškėjui V. S. (V. S.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 763,00 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.