Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Kazlauskienei, gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. I., nukentėjusiajai M. I., jos atstovui pagal įstatymą A. I., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

P. K. 2013-04-27 apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, dėl chuliganiškų paskatų, pro keleivio pusės dureles įsibrovęs į R. I. automobilį VW Golf, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus kumščiais sudavė automobilyje vairuotojo sėdynėje sėdėjusiai R. I. į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis P. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-04-27, apie 10 val. norėjo įvažiuoti į turgų, tačiau jam trukdė stovintis automobilis VW Golf, prie kurio vairo sėdėjo R. I.. Jis nukentėjusiajai rankomis parodė patraukti mašiną. R. I. jam dešine ranka parodė nepadorų gestą. Jis atsidarė R. I. automobilio priekines keleivio pusės dureles ir pasilenkęs įkišo galvą į vidų, o ji kaire ranka stvėrė jį už galvos, už apykaklės, nukrito jo kepurė, dešine ranka šėrė į veido kairę pusę. Jis nukentėjusiajai smūgių nesudavė. Civilinį ieškinį pripažįsta 1000 Lt sumai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusi R. I. parodė, kad negalėjo išvažiuoti iš turgaus, nes kaltinamasis savo automobiliu užstojo kelią. Kaltinamasis pribėgo prie jos automobilio, atidarė duris ir įlipęs į mašiną bei atsiklaupęs ant priekinės keleivio sėdynės kumščiais sudavė 3 smūgius į kairę ausį. Jai ausis sutino ir skaudėjo. Ji stūmė kaltinamąjį iš mašinos. Šis trenkėsi galva į automobilio salone buvusį veidrodį, nukrito jo kepurė. M. I. pradėjus rėkti, aplinkui buvę vyrai stvėrė kaltinamąjį ir ištempė iš mašinos. Jai padaryta 7000 Lt neturtinė žala ir 732,04 Lt turtinė žala.

Nukentėjusi M. I. parodė, kad sėdėdama ant galinės automobilio sėdynės matė kaip kaltinamasis atidarė keleivio pusės priekines dureles, atsiklaupė ant sėdynės ir sudavė R. I. kumščiu apie tris smūgius į ausį, skruostą. R. I. stumė kaltinamąjį iš automobilio. Ji taip pat bandė atitraukti kaltinamąjį nuo motinos. Nepažįstami vyrai kaltinamąjį ištraukė iš jų automobilio. R. I. nerodė kaltinamajam nepadoraus gesto, jo nemušė.

Liudytoja A. Š. visiškai patvirtino nukentėjusiųjų parodymus teigdama, kad ji buvo 5-6 metrų atstumu nuo nukentėjusios automobilio ir matė kaip kaltinamasis atidarė R. I. automobilio dureles, įlipo į jį ir atsiklaupė ant priekinės keleivio pusės sėdynės. Jis rankomis trenkė R. I. į galvą, veidą apie 5 smūgius. R. I., gindamasi nuo kaltinamojo, stūmė jį iš mašinos. Du vyrai ištraukė kaltinamąjį iš nukentėjusių automobilio.

Liudytojai J. J. ir V. M. davė analogiškus parodymus kaip liudytoja A. Š..

Liudytojas A. C. parodė girdėjęs mašinoje mergaitę ir moterį rėkiant „gelbėkit“. Kaltinamasis buvo įlindęs į nukentėjusiųjų mašiną ir atsiklaupęs ant priekinės keleivio sėdynės, ką jis darė – nematė. Nepažįstamas vyras kaltinamąjį ištraukė iš mašinos.

Liudytojas R. V. parodė matęs kaip kaltinamasis ėjo link nukentėjusiųjų automobilio, pro praviras priekines keleivio pusės dureles įkišo galvą į jo vidų. Girdėjo kivirčą.

Liudytoja I. M. parodė mačiusi kaip kaltinamasis priėjo prie R. I. automobilio, atidarė keleivio pusės duris ir paprašė pasitraukti. R. I. parodė negražų ženklą pirštu, viena ranka stvėrė kaltinamajam už apykaklės, o kita ranka kelis kartus jam sudavė. Kaltinamasis pats išlipo iš R. I. automobilio. Aplinkui žmonių nebuvo. R. I., išlipusi iš automobilio, pradėjo rėkti, kad ją muša. Tada pradėjo rinktis žmonės. Po įvykio ją kaltinamasis prašė paliudyti, pasakyti ką ji matė.

Kaltinamasis neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją ir nurodo, kad pati R. I. ranka šėrė jam į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė kitokius parodymus teigdamas, kad R. I. jam viena ranka sugriebė už striukės apykaklės ir patraukė į save, o jis, neišlaikęs pusiausvyros, nugriuvo keliais ant priekinės keleivio sėdynės. Tada R. I. pradėjo mosikuotis rankomis, šaukti (b. l. 40), t.y. neteigė, kad nukentėjusioji būtų jam sudavusi.

