- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- TS-30-548/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37312-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- K. Č.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. Č. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. Č. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka K. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio ramų 2024 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis. BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2023 m. liepos 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.
Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi panaikinta 2024 m. spalio 8 d. nutartis ir priimtas naują sprendimas – panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 28 d. nuosprendžiu skirtą bausmę – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 11 d. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. vasario 28 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2025 m. liepos 11 d., pabaiga – 2028 m. spalio 11 d.
Anksčiau teismo 13 kartų teistas.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2026 m. vasario 17 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. Č. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nors atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o didelės žalos rizika sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės dėl aktyvaus dalyvavimo resocializacijos programose, nuteistojo pažanga vertinama kaip nepakankama. Jis aktyviai dalyvauja priklausomybių mažinimo ir pykčio valdymo programose, yra motyvuotas, dirba, laikosi vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, du kartus skatintas, tačiau šie teigiami pokyčiai neatsveria reikšmingų neigiamų aplinkybių. Nuteistasis yra daug kartų teistas, nusikalstamas elgesys jam būdingas, ypač susijęs su smurtu apsvaigus nuo alkoholio. Praeityje taikytos priemonės, įskaitant gydymą nuo priklausomybės, nedavė ilgalaikių rezultatų, o nusikalstamos veikos buvo daromos ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Dabartinis blaivybės laikotarpis vertinamas kaip per trumpas, kad būtų galima daryti išvadą apie tvarų pokytį. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, ribotai suvokia problemų priežastis, linkęs kartoti tas pačias klaidas, pasižymi savitvardos stoka, kurios pats neatpažįsta, bei turi diskriminacinių nuostatų. Be to, nuteistasis turi menką darbinę patirtį laisvėje, nėra įgijęs specialybės, turi finansinių įsipareigojimų, o galimybių įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju nenurodė, kas kelia abejonių dėl sėkmingos socialinės integracijos. Nors bausmės atlikimo vietoje dirba ir dengia žalą, atlikta tik nedidelė bausmės dalis. Komisija padarė išvadą, kad kriminogeniniai dinaminiai veiksniai nėra pakankamai suvaldyti, reikalingas tolesnis darbas su nuteistuoju struktūruotoje aplinkoje, todėl jis šiuo metu nėra pasirengęs lygtiniam paleidimui.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. Č. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Komisijos 2026 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisija neatsižvelgė į socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis bei jo pateiktus dokumentus, todėl padarė klaidingas išvadas apie jo asmenybę, elgesį ir pasirengimą lygtiniam paleidimui. Nepagrįstai nurodyta, jog nuteistasis neturi įsidarbinimo galimybių laisvėje, nors buvo pateikti oficialūs dokumentai apie jo, kaip įmonės vadovo, statusą bei vykdomą veiklą ir bendradarbiavimą su verslo partneriais. Taip pat ginčijamas teiginys apie menką darbinę patirtį, pabrėžiant jo ilgametę vadovavimo įmonėms patirtį tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Nuteistasis taip pat nesutinka su nutarime pateikta informacija apie jo ankstesnius teistumus, teigdamas, kad duomenys apie neva kelis laisvės atėmimo bausmės atlikimus užsienyje yra neteisingi ir supainioti su administraciniais pažeidimais. Be to, pažymi, kad nutarime neatsižvelgta į jo mokymosi pasiekimus bausmės atlikimo metu. Skunde taip pat ginčijamos Komisijos išvados dėl jo asmeninių savybių ir gebėjimo suvokti savo elgesio pasekmes. Nuteistasis teigia, kad aktyviai dirba su specialistais, geba reflektuoti savo elgesį, supranta padarytų veiksmų pasekmes ir sprendžia problemas, o tai, esant poreikiui, gali patvirtinti reabilitacijos centro specialistai ir psichologas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. Č. skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis 2026 m. rugpjūčio 11 d. bus atlikęs trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, su intensyvios priežiūros taikymu sutinka, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nusiteistojo nusikalstamo elgesio pokytį viso bausmės atlikimo metu, nuteistojo pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kontekste. Vis tik, nagrinėjamu atveju sutinkamai su Komisijos nutarime išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas, dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje dar nėra nustatytas, dėl ko lygtinis paleidimas jo atžvilgiu netaikomas, o tokia teismo išvada grindžiama sekančiai.
Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – vidutinė, o didelės žalos rizika sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės dėl aktyvaus įsitraukimo į skirtas resocializacijos programas, skirtas priklausomybėms mažinti ir Pykčio valdymo programą. Tačiau teismui įvertinus nuteistojo charakteristiką, bylos medžiagą, susijusią su dinaminių kriminogeninių veiksnių raiška, spręstina, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, kadangi reikalinga vertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį. Tokiam teismo vertinimui įtakos turi tai, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas), kurių korekcija nėra galima, vis dar vyrauja nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu), kurie turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu nenustatytas nei vienas apsauginis veiksnys.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, nuo 2025 m. sausio 24 d. savo prašymu, dalyvauja ilgalaikėje reabilitacijos programoje, noriai įsitraukia į programą, analizuoja bei bando suprasti savo smurtinių veiksmų pasekmes. Nuteistasis nuo 2025 m. spalio 1 d. dirba tvarkiniu-pagalbiniu darbininku, du kartus skatintas, turi gyvenamąją vietą, iki nusikalstamos veikos dirbo, dengia finansinius įsipareigojimus, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Minėtinos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamos veikos sunkumas, pobūdis bei aplinkybės buvo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau siekiant įvertinti nuteistojo padarytą elgesio pokytį, teismas privalo į šias aplinkybes atsižvelgti ir sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už šešiais nuosprendžiais subendrintas bausmes, kurios paskirtos už devynias nusikalstamas veikas. Jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris panaikintas dėl probacijos sąlygų pažeidimo. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra jam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis dėl smurtavimo apsvaigus alkoholiui. Nuteistasis iš dalies pripažįsta kaltę, kadangi vertinimo metu nurodė, kad neprisimena paties įvykio.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis pirmą kartą teistas būdamas 23 metų, nuo to laiko jo elgesyje susiformavo nuoseklus nusikalstamo elgesio modelis. Nors Lietuvoje laisvės atėmimo bausmės anksčiau neatliko, užsienyje tokia bausmė buvo taikyta net penkis kartus, kas rodo ilgalaikį teisės pažeidimų tęstinumą. Kaip jau minėta, nuteistasis tik iš dalies prisiima atsakomybę už padarytas veikas, nurodydamas, kad neprisimena įvykio aplinkybių, nors ir formaliai reiškia gailestį. Tokia pozicija leidžia daryti išvadą, kad jo elgesio refleksija ir atsakomybės suvokimas nėra pakankamai gilūs. Vertinant nusikalstamų veikų pobūdį, nustatyta, kad jos yra pasikartojančios ir tiesiogiai susijusios su alkoholio vartojimu bei smurtiniu elgesiu artimoje aplinkoje. Nuteistasis ne kartą smurtavo prieš artimuosius – tėvus, buvusią sutuoktinę, sugyventinę, taip pat yra buvę ir kitų smurtinio elgesio epizodų. Tai rodo, kad ryšių su artimaisiais sritis yra probleminė ir susijusi su jo nusikalstamu elgesiu. Nors šiuo metu deklaruoja palaikantis gerus santykius su artimaisiais ir nauja partnere, objektyvūs duomenys leidžia konstatuoti išliekančią reikšmingą smurtinio elgesio riziką artimoje aplinkoje. Taip pat nuteistojo gyvenimo būdas ilgą laiką buvo susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiu, kuris yra pagrindinis jo kriminogeninis veiksnys. Didžioji dalis jo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat administracinių nusižengimų, yra tiesiogiai susiję su alkoholio vartojimu. Nors nuteistasis deklaruoja siekį gyventi blaiviai ir pripažįsta šią problemą, turimi duomenys rodo, kad ankstesni bandymai gydytis nuo priklausomybės buvo nesėkmingi, o įsipareigojimų laikymasis – nepastovus. Fiksuotas ne vienas atvejis, kai po gydymo ar įpareigojimų paskyrimo jis vėl vartojo alkoholį, pažeidinėjo nustatytas sąlygas ir darė naujus teisės pažeidimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad šis kriminogeninis veiksnys nėra suvaldytas, o rizika pakartotinai nusikalsti išlieka aukšta. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų (apie 30 000 eurų), tačiau jų tiksliai įvardyti negali, o skolos dengimas yra minimalus ir nepastovus. Nors ši sritis tiesiogiai nesiejama su nusikalstamu elgesiu, ji rodo ribotą atsakomybės prisiėmimą ir planavimo stoką. Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo išlaikymas dalinai tenka valstybei ir artimiesiems, kas rodo nepakankamą savarankiškumą. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje matyti, kad vertinant nuteistojo asmenybės bruožus, mąstymą bei nuostatas, nors nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, geba bendrauti, pasižymi adekvačiu savęs vertinimu ir deklaruoja socialiai priimtinas vertybes, šie aspektai neeliminuoja nustatytų reikšmingų rizikos veiksnių. Nors nuteistasis yra dalyvavęs priklausomybės gydymo programose, gydymosi procesas buvo nenuoseklus – jis ne kartą nutraukė reabilitaciją savo iniciatyva ar dėl netinkamo elgesio (įskaitant konfliktus su kitais asmenimis), kas rodo nepakankamą gebėjimą laikytis nustatytų taisyklių ir tęsti gydymą nuo priklausomybės alkoholiui. Nors nuteistasis nurodo reguliariai lankantis pas psichiatrą ir psichologą, bei pripažįsta turintis problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, jo elgesio analizė rodo, kad praktikoje jam vis dar būdingas impulsyvumas, negebėjimas numatyti savo veiksmų pasekmių ir polinkis kartoti ankstesnes klaidas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos dažniausiai padarytos būtent apsvaigus nuo alkoholio, o pats nuteistasis dažnai teigia neprisimenantis įvykių aplinkybių, kas apsunkina realų atsakomybės prisiėmimą ir elgesio refleksiją. Nors deklaruoja, kad blaivus savitvardos nepraranda, objektyvūs duomenys rodo, kad alkoholio vartojimo situacijose ši kontrolė iš esmės prarandama, o tai kelia didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat nuteistasis yra linkęs kartoti tuos pačius teisės pažeidimus, nepaisant ankstesnių nuobaudų ir taikytų priemonių. Tai patvirtina gausūs administraciniai nusižengimai, teistumai bei probacijos sąlygų pažeidimai. Ypač reikšminga aplinkybė yra tai, kad nusikalstamos veikos buvo daromos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat būnant recidyvistu, kas rodo nepakankamą teisinių pasekmių suvokimą ir menką motyvaciją laikytis įstatymų. Be to, nuteistasis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų, susijusių su specialios teisės atėmimu, pakartotinai vairavo būdamas neblaivus bei nesilaikė kitų nustatytų apribojimų, kas leidžia daryti išvadą apie neatsakingą požiūrį į teisės aktus ir visuomenės saugumą. Vertinant nuostatas, pažymėtina, kad nors atvirai kriminalinių nuostatų nenurodyta, nustatyti diskriminacinio pobūdžio elgesio bruožai, pasireiškiantys smurto naudojimu prieš silpnesnius asmenis, dažniausiai artimos aplinkos moteris. Tai rodo iškreiptą konfliktų sprendimo modelį ir padidintą riziką padaryti žalą kitiems asmenims. Taip pat akivaizdus sisteminis neatsakingas elgesys, susijęs su vairavimu apsvaigus, nepaisant pakartotinai taikytų sankcijų, kas kelia realią grėsmę visuomenės saugumui. Nors nuteistasis deklaruoja turintis ilgalaikių tikslų ir siekį keisti gyvenimo būdą, turimi duomenys rodo, kad šie ketinimai nėra pakankamai įtvirtinti praktikoje, o elgesio pokyčiai nėra stabilūs. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo mąstymo, elgesio ir nuostatų sritys išlieka tiesiogiai susijusios su nusikalstamu elgesiu, o reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – ypač susiję su alkoholio vartojimu, savikontrolės stoka ir atsakomybės vengimu – nėra pakankamai suvaldyti.
Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių ir vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos bei vidutinės didelės žalos rizikos laisvėje kontekste, jos nėra laikytinos išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis. Juo labiau nuteistojo skunde nurodytos, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tik tai, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau jo elgesys jokia prasme nėra absoliučiu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Todėl nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai.
Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už šešiais nuosprendžiais subendrintas bausmes, paskirtas už devynias nusikalstamas veikas, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.
Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kuri yra nedidelė, kitų jį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurie nėra išimtinai teigiami, dar nesudaro pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad K. Č. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo K. Č. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo K. Č. skundo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.