Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą pagal privačių kaltintojų J. K. ir K. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria privataus kaltinimo byla pagal J. K. ir K. K. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo E. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., pripažinimo nukentėjusiaisiais, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nutraukta ir bylos Nr. PK-73-666/2015 medžiaga perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. ir K. K. kreipėsi su skundu į Kretingos rajono apylinkės teismą nurodydami, kad 2015-05-02 apie 00.30 val., E. S., (duomenys neskelbtini), Kartenos miestelyje, Kretingos rajone, žodinio konflikto metu užsipuolė J. K. ir K. K., trenkė kumščiu K. K. į kairią akį, suėmė K. K. už plaukų ir ėmė tampyti. J. K. bandant išskirti moteris, E. S. nagais ėmė pastarajam draskyti nugarą bei rankas bei įkando J. K. į kairės rankos žastą. Tuo J. K. ir K. K. padarė nežymius sveikatos sutrikdymus. J. K. ir K. K. skundu prašė iškelti E. S. privataus kaltinimo bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., pripažinti juos nukentėjusiaisiais ir priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą.

Privatūs kaltintojai J. K. ir K. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir jų privataus kaltinimo skundą perduoti Kretingos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prieš J. K. ir K. K. įtariamoji E. S. panaudojo smurtą – iš kumščio trenkė į veidą K. K., ją draskė, tampė už plaukų, o J. K. su nagais subraižė nugarą, rankas, bei įkando į kairės rankos žastą.

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad po šio įvykio J. K. ir K. K. kreipsėsi į Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau policijos pareigūnai pasakė, kad pareiškimo nepriims, kadangi iš jų pasakojimo suprato, kad jiems yra padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, o policija neatlieka ikiteisminio tyrimo dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl pasiūlė privataus kaltinimo tvarka kreiptis į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., kas ir buvo padaryta. Įtariamoji E. S., sužinojusi, kad apeliantai po šio konflikto kreipėsi į policiją, taip pat kreipėsi į Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK ir pareiškime nurodė visiškai priešingas įvykio aplinkybes. Pagal E. S. skundą policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., kadangi jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei fizinio skausmo sukėlimas. Apeliaciniame skunde išreiškiama pozicija, kad E. S. galėjo susižaloti griūdama ar kur kitur atsitrenkusi, kadangi konflikto metu buvo labai apsvaigusi nuo alkoholio.

Apeliantų tvirtinimu, teismas šioje byloje gali ištirti privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes, išklausyti kaltinamosios bei liudytojų parodymų ir kaltinamąją nuteisti arba išteisinti. Perdavus bylą prokurorui, jis ikiteisminio tyrimo neatliks, nes šių kategorijų bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d. numatytos išimtys, kada procesas tokiose bylose vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka. Tai yra tokie atvejai, kai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. numatytos veikos turi visuomeninę reikšmę arba jeigu žala buvo padaryta asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Apeliaciniame skunde išreiškiama pozicija, kad šiuo atveju E. S. padaryta nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės, žala padaryta J. K. ir K. K., kurie patys gali savo interesus ginti teisme.

Privačių kaltintojų J. K. ir K. K. atstovas advokatas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Įtariamosios E. S. gynėjas advokatas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjamoje privataus kaltinimo byloje apeliantai J. K. ir K. K. kaltina E. S. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. be kita ko įtvirtina, kad baudžiamosios bylos dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Išimtis iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. įtvirtintos taisyklės numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d., kur nurodyta, kad kai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Ikiteisminis tyrimas taip pat atliekamas tais atvejais, kai nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, ir teismas, nutraukęs privataus kaltinimo procesą, bylos medžiagą perduoda prokurorui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“).

Kaip matyti, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privataus kaltinimo bylos procesą nutraukė ir bylos medžiagą perdavė prokurorui, nustatęs antrąją Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d. numatytą išimtį iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. įtvirtintos taisyklės, t. y. nustatė, jog privatūs kaltintojai J. K. ir K. K. dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime taip pat išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d. vartojama formuluotė „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ yra labai talpi. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2015 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kurioje atskleistas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime pateiktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d. vartojamos formuluotės „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ aiškinimas, pagrįstai nurodė, jog minėta formuluotė apibūdina ir tokias situacijas, kai nors asmuo ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų (kitų priemonių) objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti (pavyzdžiui, dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t. t.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai susipažinęs su nagrinėjama byla ir išsiaiškinęs visas reikšmingas aplinkybes, nustatė, jog 2015-05-14 K. K. pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. už tai, kad ji nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. K. K. 2015 m. gegužės 1 d., apie 22:30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, svečiuodamasi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kartenos mstl., Kretingos rajone, tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai E. S. į smakrą. Po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, jau 2015 m. gegužės 2 d., apie 00:30 val., nukentėjusiajai E. S. įėjus į miegamojo kambarį, iššoko iš lovos ir priėjo prie nukentėjusiosios, rankos kumščiu du kartus sudavė į galvos sritį, spyrė koja vieną kartą spyrė į pilvo sritį, dėl ko nukentėjusiajai E. S. pargriuvus ant žemės, rankomis ir spirdama kojomis sudavė nukentėjusiajai E. S. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 30 smūgių bei tampė už plaukų, tuo padarydama nukentėjusiajai E. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. 2015-05-14 įtarimas pareikštas ir J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., už tai, kad jis, mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, t. y. J. K. 2015-05-02 apie 00:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svečiuodamasis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kartenos mstl., Kretingos rajone, tyčia rankos delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai E. S. į veido sritį, tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai E. S.. Taigi, dėl to paties įvykio, įvykusio 2015 m. gegužės 1 – 2 d. sandūroje, prieš privačius kaltintojus yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24950-15. Teisėjų kolegijos vertinimu, tęsiant privataus kaltinimo bylą pagal J. K. ir K. K. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo E. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., susiklostytų ydinga baudžiamojo proceso praktika, kuomet dėl vienų to paties įvykio dalyvių galimai padarytos nusikalstamos veikos baudžiamąjį persekiojimą atlieka įstatymais nustatytus įgaliojimus turinčios valstybės teisėsaugos institucijos ir šie asmenys savo galimai pažeistus interesus dėl kito to paties įvykio dalyvio galimai padarytų nusikalstamų veiksmų turi ginti patys ar padedant atstovui privataus kaltinimo tvarka.

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes bei atskleistą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją aiškinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d. nuostatas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė privataus kaltinimo bylos procesą ir bylos medžiagą perdavė prokurorui, nustatęs antrąją Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d. numatytą išimtį iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. įtvirtintos taisyklės, t. y. nustatė, jog privatūs kaltintojai J. K. ir K. K. dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

privačių kaltintojų J. K. ir K. K. apeliacinį skundą atmesti.