Nukentėjusiųjų, liudytojų A. Š., J. J., V. M., R. V., A. C. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis įlindo į R. I. automobilį ir atsiklaupęs ant priekinės keleivio sėdynės rankomis sudavė R. I. tris - penkis kartus į galvos sritį.

Nukentėjusios, liudytojai A. Š., J. J., V. M. parodė, kad R. I. kaltinamojo nemušė, tik gynėsi nuo jo smūgių rankomis stumdama jį iš automobilio.

Atlikus parodymų patikrinimą vietoje su liudytojais J. J., V. M., E. B. buvo nustatyta, kad iš jų buvimo vietos R. I. automobilio salono vidus aiškiai matėsi (b.l.26-44, t.2). Parodymų patikrinimai buvo atliekami 2014 m. gegužės mėnesį, dienos metu, t.y. labai panašiomis sąlygomis į buvusias įvykio metu. Parodymų patikrinimo vietoje duomenys patvirtina liudytojų J. J., V. M., E. B. parodymų teisingumą.

Kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, paneigti aukščiau aptartais nukentėjusiųjų, liudytojų A. Š., J. J., V. M., R. V., A. C. parodymais ir vertinami kaip jo pasirinkta gynybos taktika.

Liudytojai A. Š., J. J., V. M., R. V., A. C. nebuvo pažįstami nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiomis ir negali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Jų parodymai nuoseklūs per visą bylos tyrimo eigą, patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu, sutampa tarpusavyje ir su nukentėjusiųjų parodymais, todėl nekelia abejonių.

Nukentėjusioji R. I. parodė, kad kaltinamasis jai kumščiais sudavė tris smūgius į kairę ausį. Po kaltinamojo smūgių ausis sutino ir skaudėjo. Liudytojai V. M., A. C., A. Š. parodė, kad kai R. I. po įvykio išlipo iš automobilio jos veidas buvo paraudęs, sakė, jog skauda galvą. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad R. I. 2013-04-27, 10.20 val. Utenos ligoninės priėmimo skyriuje apžiūros metu skundėsi galvos bei dešinės ausies skausmu. Ji nurodė, kad turguje sumušė nepažįstamas vyras. Tiriant rasta: dešinė ausis patinusi, skausminga, žaizdų nestebima (b.l.12-13, t.1).

Ekspertizės akte sveikatos sutrikdymo mastas R. I. nekvalifikuojamas, nes nekonstatuota objektyvių mechaninės traumos požymių (b.l.193-195, t.1).

Ekspertas L. G. paaiškino, kad R. I. medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių požymių (ausies sumušimo žymių), kurie leistų konstatuoti, kad jai buvo padarytas kūno sužalojimas. Eksperto teigimu, suduodant smūgius į galvą, ausies sritį, priklausomai nuo žmogaus individualių savybių, smūgių stiprumo, gali nelikti sumušimo žymių. Taip pat paaiškino, kad suduodant smūgį gali atsirasti patinimas, tačiau dėl patinimo sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius R. I. į galvos sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Specialisto išvadoje P. K. konstatuotos kraujosruvos viršugalvio kairės pusės ir kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityse (b.l.35).

Nukentėjusios teigia, kad kaltinamasis, braudamasis į automobilį, galva kliudė jo salone buvusį veidrodį, jam nuo galvos nukrito kepurė ir tokiu būdu galėjo patirti sužalojimus. Kaltinamasis teigia, kad sužalojimai yra R. I. smurtinių veiksmų prieš jį pasekmė.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad P. K. sužalojimai galėjo būti padaryti tiek jam pačiam užkliudžius veidrodį automobilyje, tiek R. I. ginantis nuo jo smūgių. Nesurinkta įrodymų, kad nukentėjusioji R. I. būtų tyčia sudavusi smūgį kaltinamajam. Šią aplinkybę tvirtina tik kaltinamasis ir liudytoja I. M.. Kaltinamasis parodė, kad R. I. kaire ranka stvėrė jį už apykaklės, nukrito jo kepurė, o dešine ranka šėrė į veido kairę pusę. Liudytoja I. M. parodė, kad R. I. viena ranka stvėrė kaltinamajam už apykaklės ir laikė jį prispaudusi bei kelis kartus ranka jam sudavė.

Šios liudytojos parodymai apie R. I. smurtą prieš kaltinamąjį prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojų A. Š., J. J., V. M., R. V., A. C. parodymams, bet ir paties kaltinamojo pozicijai. P. K. teigia, kad R. I. jam sudavė vieną smūgį, o liudytoja I. M. parodė, kad nukentėjusi kaltinamajam sudavė kelis kartus.

Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta. Kaltinamasis jos, kaip įvykio liudininkės, nebuvo nurodęs, nors teigia praėjus mėnesiui po įvykio sužinojęs, jog jį matė incidentą. Šią aplinkybę patvirtino ir I. M..

