Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškinį atsakovei V. S. dėl mirusio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ieškiniu prašo: 1) nustatyti, kad P. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis – po ½ dalį iki P. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad P. S. ir V. S. santuokoje įgijo ir lygiomis dalimis (po ½ dalį) iki P. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė pensijų fondo vienetus, esančius UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ pensijų kaupimo sąskaitoje (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) nustatyti, kad piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė P. S. nuosavybė. Nurodo, kad VĮ Turto bankas atlieka veiksmus dėl P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo valstybės vardu. P. S. mirė išsituokęs (ištuokos data (duomenys neskelbtini)), jo buvusi sutuoktinė – V. S. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).). Nekilnojamojo turto registre įregistruota palikėjo nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat jo vardu UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ atidaryta pensijų kaupimo sąskaita (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), AB „Swedbank“ atidaryta asmeninė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėjo P. S. ir atsakovės V. S. santuokos sudarymo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. buvo nustatyta, kad santuokoje įgytas turtas yra bendras, nors jis įformintas vieno iš sutuoktinių vardu. Ta pati nuostata numatyta ir galiojančio CK 3.87 str. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3 d., CK 3.88 str. 3 d. normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. redakcijos Civiliniam kodeksui, iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu. Sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d., kurioje įtvirtinta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Byloje negauta duomenų apie tai, kad, nutraukiant P. S. ir V. S. santuoką, būtų padalintas P. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas. Taip pat byloje negauta duomenų apie tai, kad palikėjo vardu UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ atidaryta pensijų kaupimo sąskaita (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atidaryta po santuokos nutraukimo, todėl yra pagrindo ją pripažinti palikėjo ir V. S. nuosavybe, nustatant po ½ dalį. P. S. asmeninė sąskaita AB „Swedbank“ atidaryta po santuokos nutraukimo, todėl yra pagrindo pripažinti, kad ji yra asmeninė P. S. nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis patvirtinama, kad palikėjas P. S. mirė (duomenys neskelbtini), Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro notaro 2025 m. balandžio 29 d. liudijimu patvirtinama, kad po palikėjo mirties notaro biure tvarkoma paveldėjimo byla (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje dėl paveldėjimo kreipėsi Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko. Taip pat byloje esančiais Registrų centro Gyventojų registro išraše esančiais duomenimis patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota palikėjo P. S. ir atsakovės V. S. santuoka, kuri nutraukta (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, registre 1988 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir apylinkės (seniūnijos) 2022 m. sausio 5 d. pažymėjimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu įregistruota palikėjo P. S. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateikta informacija iš mokesčių administravimo informacinės sistemos apie palikėjo P. S. galiojančias sąskaitas bankuose patvirtinama, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. AB „Swedbank“ atidaryta P. S. asmeninė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ 2024 m. lapkričio 14 d. rašte esančiais duomenimis patvirtinama, kad palikėjui priklausančioje pensijų kaupimo sąskaitoje (Nr. (duomenys neskelbtini)) palikėjo 2024 m. lapkričio 12 d. sukauptų pensijų fondo vienetų skaičius – 50,78, jų vertė – 54,92 Eur. Testamentų registro išraše esančiais duomenimis patvirtinama, kad palikėjo įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą palikimo nepriėmė.

LR CK 5.62 str. 1 d. numatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Nagrinėjamu atveju palikėjo įpėdiniams nepriėmus palikimo per įstatyme nustatytą terminą, valstybei atstovaujantis VĮ Turto bankas pradėjo palikimo, likusio po P. S. mirties, perėjimo valstybei procedūrą ir 2024 m. lapkričio 18 d. kreipsi į Jonavos rajono 3-iąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas. VĮ Turto bankas, paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujantis valstybei, negali užbaigti paveldėjimo po P. S. mirties procedūrų ir gauti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kadangi nenustatytas palikimas, t. y. paveldimo turto dydis, kurį sudaro palikėjui priklausiusi dalis, buvusi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine – atsakove V. S..

Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registre 1988 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir apylinkės (seniūnijos) 2022 m. sausio 5 d. pažymėjimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu įregistruota palikėjo P. S. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas įrašas galioja nuo 2022 m. sausio 17 d., tačiau sandoris sudarytas iki įsigaliojant naujai Civilinio kodekso redakcijai, t. y. 1988 m., todėl vertinama, kad palikėjas ir atsakovė V. S. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo santuokoje. Šio turto įgijimo metu šeimos santykiai buvo reglamentuojami Santuokos ir šeimos kodekse (1964 m. redakcija), kurio 21 str. 1 d. nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. SŠK 21 str. 3 d. nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis ir įformintas vieno iš jų vardu, todėl sprendžiama, kad minėtas nekilnojamasis turtas palikėjui P. S. ir atsakovei V. S. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pagal SŠK 23 str. nuostatas, sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra lygios.

