Kauno apygardos teismo nutartis

2008-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-291-397-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-13
Bylos Nr.
1A-291-397-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Arvydas Stankus
Kaltinamasis
M. Š.
Nukentėjusysis
Giedriui, D. T., G. T.
Advokatai
Rimgaudas Černius
Kategorijos
Pranešėjas Gytis Večerskas Byla Nr.1A-291-397/2008

Teisėja Audronė Levinskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.1.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Arvydo Stankaus, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintajam M. Š., jo gynėjui advokatui R.Černiui, nukentėjusiesiems Giedriui ir D. T., nukentėjusiųjų atstovui advokatui G.Platūkiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiųjų G. T. ir D. T. apeliacinius skundus, taip pat Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą dėl 2008 m. vasario 26 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. Š., kaltintas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 138 str. 1 d., buvo išteisintas.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, išklausiusi pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. buvo kaltinams pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., tai yra, kad jis 2005 m. liepos 3 d., apie 01 val. 45 min., prie kavinės - baro, esančio Kauno raj., Vandžiogaloje, Parko g. 6A, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nenustatytam asmeniui sudavus mažiausiai vieną kartą kumščiu G. T. į galvą, jis sudavė mažiausiai vieną smūgį kumščiu G. T. į veidą, pastarajam nukritus, jis įspyrė mažiausiai penkis kartus G. T. į galvą, nenustatytam asmeniui įspyrus mažiausiai du kartus G. T. į galvą bei sudavus mažiausiai vieną kartą kumščiu G. T. į veidą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką Parko gatvėje prie namo Nr 7, jis sudavė mažiausiai vieną smūgį kumščiu G. T. į galvą, šiais bendrais veiksmais padarė kaktos sumušimą, žandų sumušimą, poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies kaulų lūžimą, muštinę žaizdą viršugalvyje, odos nubrozdinimus krūtinėje, galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, galvos smegenų sumušimą, tai sukėlė G. T. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sumušimo jis buvo sunkiai suluošintas ir prarado didelę dalį bendro darbingumo.

Be to, M. Š. buvo kaltinams pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., tai yra, kad jis

toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nenustatytam asmeniui sudavus mažiausiai du kartus kumščiu D. T. į šoną, jis sudavė mažiausiai vieną kartą kumščiu D. T. į šoną, jis sudavė mažiausiai vieną kartą kumščiu D. T. į veidą, po to nenustatytam asmeniui sudavus mažiausiai vieną kartą kumščiu D. T. į veidą ir pastarajam nukritus, nenustatytam asmeniui įspyrus mažiausiai du kartus į šonus, jis įspyrė mažiausiai du kartus D. T. į šonus, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką Parko gatvėje prie namo Nr. 7, jis sudavė kumščiu mažiausiai keturis kartus D. T. į veidą, o pastarajam parkritus, sudavė jam mažiausiai keturis kartus kumščiu į veidą bei įspyrė jam mažiausiai du kartus į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, muštines žaizdas kairės ir dešinės akies viršutinių vokų srityje, galvoje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimą su VIII šonkaulio lūžimu, tai sukėlė D. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės krūtinės ląstos pusės VIII šonkaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

2008 m. vasario 26 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. Š. buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Šalies argumentai

Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, kad M. Š. išteisintas nepagrįstai, jo kaltė turėjo būti grindžiama nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis bei kitais byloje surinktais įrodymais. Skunde teigiama, kad nors kaltinamasis M. Š. kaltu neprisipažino, tačiau jo parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaraujantys ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytiems įrodomiesiems duomenims. Prokuratūros nuomone, išteisindamas M. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 138 str. 1 d., teismas klaidingai nurodė, kad kaltinimo pakeitimas, t.y. sumažinus jo apimtį, laikytinas skirtingu nuo pradinio kaltinimo, kadangi keičiasi priežastinis ryšys tarp nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sužalojimų ir kaltinamojo panaudoto smurto Parko gatvėje, ir paremtas tik vienintelio bešališko liudytojo V. Š. parodymais. Teismas teigia, kad liudytojo V. Š. parodymai nėra pagrįsti kitais byloje surinktais įrodymais, todėl daryti išvados apie kaltinamojo kaltumą, negalima. Tačiau tuo pačiu teismas, remdamasis liudytojo V. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, konstatuoja, kad kaltinamasis M. Š. sudavė smūgius nukentėjusiesiems Parko g., todėl išteisindamas M. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 138 str. 1 d., neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, pats sau prieštarauja. Teismas nevertino įrodymų, surinktų ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu, nepaneigė įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas, nemotyvavo, kodėl tik V. Š. pripažįsta vieninteliu, bešališku liudytoju, ir kodėl nesirėmė nukentėjusiųjų Giedriaus ir D. T., liudytojų Jolantos ir L. T. parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais. Prokuratūros manymu, teismas klaidingai nurodė, kad galima daryti tik prielaidą, kad M. Š. smūgiai sukėlė nukentėjusiajam G. T. sunkų, o D. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų bei iš Kauno rajono apylinkės teismo 2007-05-14 apkaltinamojo nuosprendžio (priimto nukentėjusiųjų Dariaus ir G. T. atžvilgiu) matyti, kad nukentėjusieji iki įvykio vietos Parko g. jau buvo sumušti, teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, nustatytų byloje (nukentėjusiųjų Giedriaus ir D. T., liudytojų Jolantos ir L. T., A. Z., V. Š. parodymai), kad būtent po M. Š. smūgio Parko g. G. T. į galvą, pastarasis krito ant asfalto ir prarado sąmonę. Be to ir teismo medicinos specialistė L. K. patvirtino, kad G. T. padarytas galvos sužalojimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą galėjo gautis ir nuo vieno smūgio, po kurio jis galėjo prarasti sąmonę nors trumpam laikui. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad, jeigu iki įvykio Parko g. nukentėjusieji ėjo, tai po M. Š. smūgių, abu buvo išvežti greitosios medicinos pagalbos automobiliu.

Prokuratūros skunde nurodoma, kad M. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 138 str. 1 d., veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo nenustatytais asmenimis, tuo tarpu teismas nuosprendyje nurodo, kad šie kaltinimo argumentai nepagrįsti. Skunde teigiama, kad toks teismo teiginys nemotyvuotas, apsiribojama tik bendrininkavimo teorinių nuostatų glaustu išaiškinimu. Skunde nurodoma, kad nors ir nenustatyta, kad kaltinamasis M. Š. buvo susitaręs su tyrimo metu nenustatytais asmenimis tyčia sunkiai ir nesunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiesiems, tačiau 2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr.46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“, susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma - žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais ir įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad M. Š., dar būdamas Kaune, žinojo apie bare „Bučkis“ vykstantį konfliktą tarp Tamkevičių ir Zapevalovų, todėl sąmoningai grįžo į įvykio vietą, kur žinodamas ir matydamas, kad prieš tai pastarieji jau buvo sužaloti nenustatytų asmenų, jis prisijungė prie jau pradėto daryti nusikaltimo. Tokiu būdu, tęsdamas nusikalstamus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, M. Š. išreiškė savo valią ir sutiko su nenustatytų asmenų padarytais neteisėtais veiksmais, suduodamas smūgius sužalotiems nukentėjusiesiems, suvokė savo veiksmų pavojingumą. Todėl M. Š. veiksmai kvalifikuotini kaip padaryti bendrininkų grupėje.

