Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims: A. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius, UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimas, antstolei G. V., dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022-05-17 antstolio R. K. kontora informavo, jog V. R. atžvilgiu skolų išieškojimas iš skolininko nevykdomas, vykdytos bylos užbaigtos (2020-12-01 ir 2021-08- 25).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėja mano, kad palikimo priėmimas konkrečiu atveju galimai sukeltų papildomų neigiamų padarinių nepilnamečių vaikų G. R. ir E. R. turtiniams interesams, nei jo nepriėmimas, dėl šios priežasties tikslinga išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių G. R. ir E. R. vardu atsiradusį po jų tėvo V. R. mirties, tokiu būdu nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.).Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 str.). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 str. 3 d. nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

CK 5.57 str. 1 d. numato, kad šio kodekso 5.50 str. nustatytą, trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą. Vaikų įstatyminei atstovei atsisakius šios pareigos, į teismą kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą yra būtinas teismo leidimas (LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p.).

Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodo, kad nepilnamečių vaikų G. R. ir E. R. įstatyminė atstovė, jų motina A. R., nurodė, kad apie vaikų vardu atsiradusį palikimą sužinojo šių metų gegužės mėnesį, iš Skyriaus specialistų. Gyvenant su vaikų tėvu V. R., jis jokių įnašų į pensijų fondus nedarė, su A. R. apie tai, kad ruošiasi kaupti pensijų fonde nekalbėjo, todėl apie atsiradusį palikimą ji nieko nežinojo, šiuo metu gyvena užsienyje, į Lietuvą sugrįžti neketina. Įstatyminė vaikų atstovė A. R. apie tai, jog yra neišspręstas mirusiojo V. R. turto paveldėjimo klausimas nepilnamečių vaikų G. R. ir E. R. vardu bei apie jai kylančią pareigą ginti nepilnamečių interesus, užtikrinant, kad jų vardu būtų pateiktas pareiškimas notarui dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, sužinojo tik 2022 m. gegužės 16 d. iš Skyriaus pareigūnų, t. y. jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, laikytina svarbia, nes dėl jos A. R. objektyviai negalėjo anksčiau įgyvendinti savo pareigų. Esant nurodytoms priežastims, teismo nuomone, terminas palikimui priimti po mirties praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti palikimo, atsiradusio po nepilnamečių vaikų tėvo V. R. mirties, priėmimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog palikėjas V. R. nekilnojamojo turto neturėjo, paveldimo turto vertė pagal UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimas pateiktą informaciją sudaro 801,43 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro 11782,53 Eur, vykdymo išlaidos antstoliui sudaro 1212,07 Eur, iš viso skola 12994,60 Eur, vaikų išlaikymo išmokų skolininkas, valstybės biudžetui skolingas 1895,33 Eur, iš jų 1319.45 Eur vaikų išlaikymo išmokų, 71,25 Eur delspinigių ir 504,63 Eur palūkanų. Taigi, šiuo atveju nepilnamečiai G. R. ir E. R., priimdami palikimą, patirtų papildomų išlaidų, nes atsirastų pareiga įvykdyti paveldėtus kreditorinius įsipareigojimus.

Spręsdamas klau­si­mą, ar iš­duo­ti lei­di­mą tė­vams (globėjams, rūpintojams) sa­vo ne­pil­na­me­čių vaikų var­du pri­im­ti ar at­si­sa­ky­ti pri­im­ti pa­li­ki­mą, teis­mas atsižvelgia išimtinai į vaikų interesus (LR CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju būtina atsižvelgti į LR CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog palikimo priėmimas, nesant esant tik skoliniams įsipareigojimas, viršijantiems turto vertę, pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir interesus, pareiškėjos prašymas, kaip pagrįstas, tenkintinas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti terminą atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) mirusio V. R. palikimą nepilnamečių vaikų G. R., gim. (duomenys neskelbtini). ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.

Išduoti leidimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po vaikų tėvo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, nepilnamečių vaikų G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.