Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. S. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 254 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą ir šaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą turtą, šaunamąjį ginklą, šaudmenis:

2011 m. spalio 7 d. apie 23.30 val. lauko kelio sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), E. S., veikdamas bendrininkų grupėje su trimis ikiteisminio trimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pro atidarytą automobilio „VAZ“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) langą, panaudodamas „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą - dujinį pistoletą, tris kartus šovė nukentėjusiajam J. A. V. į veidą, po ko, atidaręs automobilio vairuotojo pusės dureles, sugriebęs nukentėjusįjį už rūbų, ištempė jį lauk iš automobilio ir panaudodamas fizinį smurtą, tai yra smogdamas ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairiame ausies kaušelyje, masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, dėl ko nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, iš automobilio pagrobė „TOZ-78-01“ modelio, 5,6mm kalibro, „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą, kurio numeris (duomenys neskelbtini), 600 Lt vertės, bei 22 vnt. fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro medžioklinius šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, 35,20 Lt vertės, prožektorių 159 Lt vertės, optinį taikiklį 200 Lt vertės, viso pagrobė nukentėjusiajam J. A. V. priklausančio turto už 994,20 Lt.

Be to, E. S. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė, nešiojo šaunamąjį ginklą, didelį kiekį šaudmenų:

Laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 7 d. iki 2012 m. gruodžio 10 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), E. S., neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė, nešiojo „TOZ-78-01“ modelio, 5,6 mm kalibro, „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą, kurio numeris (duomenys neskelbtini), bei didelį kiekį šaudmenų: 41 vnt. fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo medžioklinius šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams; 23 vnt. fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, iki kol miške, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas.

E. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2012 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi E. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

Skunde nurodoma, jog baudžiamojo proceso įstatymas, skirtingai nei seka iš skundžiamos nutarties, gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės nenumato kaip suėmimo skyrimo pagrindo. Tokia griežčiausios kardomosios priemonės taikymo praktika, neatitinka teisinio reguliavimo, aiškiai kertasi su žmogaus teisėmis, garantuojamomis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų. Nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyti ir nutartyje aptarti baudžiamojoje byloje esantys (prokuroro pateikti) duomenys, rodantys kaltinamojo ketinimą būnant laisvėje pabėgti ar pasislėpti nuo teisėsaugos. Gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje, kaip ir byloje, tokių duomenų nėra.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog E. S. turi pastovią gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, gyveno su S. V. ir augino vaiką. Be to, jo ginamasis iš ankstesnės santuokos turi tris vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Šios aplinkybės, gynėjo nuomone, patvirtina, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas galėtų netrukdomai vykti E. S. taikant ir švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones. Tai, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) tėra niekuo nepagrįsta prielaida ir tuo pagrindu suėmimo terminas negalėjo būti pratęstas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo E. S. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. S. gynėjo skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam E. S., teisėta ir pagrįsta. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nepasikeitė ir neišnyko pagrindai ir sąlygos, kuriais remiantis E. S. skirta griežčiausia kardomoji priemonė bei pratęstas jos terminas.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad E. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiojo J. A. V., liudytojų E. P., P. Š., V. D. apklausų protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, iš dalies paties kaltinamojo apklausų protokoluose, kitoje bylos medžiagoje. Tuo pačiu aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad E. S. kaltės klausimas šioje baudžiamosios bylos stadijoje nesprendžiamas – ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neanalizuojami ir teismas nevertina jų pakankamumo kaltei pagrįsti. Beje, į tai skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, todėl nepagrįsti yra gynėjo skundo argumentai, jog teismas pateikė išankstinę nuomonę dėl kaltinamojo kaltės ir tuo pačiu buvo šališkas.

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, kaltinamajam suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytais pagrindais, t.y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, ir esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms.

Vadovaujantis teismų praktika, apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes (kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes). Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

E. S. yra kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, kurios pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Už kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik terminuotas laisvės atėmimo bausmes (už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų, už BK 254 straipsnio 2 dalyje - laisvės atėmimas nuo šešerių iki dešimties metų, už BK 253 straipsnio 2 dalyje - laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų). Pažymėtina tai, jog nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga, nulemianti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą, tačiau atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, būtina vertinti konkrečioje byloje. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų kiekis, jų sunkumas bei pavojingumas, baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytos tik griežtos laisvės atėmimo bausmės nagrinėjamu atveju apygardos teismui suteikė pagrindą išvadai, jog E. S., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Juolab, kad kaltinamasis yra 6 kartus teistas, teistumas neišnykęs. Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad E. S. turi pastovią gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, gyveno su S. V. ir augino vaiką, iš ankstesnės santuokos turi tris vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, yra svarbios, tačiau nagrinėjamu atveju negali paneigti aptariamo suėmimo pagrindo buvimo arba būti pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės panaikinimui.

Priešingai nei nurodoma skunde, taip pat pagrįstai skundžiama nutartimi buvo konstatuota ir tai, jog yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip aukščiau jau minėta, E. S. yra kaltinamas trijų sunkių nusikaltimų padarymu, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaltinamasis nusikalstamas veikas, kurių padarymu šiuo metu yra kaltinamas, galimai padarė, būdamas jau penkis kartus teistas, teistas ir už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atliekant šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą E. S. padarė naują BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuosavybei, už kurią yra nuteistas įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu. Šios aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, o nusikalstamų veikų nuosavybei darymas, nepaisant to, kad jis turi legalų darbą ir tuo pačiu legaliai gaunamas pajamas, galimai yra papildomas pragyvenimo lėšų šaltinis. Taigi, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo, būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. Šiuo metu E. S. taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padaryt nusikalstamų veik pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Taigi, naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. S. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.