Šalies argumentai

Skundu prašoma Kauno rajono apylinkės teismo 2008-02-26 nuosprendį panaikinti dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir priimti naują nuosprendį ir pripažinti M. Š. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir nuteisti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. 3 metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteisti 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskiras bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir nuteisti M. Š. 4 metams laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Prokuratūra taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo M. Š. valstybinės ligonių kasos naudai lėšas už G. T. gydymą 981,30 Lt, už D. T. 73,80 Lt, viso 1055,10 Lt. Taip pat priteisti iš kaltinamojo M. Š. 680 Lt nukentėjusiajam D. T. turtinei žalai atlyginti ir 2260 Lt G. T. turtinei žalai atlyginti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems G. T. ir D. T. pripažinti teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusieji G. T. ir D. T. su pirmos instancijos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pašalinus iš kaltinimo suduotų smūgių skaičių, faktinės veikos aplinkybės iš esmės skirtingomis nepasikeičia, tai yra kaltinimas nepasunkėja, veikos padarymo laikas, vieta nesikeičia, tik keičiasi suduotų smūgių skaičius, bet jų nepadaugėja, o sumažėja, kaltinamojo padėtis nepasunkėja ir tai teismas gali išjungti iš kaltinimo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, todėl jokio rašytinio prašymo prokuroras neprivalėjo pateikti teismui. Apeliantai teigia, kad be liudytojo V. Š., teisme liudijo D. T., J. T., kiti liudytojai apie tai, kaip kaltinamasis M. Š. jiems sudavė smūgius tiek rankomis, tiek kojomis, todėl teismas negalėjo remtis vien liudytojo V. Š. parodymais. Be to jų nuomone teismas klaidingai nurodo, kad prokurorės prašymas iš kaltinimo išjungti suduotus smūgius baro "Bučkis" teritorijoje iš esmės paneigia sužalojimų padarymą konkrečiai M. Š. veiksmais, kadangi esminiai sužalojimai M. Š. veiksmais buvo padaryti ne prie baro, bet toliau nuo jo, tai yra prie namo Nr. 7 Parko gatvėje maždaug 100 metrų atstumu nuo baro, kur juos užpuolė bei mušė vienas M. Š.. Nukentėjusiųjų teigimu prie šios baudžiamosios bylos buvo prijungta kita baudžiamoji byla Nr. 1-226-264/2006, kurioje yra užfiksuoti liudytojo V. Š. parodymai teisme ir ikiteisminiame tyrime dėl to pačio įvykio ir kurioje liudytojas V. Š. tvirtino: „.......iš tamsos išniro M. Š. ir trenkė G. T. ir šis nukrito ant asfalto....M. Š. trenkė ant žemės sėdėjusiam D. T. ir šis nugriuvo...M. Š. vėl trenkė G. T. ir pabėgo...apart M. Š. brolių Tamkevičių daugiau niekas nemušė“. Teismo posėdžio metu jis patvirtino savo duotus ikiteisminiame tyrime parodymus. Anot apeliantų, liudytojos D. T. ir J. T. nuosekliai parodė, kad atvykus policijai ir policininkų akivaizdoje M. Š. vienas mušė juos - Giedrių ir D. T., šonkauliai Dariui lūžo kai prie policijos M. Š. jį spardęs, o galva Giedriui sužalota irgi prie policijos, nes nuo M. Š. smūgio Giedrius nukrito ant asfalto. Prie policijos automašinos Giedrius po M. Š. smūgio neteko sąmonės ir buvo su neštuvais įneštas į greitosios medicininės pagalbos automobilį.

Apeliantai nurodo, kad liudytojas J. S. patvirtino, kad po muštynių prie baro "Bučkis" atvažiavo Šimkus ir nubėgo link Parko gatvės kur nuėjo jie, į tą pusę. Anot jų, liudytojas parodė, kad Šimkus vienas nubėgo, daugiau žmonių nebėgo, o jie patys ėjo normaliai, nesvirduliavo, liudytojas nematęs, kad jie būtų sumušti.

Anot apeliantų analogiškai parodė ir liudytojas K. A., tai yra, kad kai atvažiavo Šimkus, jis nubėgo link Parko gatvės, kur buvo nuėję jie. Anot jų, liudytojas parodė, kad buvo riksmai, atvažiavo policijos automašina su švyturėliais. Jie ėjo normaliai, nesvirduliavo.

Šalies argumentai

Apeliantai nurodo, kad šie liudytojai parodė, kad iki M. Š. pavartojant smurtą prieš juos, tai yra Tamkevičius, nuo baro "Bučkis" apie 100 m jie ėjo normaliai namo, nereikėjo nei vesti nei nešti, tik po Šimkaus smūgių G. T. be sąmonės buvo su neštuvais įneštas į greitosios pagalbos automobilį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad G. T. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl smegenų sukrėtimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, o teismo medicinos ekspertė L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad galvos sumušimas lydimas kraujo išsiliejimu galėjo gautis ir nuo vieno smūgio, žmogus turėjo prarasti dėl to sąmonę. Šie duomenys anot apeliantų, kaip tik ir leidžia teigti, kad sunkų sveikatos sutrikdymą G. T. padarė konkrečiai M. Š., nes iki atvažiuojant policijai ėjo normaliai ir buvo su sąmone ir tik jai atvykus ir M. Š. pavartojus smurtą, G. T. ją prarado, o tiek policijos darbuotojai, tiek kiti liudytojai parodė, kad apart Šimkaus, Parko gatvėje prie namo Nr. 7 niekas daugiau Tamkevičių nemušė.

Šalies argumentai

Apeliantų teigimu, M. Š. kaltę įrodo ir liudytojos A. A. parodymai pagarsinti teismo posėdžio metu, kur ji parodė, kad pas ją į namus buvo užėjęs E. P. ir jai sakė, kad 2005-07-03 naktį jo ir M. Š. būtų geriau ji iš savo namų neišleidusi, kadangi Marius bare labai smarkiai sumušė žmogų. E. P. prašė jos melagingai paliudyti, kad išjos namų Marius su juo išvažiavo ne 1 val., bet 3 val. nakties, žadėjo už tai atsilyginti.

