- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-28
- Bylos Nr.
- N-575-5475-10
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. kovo 25 d. būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,05 promilių neblaivumas, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai ši jam buvo atimta. D. P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 129 straipsnį.
II.
Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu D. P. veiką perkvalifikavo į ATPK 130² straipsnį ir pripažino D. P. kaltu, padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą veiką bei paskyrė nuobaudą – 27 parų administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Teismas pažymėjo, kad D. P. kaltė įrodyta tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymais, pažyma apie D. P. baustumą, pareigūnų A. A., J. M. ir surašiusio protokolą pareigūno A. P. parodymais. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad D. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
III.
Apeliaciniu skundu D. P. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas nurodo, kad automobilio nevairavo, nes vairavo G. P.. Be to, jis pažymi, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, kas sėdėjo už automobilio vairo, nes pirmiausia jie nuvažiavo visai į kitą pusę, už namo, prie parduotuvės ir ten apie dešimt minučių buvo automobilyje. Po to, kai atsistūmė atbuline eiga ir greitai nuvažiavo, nuo policijos automobilio jie pravažiavo apie 30-40 metrų atstumu, automobilio galinis langas yra su specialia užuolaida, o šoniniai stiklai lengvai tamsinti ir jau buvo vakaras, 18.56 min., todėl pareigūnai tiksliai matyti negalėjo. Apeliantas nurodo, kad teismas apklausė tik tris iš keturių automobiliu važiavusių asmenų, neapklausdamas O. K., kuris šiuo momentu išvykęs į užsienį.
Apelianto teigimu, jis yra sumokėjęs Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nutarimu jam paskirtą baudą, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo priešingai. Tuo pačiu apeliantas nurodo, jog norėtų išsiaiškinti, kodėl yra konfiskuojamas automobilis, jeigu jis nuo 2008 m. spalio 28 d. nėra padaręs jokių pažeidimų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu D. P. buvo paskirta administracinė nuobauda – 27 parų administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu – už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą. Apeliantas nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu ir nurodo, kad jis automobilio nevairavo. Be to, apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
D. P. veikai pagal ATPK 130² straipsnį kvalifikuoti reikia nustatyti, kad jis: 1) vairavo transporto priemonę; 2) vairavo būdamas neblaivus; 3) jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje arba 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.
Pažymėtina, kad D. P. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir teismo posėdžio metu neigė, vairavęs transporto priemonę (b. l. 3, 33). Administracinio teisės pažeidimo protokole jis nurodė, kad tik sėdėjo prie automobilio vairo, nes automobilį vairavusi žmona nuėjo pas seserį, o jis persėdo į vairuotojo vietą. Teismo posėdžio metu D. P. nurodė, kad automobilį vairavo G. P., o juos pradėjus vytis policijos pareigūnams, sustabdžius automobilį, jie su G. P. susikeitė vietomis (b. l. 33). Šiuos D. P. parodymus paneigia policijos pareigūnų A. P. ir J. M. tarnybiniai pranešimai (b. l. 4-5), šių pareigūnų ir pareigūno A. A. parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 32, 34-35). A. A. ir J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie matė, jog automobilį vairavo D. P., o susikeisti vietomis su kažkuo kitu jis negalėjo, nes automobiliui sustojus, J. M. iš karto priėjo prie automobilio (b. l. 34). A. P. nurodė, kad pareigūnai, sustabdę automobilį, pavirtino, kad vairavo D. P. (b. l. 32). Netikėti policijos pareigūnų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes šie asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi.
Kitų liudytojų Ž. P., G. P. ir R. S. parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai ir atmeta, nes šie asmenys su D. P. yra susiję asmeniniais ryšiais – Ž. P. yra brolis, G. P. – draugas, o R. S. – žmona, todėl jie yra suinteresuoti padėti D. P. išvengti administracinės atsakomybės. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tuo metu, kai policijos pareigūnai sustabdė automobilį, R. S. įvykio vietoje nebuvo, todėl ji negali patvirtinti fakto, kas tuo metu vairavo transporto priemonę (b. l. 7, 34). Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė O. K., taip pat važiavusio policijos sustabdytu automobiliu, atmetamas, nes iš bylos medžiagos matyti, jog O. K. šaukimas į 2010 m. balandžio 28 d. vykusį teismo posėdį buvo įteiktas tinkamai (b. l. 20), tačiau jis į teismo posėdį neatvyko bei nenurodė savo neatvykimo priežasčių. Be to, teismo posėdžio metu pats D. P. jokių prašymų, susijusių su pakartotiniu O. K. iškvietimu ir jo apklausa teismo posėdyje, nepateikė (b. l . 32, 36).
Apeliacinio skundo argumentai, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, kas sėdėjo už automobilio vairo vertintini kaip asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės ir atmestini, be to, šie argumentai buvo paneigti policijos pareigūnų parodymais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
D. P. neblaivumo faktą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), kuriame jis sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, alkotesterio parodymų kvitas (b. l. 6), tarnybinis pranešimas (b. l. 5).
Pažymėtina, kad apeliantas nurodo, jog jis sumokėjo Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nutarimu jam paskirtą baudą, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo priešingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtą baudą D. P. yra sumokėjęs (b. l. 50), tačiau nagrinėjamu atveju jo veikos kvalifikavimui tai įtakos nedaro, nes tuo pačiu nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymas dar nėra pasibaigęs (b. l. 12). Todėl, remiantis ATPK 36 straipsniu, spręstina, kad D. P. jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, nes jis dar nepasibaigus nuobaudos vykdymui padarė kitą administracinį teisės pažeidimą (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-8040/2009).
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, jog bylos duomenimis įrodyta, kad D. P. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl jo veika pagal šį straipsnį kvalifikuota tinkamai.
ATPK 130² straipsnio sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, yra numatyta galimybė skirti tik vienos rūšies administracinę nuobaudą, o būtent administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Be to, šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma papildomoji administracinė nuobauda.
Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, daiktai, buvę ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso (nutartys administracinėse bylose Nr. N62-5359/2008, Nr. N62-2854/2008 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis priklauso M. R., tačiau juo naudojasi R. S.. R. S. nenurodė jokių aplinkybių, kad jos naudojamu automobiliu buvo pasinaudota neteisėtai, prieš jos valią. Automobilio savininkas M. R. jokių reikalavimų šioje byloje nėra pareiškęs. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą nutarimą, D. P. paskirtą nuobaudą individualizavo tinkamai, todėl apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.