Pagal SŠK (1964 m. redakcija) 34 str., santuoka pasibaigia, be kita ko, nutraukus santuoką. Byloje esančiais Gyventojų registro duomenimis patvirtinama, kad palikėjo P. S. ir atsakovės V. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad, nutraukiant santuoką, būtų padalintas sutuoktiniams priklausantis nekilnojamasis turtas. LR CK 3.100 str. 4 p. nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 str.) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Tokiu atveju santuokoje įgyto turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, ir tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72-4.92 str.). Atsižvelgus į minėtas nuostatas, nagrinėjant ieškovo reikalavimą dėl mirusio asmens turto dalies nustatymo taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę.

Pagal CK 4.73 str. 3 d., jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (LAT 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). Byloje neginčijama ir nepateikta duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad vieno iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra didesnė, todėl vertinama, kad nepaneigta jų lygių dalių bendrame turte prezumpcija ir kiekvienam iš buvusių sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto.

Ieškovės atstovas VĮ Turto bankas prašo nustatyti, kad P. S. ir V. S. santuokoje įgijo ir lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) iki P. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė pensijų fondo vienetus, esančius UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ pensijų kaupimo sąskaitoje (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Šį reikalavimą reiškia tuo pagrindu, kad byloje negauta duomenų apie tai, kad palikėjo vardu pensijų kaupimo sąskaita UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ buvo atidaryta po santuokos nutraukimo. VĮ Turto bankas neteikė įrodymų apie tai, kada buvo atidaryta pensijų kaupimo sąskaita palikėjo vardu, tačiau Lietuvoje pensijų kaupimas pradėtas vykdyti tik 2003 m. liepos 4 d. priėmus Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, įsigaliojusį 2003 m. liepos 30 d. (Žin., 2003, Nr. 75-3472), tuo tarpu palikėjo ir atsakovės V. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad palikėjas iki minėto įstatymo priėmimo negalėjo tapti pensijų kaupimo dalyviu ir jo vardu pensijų kaupimo sąskaita galėjo būti atidaryta ne anksčiau kaip 2003 m., t. y. kai santuoka jau buvo nutraukta. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo palikėjo pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptas lėšas vertinti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir nustatyti palikėjo dalį.

Ieškovės atstovas VĮ Turto bankas prašo nustatyti, kad piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė palikėjo P. S. nuosavybė. VĮ Turto bankas teikia valstybės vardu ieškinį dėl palikėjo turto, esančio bendrojoje nuosavybėje su atsakove, dalies nustatymo, siekiant valstybei perimti palikėjo turtą. Ieškovės atstovas VĮ Turto bankas nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kilęs ginčas dėl palikėjo asmeninėje sąskaitoje banke esančių lėšų teisinio režimo. Iš prie ieškinio pateiktų duomenų apie palikėjo sąskaitas banke matyti, kad AB „Swedbank“ palikėjo vardu atidaryta viena galiojanti sąskaita, jos atidarymo data – 2019 m. rugpjūčio 28 d. Atidarant sąskaitą banke palikėjo ir atsakovės V. S. santuoka buvo nutraukta, todėl nėra pagrindo vertinti, kad sąskaitoje esančios lėšos palikėjui priklausytų bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise ir būtų teisinis pagrindas nustatyti šių lėšų teisinį režimą. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, minėtas reikalavimas netenkinamas.

LR CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 str. 1 d. 11 p. numatytu pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 6 p., 80 str. 7 d., už ieškinį turėtų būti mokamas 114 Eur dydžio žyminis mokestis. Iieškinys tenkintas iš dalies – patenkintas vienas reikalavimas iši trijų, todėl iš atsakovės turėtų būti priteista 38 Eur žyminiio mokesčio. CPK 96 str. 5 d. numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 96 str. 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė su palikėju santuoką nutraukusi 1989 m., ji nėra paliikėjo įpėdinė, ieškinio pareiiškimas tiesiogiiai nesusijęs su atsakovės veiksmais, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė ignoravo jai reiškiamus reikalavimus ar netinkamai įgyvendino savo procesines teises, taip pat atsižvelgus į formalų ieškinio reikalavimą, žyminiis mokestis valstybei iš atsakovės nepriteisiamas.

Byloje nustatytos 7,93 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, Išlaidų suma mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl nesprendžiama dėl jų priteisimo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 269, 270 str., CK 3.88, 3.117 str., teismas

nutaria:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad palikėjui P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrojoje dalinėje nuosavybėje su V. S. priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.