Anot apeliantų, teismo posėdžio eigoje, vadovaudamiesi LR BPK 256 str., jie pateikė teismui rašytinius prašymus perkvalifikuoti M. Š. veiksmus pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą, jo veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 135 str. 2 d. 8p ir LR BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip padarytus iš chuliganiškų paskatų, kadangi M. Š. veikė viešoje vietoje, be jokios priežasties juos užpuolė, buvo parodyta nepagarba aplinkiniams, visuomenei, jo veiksmai buvo įžūlūs ciniški, nekreipiant jokio dėmesio į uniformuotus policijos pareigūnus, kurie norėjo juos apginti, tuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau teismas šiuos mūsų prašymus visiškai ignoravo.

Apeliantų nuomone Kauno rajono apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK nustatytų jų vertinimo reikalavimų, kas galėjo esmingai pakeisti teismo išvadas, tai yra teismas šališkai ir neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, kas turėjo esminę reikšmę dėl M. Š. kaltės nusikaltimų padaryme. Teismas nepasisakė, kodėl atmeta ir nesivadovauja jų - nukentėjusiųjų G. ir D. T., liudytojų D. ir J. T., V. Š. J. S., K. A., A. A. parodymais, ir todėl apeliantų nuomone M. Š. buvo išteisintas be jokio pagrindo ir jis turi būti nuteistas, priteisiant teismui pateiktus civilinius ieškinius tiek turtinei tiek neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Apeliantai prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. išteisinamąjį nuosprendį M. Š. atžvilgiu ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį arba panaikinti nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti teismui, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teimas ir buvo pažeistos teismingumo taisyklės. Priteisti visus jų pareikštus civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei atstovavimo išlaidas.

I. M. Š. gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus atsikirtimuose į apeliacinius skundus, nurodoma, kad abiejų apeliacinių skundų argumentai iš dalies sutampa, tačiau iš dalies ir prieštarauja vieni kitiems. Sutampa toje dalyje, kad pagal juos M. Š. sudavė po vieną smūgį tiek G. T., tiek D. T., tačiau skiriasi net apeliaciniuose skunduose suduotų smūgių skaičius, kaltininkai ir vieta. Taigi, kaltinimas iš esmės grindžiamas ne įrodymais, o prielaidomis. pagrįstomis vien nenuosekliais, vieni kitiems prieštaraujančiais liudytojų (net gi tu pačių) parodymais, kurie yra daugiau nuomonės pateikimas negu faktų liudijimas. Be to, apeliacinių skundų argumentus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, pačių apeliacinių skundų argumentai, o jei vadovautis visomis galimomis prielaidomis, tai yra daug didesnė tikimybe pripažinti nukentėjusiuosius G. T. ir D. T. kaltais dėl melagingų parodymų negu M. Š. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo.

Atsikirtimuose teigiama, kad faktas jog kaltintojas (prokuroras) nepalaiko kaltinimo dėl epizodų, paremtų nukentėjusiųjų G. T., D. T. ir su jais susijusių asmenų parodymais, rodo, kad jų liudijimais netiki ir pats kaltintojas, kadangi jie prieštarauja objektyviems įrodymams (kaltinamojo M. Š. pokalbių išklotinėse fiksuotos jo buvimo vietos pagal laiką aplinkybėms), t.y. M. Š. negalėjo būti bare „Bučkis“ tuo pat metu kaip ir Tamkevičiai. Pažymima, kad Tamkevičių parodymai prieštarauja jau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytoms aplinkybėms (t.y. Kauno rajono apylinkės teismo 2007-05-14 apkaltinamuoju nuosprendžiu Tamkevičių atžvilgiu), nes Tamkevičiai teigia, kad palikus barą „Bučkis“ jie buvo visiškai sveiki, nesivėlė į jokias muštynes, nors nuosprendžiu nustatyta, kad bare „Bučkis“ jie sukėlė muštynes. Savo pirminiuose parodymuose taip pat teigė, kad buvo sumušti bare „Bučkis“, įskaitant ir M. Š.. Pažymima, kad Tamkevičiai ir jų sutuoktinės (Loreta ir J. T.) ikiteisminio tyrimo metu teigė (tai įrašyta ir kaltinimo akte), kad jiems nuėjus nuo baro „Bučkis“ juos prisivijo M. Š. ir dar keletas asmenų, tuo tarpu apeliaciniuose skunduose jau teigiama, kad tik vienas M. Š. juos prisivijo. Be to, teigiama, kad nuo baro „Bučkis“ Tamkevičiai ir jų sutuoktinės pasišalino vieni, nors ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojų apklausos teisme metu savo parodymuose nurodė, kad kartu su jais ėjo ir V. L., jis net gi padėjo vesti Tamkevičius (pvz. 2006-03-08 G. T. ir M. Š. akistatos protokolas, D. T. 2005-10-20 pareiškimas, 2006-06-15 D. T. liudytojo apklausos protokolas, liudytojų Loretos ir J. T. apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme).