I. M. parodymai paneigti aukščiau aptartais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais ir vertinami kaip jos pastangos padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis viešoje vietoje – turgavietėje matant aukščiau minėtiems liudytojams ir daugeliui kitų asmenų, įšoko į nukentėjusios R. I. automobilį ir sudavė jai nemažiau kaip tris kartus į galvos sritį. Kaltinamasis ir nukentėjusioji R. I. buvo nepažįstami. Jis pavartojo prieš nukentėjusiąją smurtą dėl menkavertės dingsties, neva, kad ji nepraleido jo automobilio įvažiuoti į turgavietę. Kaltinamojo smurtą prieš nukentėjusiąją matę liudytojai buvo šokiruoti jo elgesio. Kaltinamojo smurtinius veiksmus nutraukė pašaliniai asmenys, ištraukdami jį iš nukentėjusios automobilio. Kaltinamasis įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu smurtu prieš R. I., sukėlusiu jai fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

P. K. veika atitinka LR BK 284 str. 1 d. sudėtį.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis praeityje teistas už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, susijusį su smurtu prieš moterį. Teistumas išnykęs. Baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi. Į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįrašytas, tačiau gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio nėra, neįgalus.

Kaltinamajam, kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 55 str.). Įvertinus smurtinį nusikalstamos veikos pobūdį, didelį kaltinamojo veiksmų brutalumą, nes jis smurtavo prieš nukentėjusiąją matant jos nepilnametei dukrai ir daugeliui pašalinių asmenų, sukeldamas jiems išgąstį, jo nusikalstami veiksmai buvo nutraukti kitų asmenų, bausmės dydis parinktinas artimas vidurkiui (LR BK 61 str.).

R. I. pareiškė ieškinį kaltinamajam dėl 732,04 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l.21-22, 76-82, t.1). Nukentėjusi teigia, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų buvo padaryta žala jos sveikatai. Ji vaistams išleido 63,27 Lt bei dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbinga ir neteko 668,77 Lt pajamų, t.y. viso patyrė 732,04 Lt turtinę žalą. Atlikus teismo medicininę ekspertizę nustatyta, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusios sveikata nebuvo sutrikdyta, nedarbinga ji buvo dėl lėtinių ligų paūmėjimo, o ne dėl 2013-04-27 galimai patirtos traumos (b.l.193-195, t.1). Atlikus nukentėjusiajai teismo psichiatrinę, psichologinę ekspertizę nenustatyta, kad dėl kaltinamojo veikos būtų sutrikdyta jos psichinė sveikata (b.l.63-66, t.2). Nenustačius, kad kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusios fizinė ir psichinė sveikata, jos ieškinys dėl 732,04 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (LR BPK 115 str. 1 d.).

R. I. ieškinys dėl 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Ji esminiu neturtinės žalos kriterijumi nurodo kaltinamojo jai padarytą sveikatos sužalojimą ir su tuo susijusius dvasinius išgyvenimus bei sukeltus liekamuosius reiškinius, sumažėjusį darbingumą. Iš aukščiau minėtų ekspertizių išvadų akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusios fizinė ir psichinė sveikata nebuvo sutrikdyta, o ieškinyje nurodyti negalavimai susieti su persirgtomis ligomis ir būklėmis. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas. Kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurtavo viešoje vietoje, matant daugeliui žmonių. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji be abejonės patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į tai, kad žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – gauna 750,38 Lt dydžio invalidumo pensiją, serga įvairiomis širdies ir kitomis ligomis (b.l.111-113, 147, t.1). Įvertinus aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji R. I. pateikė advokato atstovavimo išlaidas patvirtinantį dokumentą 2400 Lt sumai (b.l. 24, 110, t.1). Nukentėjusiąją atstovavusi advokatė parengė civilinį ieškinį (b.l.21-23, 76-82, t.1), susipažino su bylos medžiaga (b.l.108, t.3), dalyvavo keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurie trūko kiek ilgiau nei penkias valandas (b.l.97, 119-123, 138-140, 148-151, t.1). Pagal BPK 106 str. 2 d. nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti turėtas advokato atstovavimo išlaidas, tačiau jos patirtos išlaidos neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012,2K-374/2012 ir kt.).

Įvertinus suteiktų atstovavimo paslaugų apimtį, kaltinamojo materialinę padėtį, tai, kad jis yra neįgalus (b.l.147, t.1), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiai iš kaltinamojo priteistina ne visa prašoma atlyginti proceso išlaidų suma (BPK 106 straipsnio 2 dalis), o tik jų dalis – 1200 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303str. 2d., 304str., 305str., 307str., teismas

nusprendžia

P. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiomis R. I. ir M. I..

Priteisti iš P. K. 2000 Lt R. I. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

R. I. civilinį ieškinį dėl 732,04 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš P. K. 1200 Lt atstovavimo išlaidų R. I..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.