- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- e2-44463-871/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20410-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Atsakovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Edmona“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo 931-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo 931-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui UAB „Naujamiesčio būstas“, trečiasis asmuo UAB „Edmona“, dėl sąskaitos už remonto darbus perskaičiavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017-08-24 priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-26989-871/2017 pagal ieškovo 931-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui UAB „Naujamiesčio būstas“, trečiasis asmuo UAB „Edmona“, dėl sąskaitos už remonto darbus perskaičiavimo, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovui atmestas.
2017-09-13 teisme gautas ieškovo 931-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-24 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pareiškime nurodo, kad teismas negalėjo šioje byloje priimti sprendimo už akių, nes priimdamas sprendimą už akių vadovavosi atsakovo atsiliepimą papildančiu prašymu. Atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame nėra prašymo priimti sprendimo už akių, teisme gautas 2017-06-27. 2017-08-23 EPP sistemoje patalpintas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių, kuris galimas tik pateikiant atsiliepimą. 2017-08-24 teismas priėmė sprendimą už akių. Teismas priimtame sprendime už akių vadovavosi tik atsakovo pateiktais motyvais, kurių pagrindinis yra tai, kad ieškovo pirmininkė galimai viršijo savo įgaliojimus suderinus su rangovu UAB „Edmona“ sąmatą darbams atlikti. Ieškinyje nekeliamas klausimas dėl bendrijos pirmininkės įgaliojimų viršijimo, nes namo stogui buvo būtini remonto darbai ir jie buvo atlikti. Ieškovas tik ginčija sumą šiems darbams apmokėti, nes atsakovo pasamdytas rangovas už atliktus darbus paskaičiavo 2 875,64 EUR suma nepagrįstai per daug. Šių ir kitų klausimų pagrindimui ieškovas ruošėsi laukdamas teismo posėdžio, nes teismo 2017-07-07 nutartyje yra parašyta, kad šalims iki teismo posėdžio siūloma sudaryti taikos sutartį ir pateikti ją tvirtinti teismui. Ieškovas žadėto teismo posėdžio nesulaukė.
Teismo nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė.
Vadovaujantis CPK 288 str. 2 d., pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Remiantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tokiu atveju, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai, ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005).
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-24 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-26989-871/2017, nes ieškovas, kuriam CPK 175¹ str. 10 d. nustatyta tvarka (elektroninių ryšių priemonėmis) 2017-07-21 įteikti atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas dėl dubliko pateikimo, per teismo nustatytą terminą nepateikė dubliko, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.). Remiantis CPK 287 str. 1 d., ieškovas turėjo teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos (iki 2017-09-13) paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė teismui 2017-09-13. Taigi ieškovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė nepraleidęs 20 dienų termino nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovas pareiškimu prašo panaikinti 2017-08-24 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-26989-871/2017 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tokia ginčo šalies teisė įtvirtinta CPK 287 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios paruošiamojo dokumento nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 str. 2 d.). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar paruošiamojo dokumento šalis nepateikė dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsakovas pareiškime nenurodė absoliučiai jokių priežasčių, dėl kurių teismo nustatytu terminu nepateikė paruošiamojo dokumento – dubliko, nepateikė jokių įrodymų, kurios pagrįstų termino praleidimo priežastis, neginčijo ieškovo atsiliepimo į ieškinį ir teismo pranešimo gavimo fakto ir (ar) gavimo datos (CPK 178 str.). Teismas taip pat nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovas teismo nustatytu terminu nepateikė dubliko į atsakovo atsiliepimą į ieškinį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovas dubliko nepateikė dėl priežasčių, kurios negali būti laikomos pateisinamomis ir svarbiomis.
Kaip minėta, pagal CPK 287 straipsnį, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, ar ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad 2017-08-24 priimtas teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-26989-871/2017 yra nepagrįstas ar akivaizdžiai neteisingas.
CPK 288 str. 4 d. 1-2 p., įtvirtinta, kad teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, reikalinga konstatuoti bent vieną iš įstatyme numatytų sąlygų, t.y. tai, jog šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (2006-09-21 Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 35/03-11/06). Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008). Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovų teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010). Šiuo atveju atsakovas sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad: 1) teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo pateikta ne atsakovo atsiliepime į ieškinį, tačiau atskirame dokumente, kuris pateiktas praleidus terminą atsiliepimui pateikti; 2) teismas vadovavosi tik atsakovo pateiktais motyvais, kurių pagrindinis yra tai, kad ieškovo pirmininkė galimai viršijo savo įgaliojimus suderinus su rangovu UAB „Edmona“ pagal sąmatą darbams atlikti sumą 4 952,41 EUR, ir nevertino darbų kainos pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimas į ieškinį teisme gautas 2017-06-27 ir 2017-07-07 priimtas. Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį turinio matyti, kad atsiliepime nebuvo nurodyta atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių. Pažymėtina, kad kai procesinio dokumento priėmimo stadijoje teismas procesinio dokumento trūkumų nenustato, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad procesinis dokumentas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, teismas turi nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Taigi, aplinkybė, kad procesinis dokumentas buvo pateiktas su trūkumais, kurie jo priėmimo metu teismo nebuvo nustatyti, neužkerta kelio procesinį dokumentą pateikusiai šaliai trūkumų pašalinti vėliau (t.y. ir praėjus terminui atsiliepimui pateikti). Nagrinėjamu atveju, atsiliepimo trūkumas (nepateikta nuomonė dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) buvo pašalintas atsakovo iniciatyva, 2017-08-23 atsakovui pateikus prašymą, kuriame atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, jog byloje būtų priimtas sprendimas už akių. Teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys buvo tinkamas vykdant šalių bendradarbiavimo su teismu pareigą, atitiko proceso operatyvumo reikalavimus (CPK 7-8 str.), todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovo prašymo nepriimti ir juo nesivadovauti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui atsiliepime nepateikus nuomonės dėl sprendimo už akių, ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovas nesutinka ar nesutiks su sprendimo už akių priėmimu ir sprendimas už akių šioje civilinėje byloje nebus priimtas. Teismo vertinimu, ieškovo aukščiau nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis atsakovo prašymu dėl sprendimo už akių priėmimo.