Atsikirtimuose nurodoma, kad skirtingą įvykių traktavimą Tamkevičiai ir prokuroras pateikia taip pat ir apeliaciniuose skunduose. Tamkevičiai nurodo, kad jie buvo sumušti išimtinai M. Š. ir tik pasitraukę nuo baro „Bučkis“, tuo tarpu vyr. prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. Š. sumušė grupėje su nenustatytais asmenimis ir tada, kai jau tie nenustatyti asmenys buvo baigę mušti. Taigi tuo metu, kai Tamkevičiai paliko barą „Bučkis“ (dar prieš atvykstant į įvykio vietą M. Š.) jie buvo sumušti. Tą esą patvirtinęs ir policijos pareigūnas V. Š. (šiuo klausimu ypač konkretūs paaiškinimai jo ir M. Š. paskutinės akistatos ikiteisminio tyrimo metu), Tamkevičių parodymai apie tai, kad juos padėjo vesti V. L., įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai dėl muštynių. Vyr. prokuroro keliamas klausimas dėl bendrininkavimo ir pateikiama teismų praktika nagrinėjamoje byloje nėra aktuali. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-06-18 nutarime „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ pateikiama praktika dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl kūno sužalojimo. Šios konkrečios bylos atveju tai turi esminę reikšmę, nes mirtį sukelia ne bet koks sveikatos sužalojimas ir pagal tai galima identifikuoti sužalojimo įtaką šioms pasekmėms ir tuo pačiu bendrininkavimo formą ir rūšis, taip pat konstatuoti bendrininkavimo faktą apskritai ir subjektyvinę pusę (minėto Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarimo 8 p.). Atsikirtimuose nurodoma, kad M. Š. nebuvo ir negalėjo būti bare „Bučkis“ tuo pačiu metu kaip ir Tamkevičiai, nėra pagrindo kokiu nors būdu sieti M. Š. kokius nors veiksmus su Tamkevičių sumušimu. Vyr. prokuroro teiginiai, kad M. Š. specialiai atvyko į barą „Bučkis“ vien tam, kad sumušti Tamkevičius, paremti vien prielaidomis, kurios paneigiamos vien teorinėmis prielaidomis. Byloje surinkti įrodymai parodo, kad M. Š. namai yra adresu Sodų g. 9, V. K. rajone, t.y. vos keli šimtai metrų nuo baro „Bučkis“, M. Š. paaiškino, kad jis važiavo namo, tačiau pamatęs prie baro „Bučkis“ stoviniuojančius žmones užsuko pasižiūrėti kas vyksta. Tamkevičių bare tuo metu nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, M. Š. negali būti bendrininkavimo pagrindu pripažintas kaltu dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų.

Atsikirtimuose teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad M. Š. apskritai būtų mušęs Tamkevičius ar sumušęs taip, kad sukelti padarytus kūno sužalojimus, ir nėra pagrindo galvoti kitaip. Liudytojų parodymai, kad girdėjo kaip šaukiama „M. Š. muša“ ar panašiai, tačiau nematant paties mušimo fakto, kaltinamojo M. Š. apskritai, tokie liudijimai negali būti kaip pagrindas pripažinti asmenį kaltu dėl sumušimo, tuo labiau, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Tamkevičiai buvo sumušti dar iki to momento. Faktą, kad Tamkevičiai buvo sumušti dar prieš atvykstant M. Š., patvirtina ir tas faktas, kad greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta anksčiau negu nurodoma, kada M. Š. sumušė Tamkevičius - 2006-06-09 VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos kad greitoji pagalba buvo iškviesta 2005-07-03 1 val. 45 min., o 2006-06-19 Kauno rajono policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus Raudondvario poskyrio tyrėjo J. K. pažymoje nurodoma, kad 2005-07-03 01 val.42 min. M. Š. dar buvo Kauno rajono Šatijų kaime. Dėl minėtų aplinkybių pirmos instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisingas.