Ieškovas taip pat nurodė, kad teismo 2017-07-07 nutartyje buvo parašyta, kad šalims iki teismo posėdžio siūloma sudaryti taikos sutartį ir pateikti ją tvirtinti teismui, dėl ko ieškovas suprato, kad teismo posėdis byloje neabejotinai įvyks. Su šiuo pareiškėjo teiginiu nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad teismo 2017-07-07 nutartis priimta sprendžiant pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo pasirinkimo klausimą (nutarta pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu). Nustatyta, kad nutartimi buvo pasiūlyta šalims iki teismo posėdžio sudaryti taikos sutartį ir pateikti ją tvirtinti teismui, tačiau nėra jokio pagrindo šios nutarties dalies vertinti kaip teismo procesinio sprendimo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis byla nagrinėti žodinio proceso tvarka priimama laikantis CPK 232 str. nustatytos tvarkos, joje privaloma nurodyti teismo posėdžio datą, laiką, vietą, kitus privalomus duomenis. Tuo tarpu 2017-07-07 nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo pasirinkimo klausimas, teismas tik nurodė, kokia bus tolimesnė proceso eiga (bylos nagrinėjimas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka) bylos šalims tinkamai vykdant savo pareigas (įskaitant pareigą nustatytu terminu pateikti teismui paruošiamuosius dokumentus). Kadangi ieškovas pareigos pateikti paruošiamąjį dokumentą – dubliką – nevykdė, ir atsakovas prašė priimti sprendimą už akių, teismas pagrįstai posėdžio žodinio proceso tvarka neskyrė ir 2017-08-24 rašytinio proceso tvarka priėmė sprendimą už akių. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad sprendimas šioje civilinėje byloje negalėjo būti priimtas.
Ieškovas pareiškime pateikė argumentą, jo manymu pagrindžiantį teismo sprendimo nepagrįstumą. Nurodė, kad teismas vadovavosi tik atsakovo pateiktais motyvais, kurių pagrindinis yra tai, kad ieškovo pirmininkė galimai viršijo savo įgaliojimus suderinus su rangovu UAB „Edmona“ pagal sąmatą darbams atlikti sumą 4 952,41 EUR. Šis ieškovo teiginys vertintinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nenagrinėjo, nevertino, ir sprendime už akių nepasisakė, ar bendrijos pirmininkė, sutikdama su pasiūlyta remonto darbų kaina, t.y. prisiimdama įsipareigojimus bendrijos vardu, viršijo savo įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju, sprendime už akių teismas pagrįstai nagrinėjo aplinkybes, ar bendrijos pirmininkė savo veiksmais sukūrė piniginius įsipareigojimus bendrijai, kadangi teismas privalėjo nustatyti, ar ieškovui per jo valdymo organą (pirmininkę) atsirado prievolė sumokėti sutartą kainą už stogo remonto darbus. Tik nustačius, kad tokia prievolė buvo sukurta, teismas galėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovo atsisakymas ją (jos dalį) vykdyti yra pagrįstas. Be to, priešingai nei teigia ieškovas, sprendime už akių teismas nagrinėjo ir ieškovo argumentus dėl paskaičiuotos sumos už remonto darbus pagrįstumo, ir nusprendė, kad suma yra pagrįsta. Sprendime už akių teismas nurodė, kad VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2016-05-18 ataskaitos Nr. 160518 parengimo faktas nesudaro pagrindo teigti, kad bendrijos nariams stogo remonto kaina turi būti sumažinta iki ataskaitoje nurodytos sumos. Teismas taip pat konstatavo, kad bendrija įsipareigojo sumokėti sąmatoje nurodyta darbų kainą, t.y. bendrija pati sutiko mokėti rangovo pasiūlytą kainą už tokio pobūdžio darbus; net nustačius, kad faktiškai atliktų darbų kaina skiriasi nuo nurodytos sąmatoje, ši aplinkybė savaime nepanaikina bendrijos įsipareigojimo (prisiimto per bendriją atstovaujančią pirmininkę) apmokėti tokio dydžio sąmatą. Taigi, teismas konstatavo, kad sąmatoje nurodyta kaina yra pagrįsta, nepaneigta į bylą pateiktais įrodymais, o ieškovas pats su ja sutiko, todėl negali atsisakyti jos (jos dalies) mokėti. Teismo sprendime už akių taip pat nenustatyta, kad ieškovo naudai buvo atlikta tik dalis sąmatoje nurodytų darbų ar darbai (jų dalis) atlikta nekokybiškai, dėl ko galimai būtų pagrindas mažinti sąmatoje nurodytą darbų kainą.
Ieškovas nepateikė ir absoliučiai jokių naujų, ieškinyje neteiktų, įrodymų, kuriais grįstų sprendimo už akių nepagrįstumą (CPK 178 str.). Teismas pažymi, kad remiantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nereikalaujama, kad visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2017-08-24 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-26989-871/2017 būtų priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, į tai, kad pagal byloje esančius įrodymus tokiai išvadai taip pat nėra pagrindo, pareiškime pateikti argumentai nepatvirtinta teismo sprendimo už akių neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
Dėl kitų atsakovo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 288 str., 291-292 str., teismas
nutaria:
Netenkinti ieškovo 931-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių, priimto 2017 m. rugpjūčio 24 d., peržiūrėjimo.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.