Atsikirtimuose prašoma apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-02-26 išteisinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad bylos teisminio nagrinėjimo pirmos instancijos teisme nukentėjusieji G. T. ir D. T. teismui buvo pateikę raštiškus prašymus dėl kaltinimo M. Š. pakeitimo (T-5 b.l. 21,22). Šiuose prašymuose nukentėjusieji prašė M. Š. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal kitus baudžiamuosius įstatymus, t.y. BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 138 str. 2 d. 8 p., numatančius sunkesnę nusikalstamą veiką. Nukentėjusieji nurodė, kad M. Š. smurtiniai veiksmai, padaryti viešoje vietoje įžūliai, vandališkai, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir todėl jie turėjo būt laikomi padarytais dėl chuliganiškų paskatų. Pirmos instancijos teismas, priėmęs tokius nukentėjusiųjų prašymus sunkinti M. Š. kaltinimą, visiškai dėl šių pateiktų prašymų nepriėmė jokio sprendimo, nėra jokių duomenų teisiamojo posėdžio protokole ar teismas apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę pranešė kaltinamajam, kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams, nėra jokių duomenų ar minėtų prašymų nuorašai buvo įteikti kaltinamajam, jo gynėjui, kaip tai numato baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 256 str.).

Tokie pirmos instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatyme pažeidimai laikytini esminiais, jų pašalinti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, šie prašymai turėjo būti išspręsti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Esant tokioms aplinkybėms, bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeista nukentėjusiųjų teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (BPK 44 str. 10 d.). Pažeisdamas tokią nukentėjusiųjų teisę, pirmos instancijos teismas priėmė visiškai priešingą nukentėjusiųjų prašymui sprendimus, priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Tokie pirmos instancijos teismo veiksmai, kai jis gavęs motyvuotą prašymą keisti kaltinimą, pagal kurį byla tampa teisminga aukštesniam teismui (apygardos teismui) (BPK 224 str., 225 str.), pats toliau nagrinėja bylą, proceso dalyviams gali sukelti abejones ar teismas nėra šališkas, nes teismo sprendimas, atsižvelgiant į teismingumo taisykles, yra lyg ir nuspėjamas, nes apkaltinamasis nuosprendis pagal prašyme formuluojamą kaltinimą apylinkės teisme negali būti priimamas. Tokiu atveju, kai bylą iš esmės nagrinėjantis teismas gali priimti tik dalį įstatyme numatytų sprendimų (tik pagal vieną iš byloje esamų kaltinimų, teismo procesas negali būti pripažįstamas teisingu.

Bylą nagrinėjančio teismo pareiga yra ne tik bylą nagrinėti nešališkai, bet ir procesą organizuoti taip, kad visiems proceso dalyviams nekiltų abejonių dėl teismo proceso šališkumo. Kadangi pirmos instancijos teismas savo procesiniais sprendimais sukėlė abejones savo šališkumu bei iš dalies, nenagrinėdamas bylos pagal pakeistąjį kaltinimą, t.y. nespręsdamas jos perdavimo pagal teismingumą, parodė savo šališkumą, priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir todėl panaikintinas (BPK 326 str. 1 d. 4 p.). Nustačius, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, jo padarytos išvados dėl vienų ar kitų įrodymų vertinimo, išteisintojo M. Š. kaltės klausimo išsprendimo bei apeliacinių skundų argumentai tuo pačiu klausimu, nenagrinėtini, nes vien nustatytas šališkumo principo pažeidimas yra besąlyginė vada nuosprendžiui panaikinti.

Panaikinus nuosprendį baudžiamoji byla turėtų būti perduodama iš naujo nagrinėti laikantis BPK 224 str. ir 225 str. nustatytų teismingumo taisyklių, t.y. apygardos teismui, tačiau kadangi apylinkės teismas apie kaltinimo pakeitimą neinformavo (nepranešė) nagrinėjimo teisme dalyviams, neįteikė prašymų nuorašų kaltinamajam, jo gynėjui, neišklausė jų nuomonės tuo klausimu, ką numato BPK 22 str., byla grąžintina tam pačiam pirmos instancijos apylinkės teismui, minėtiems pažeidimams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai Valdas VitunskasArvydas Stankus